QUOTE(Monteverte @ 2020 06 21, 11:21)
O jei kas parašys, kad fašizmo metu visgi išliko gyvas, įsimylėjo, susirado antrą pusę, po to ilgai ir laimingai gyveno? Tai čia jau gausis, kad fašizmą liaupsina?
Na neišprotėkit galutinai, ok?
As jau atsakiau i si pastebejima anksciau.
Zmogus yra zmogumi visais laikais, net ir konslageryje, budamas vergu, ar ikalintam, ar valdomam represinio rezimo. Jis gyvendamas dorai savo gyvenima, tokiomios nezmogiskomis salygomis, demonstruoja savo, asmenines vidines savybes, kuriu neitakoja SUPUVES, KRAUJU, MIRTIMI PERSMELKATAS rezimas. Ar blaiviai mastantis zmogus, tada patirimama asmens laime, gali tai tapatinti su anuot buvuviu rezimu? Abejoju, ir tikrai, jis nebandys pateisinti rezimo, kad neva net anuo metu, neziurint i represijas, mela, engima ir t.t. mes sugebejomi buti laimingais, todel sis rezimas geras ir ji reikia liaupsinti, na juk zmones buvo laimingi.
Papildyta:
QUOTE(uarda @ 2020 06 21, 11:53)
Na kad taip norite, paklausiu. Keliu metu jus gimdete pirma vaika?
Mano vaikystėje buvo pilna biblioteka knygų, deficito nebuvo
Studiju laikais, kai buvo 20.5 ir ka tai bendro turi?
Knygu buvo, bet va skirtumas, man idomu ne knygu skaicius, o ju turinys. VA tas knygas, kurias as norejau perskaityti nebuvo. O tos kurios mane domino, diduma ju buvo spausdinamos rasomaja masinele, ar kopijuotos, o kopijavimas visai neatitinka tai, ka mes siuo metu suprantame. Tai kopijos ant abejotinos kokybes popieriaus, violetines spalvos, "isplaukusiais" rastmenimis. Solzenycino ir kitu autoriu kurinius, man teko skaityti butent tokiam pavidale.
Jei tamsta domina mano metai, knygas samoningai skaityti, o ne skemenuoti, pradejau budama 5 metu, skaitau iki siol. Ankstyvas skaitymas, tai ne mano nuopelnas, ar koks ten vunderkinderizmas, tiesiog mano tevai daug skaite, nematydama kito pavyzdzio ir as pradejau.