QUOTE(Hmmm... @ 2020 05 18, 09:10)
Aš tai nelabai suprantu, ko jūs čia žodžiuojatės, jei atvirai...
Viskas prasidejo tuo, kad rasiau, jog kiekvienas musu vardan bendros visuomenes sveikatos turi savanoriskai apriboti savo teises ir norus. Nesikartosiu ka rasiau.
Veliau isiterpe Maja Di, is serijos jei senukai save nesaugoja vaiksciodami i baznycia... Nerasysiu savo interpretaciju, jei yra noras galima viska perskaityti ka ji rase.
Veliau, dar graziau, ji pradejo aiskinti, kad tuos senukus, karantino metu, turi pasiimti juju seimos nariai ir t.t. (Noresit perskaitysit).
Dar veliau, man primete, ach jei tu taip sielojiesi del tu senuku, sveikatos/mirites, vadinasi tau pofig kitu ligotu asmenu sveikata...
Apie ekonomika ir nuostolius cia jau visai nesenai buvo, matau pamenat.
Tai dabar, Jus gerbiami forumo dalyviai, parasykite, kuo visa tai susije su pagyvenusiais zmonemis, ar zmonemis, kuriem del viruso nesuteikta pagalba? AR moralu priespastatyti vienas kitam abi, labiausiai kenciancias grupes? Beje, vienai is grupiu prilausau ir as, nes antra karta man neatliekama planine patikra. Jei noreciau, isijausiau i aukos vaidmeni, davesciau save iki psichozes... Bet juk mes diduma adekvatus, suvokiam kas vyskta. Siuo metu konsultacijos vyksta telefonu, kraujo meginius iki siol nepridaviau, ir kazkaip na suvoki, kad krize, kad dar iki galo neismastyta reagavimo i ja sistema, kad zmonija tik mokosi, daro isvadas, na nieko gero neduos tas marskiniu plesymas, kaltu ieskojimas. Is esmes, taikaisi prie situacijos, bandai pasinaudoti visomis turimomis galimybemis, neperzengus moraliniu normu, kitaip tariant elgiesi zmogiskai.
O problema matau, ne senukuose, ne ligoniuose, o "SVEIKUOSE" ZMONESE, kurie platina infekcija, nusispjove i kitus visuomenes narius. Viskas.
Estijoje, Lietuvoje didzioji dalis zmoniu mire, nes buvo apkresti medicinos istaigose.
O kas apkrete gydytojus, slaugytojas vnz. zmones dirbancius medistaigose?
Kodel nebuvo tinkamai aprupintas medpersonalas apsautgos priemonemis?
Va i kuriuos kalusimus reikia ieskoti atsakymus, savalaikis apsaugos nesuteikimas medikams, padidino ligos paltintoju gretas, kuriais jie tapo, o ne fobiju skleidimas per ziniasklaida.
Automatiskai, kuo daugiau fiksuojama ligoniu, ligos nesiotoju, tuo daugiau grieztinamas karantinas. Kuo ilgesnis karantinas, tuo didesnes pasekmes ekonomikai.
Bet juk taip lengva apakltinti senukus vaikcionacius i banzycias, mat patys nesisaugoja, ar ziniasklaida, kuri viesina vyriausybes negebejima savalaikiai priimti sprendimus ir ju pasekmes.