Kaip praleidome savo dieną šiandien?

Ubuntine uarda taip metus visada akcentuoja, matomai labai bijo tu beganciu metu .
Omg, prisimenu tuos dazu prikistus krepselius, braskes, grybukus, saldainius, susuktus i spalvotus popierius. Mylincios mamos tuos grybukus namie kepdavo( pas mus buvo tokia formine keptuve ir vaflije), o ne turgui is kazkokiu neaiskiu , galbut nevalu pirkdavo.
Cia lygiai tas pats kas dabar vaikui nupurkti sudo cipsu ir oikcioti kaip jam skanu.

Mano vaikyste buvo nuostabi, jau gimiau Breznevo laikais. Esu pagyvenusiu tevu vaikas, mano brolis galejo buti mano tevu. Turejau daugiau, jei vertinti skudurais, masitu ir t.t. nei diduma anuomet gyvenusiu vaiku.

Bet as kalbu ne apie tai. AS neturejau nei seneliu, nei dedziu, nei tetu, nei puseseriu nei pusbroliu... Visus vienaip ar kitaip sunaikino sovietai. Jei taip butu sunaikinta jusu gimine, grybukai, krepziukai kompensuotu netekti? Ar kaip cia viena rase, jei nepazinojai zmoniu tai kokia cia netektis...

Na matot, mano tevai, kaip ir as savo vaikams aiskino ir aiskinam maisto svarba organizmui. Kai nuo mazumes nevalgai, tau pagristai paaiskina kodel, ne vien draudzia, tai ir poziuris formuojasi. As lygiai taip pat nevalgau ir visokiu kebabu, burgeriu ir t.t. vnz. greito maisto t.y. nudienos delikatesu.

Taip, taip... Dar krepseliai is turgavieciu...
Papildyta:


Juk zinai, cambala, na nebijau as tu metu. O ir iki pensijos man dar arti ir arti. Nes tik pradejau sesta desimtmeti.

Butent, as ir pati, retai, bet iskepu savo vaikiukam traskiu vafliu, tai dazniausiai darau kai atsiranda pirmosios braskes. Kepu vaflius su braskiu ir maskarpones surio kremu.

Nezinau, bet neturejau ir neturiu sentimentu tokiems dalykams. As sutinku, kad sentimentai kyla, jog anuomet buvo vaiksyte, augai buvai mylimu. Bet ar tai gali kompensuoti anuometines sistemos idinguma? Zmones ir Gulage sugebedavo pamilti, gimdyti vaikus, kurti grozi, dainuoti, statyti spektaklius ir t.t. Tokia zmogaus prigimtis, net ir nezmogiskomis salygomis islikti mylinciu, kuribingu zmogumi, meileje, kuryboje rasti nors mauti krisleli laimes.

Bet pasikartosiu, jei vaikysteje buvai apsuptas mylinciu tave zmoniu, ar del to galima ginti rezima, naikinusi tautas, seimas, zmones... Juk sovietai ne tik naikino, bet ir prievartavo zmoniu sielas.

Sovietiniais laikais nebuvo net higienos duonos, mesos kombinate. Vede mus is mokyklos i duonos kepykla. O dieve, budavo tokie ilgi ploni siaudeliai. Jie ten ant kazkokios formos karstyje sukdavosi, o ant ju tarakonai.., simtai tarakonu. Fui, kaip slykstu.
Dar teko girdeti, kad mesos kombinate peles ar ziurkes tuose sasisku kubiluose kartu susimaldavo.
Nu o babuniu turginiai dazu prikisti krepseliai tai pramuse😂😂. Kokia nostalgija😂

Tai kad rašete, nebuvo jokių tortų, krepšeliu ir t.t., tik namuose bruda kepdavo. Tai kaip buvo ar nebuvo?
Bet ar aš rasiau, kad stalinas, hitleris, kryžiuociai, gulagai yra geris? Jūs skaitote ką aš akcentavau.
Taip, buvau labai mylima tėvų.
monte, jus man daug vyresne

Baisūs tie spalvoti krepšeliai, beskonybė tikra. Man grybukus aa močiutė kepdavo, turėjo keptuvę, skanėstas buvo dar vaflius tuos traškius, suvyniotus į kūgį
Papildyta:

Apie tai kažkas komentare rašė, kad dirbo ten,
Papildyta:

O tikrai, kaip faina būtų visą gyvenimą bulves su morkom valgyt.
Tas pats, kaip džiaugtis, kad bulvių maišu gali apsirengt. Vis ne nuoga.
Arba džiaugtis, kad kokį mušeiką vyrą turi. Na vis ne vieniša.
Ir tt.
Papildyta:

Mes artimoj giminėj neturėjom nei tremčių, nei konclagerių, bet net sunku įsivaizduot, ką jaučia tie, kurie iš arti susidūrė su tuo

Mylintys tevai savo vaikams skanestus patys kepa, svariai, is svieziu produktu, o ne pas nevalas kazkokias bobas perka .

Tai gal atvirkščiai, tavo vaikystė buvo sunki, buvo skanu tie dažyti dalykai, nes daugiau nieko skanaus negaudavai?
Nors dėl skonio nesiginčijama apskritai.
Bet va dėl kokybės galima.
Iš ko tuos ryškius dažus anksčiau gamindavo?

Rusu laikais buvo galima isgristi idomiu dalyku.
Sakysim as nuejau dirbti i nebloga darba. Man ten paaiskio, kad prie Smetonos apie tokius darbus lietuviai galedavo net nesvajoti, net juos buvo uzeme vien tik zydai...
Na tokiu dalyku negaledavot perskaityti oficialioje sovietu spaudoje

cambala, baik. Kur as rasiau, kad man skanestus pirko pas nevalas bobas?

Tu man neaiskink ka daryt, pusgluse.
Visi zino kaip i higienos reikalavimus buvo ziurima tavo garbinamoje sovietijoje ir dabar. Tai tavo tuos dazu privarytus krepsius kepdavo kazkokios bobos neaisku kokiom salygom namie ir pardavinedavo turguje. Viskas cia aisku.
Beje, kur Moonte rase, kad jai neskanus naminiai grybukai?
Gali neatsakinet ir taip aisku kad tryksti ubuntija.

Aš neaiskinu, patariu dėl tavo sveikatos.
skaityk atidžiau

Kai esi vaiku, iki galo nesuvoki, o ir tevai juk mazam vaikui specialiai neaiskina. Viska suzinai palaipsniui ir tai tik "minksta", kiek imanoma maziau traumuojancia, forma. Tiesiog pasidaro idomu, kodel nemaza dalis vaiku turi senelius, tetas, dedes, puseseres ir pusbrolius, o tu ne... Jie vasaros atostogas leidzia kaime, ar sveciuose pas kokius giminaicius, o tu viso to neturi. O kaip norejosi buti per kokios nors puseseres vestuves pamerge...

Uzduodi klausimus. Cia panasiai, kai skyrybu metu, ar po skyrybu, kai ilgai nemato tevo, ar jis visai dingsta is jo gyvenimo, vaikas pradeda klausineti "kur mano tevelis". Pradeda svajoti, kas butu jei jis butu...

Augant, is tevu gaunant dozuota informacija, galu gale susideda praeities ivykiu visuma. Pasijauti apvogtu, jauti neteisybe. O kai suaugi, suvoki per kokia mesmale praejo gimine, kad is esmes tavo gyvenimas tai laimejimas loterijoje, nes tavo tevai buvo pasmerkti mirti dar bunant vaikais... Ir kas del to kaltas, tada jau nei kokie ten grybukai, krepsiukai, ar kokia ten sovietine chaliava, rezimo nepadaro nei graziu nei prasmingu.

Kai girdziu, kad juk anuomet buvo ir graziu dalyku...
Lygiai taip pat, kokie nors zmones, taip gali bandyti pateisinti ir fasistini rezima...