Tu cia uzkabinai tema, ties kuria as galiu uzsivesti. Energija yra fizikinis terminas, nieko bendro neturintis su tuo, kaip ji vartoja ezoterikai, jogai ir driezu medijos gerbejai. Mane labai erzina sitas iskraipymas, nes jie speciliai naudoja realiai egzistuojanti termina, idant suteikti svorio savo absurdams. Meluoja - kitaip tariant.
As suprantu mazdaug ka ta jogos mokytoja bando pasakyti, bet galima ir kitais zodziais, neprievartaujant mokslo. Cia zinokit taip pat, kaip as pvz sugalvociau, jog per mano kuna teka buhalterija. Ir snekeciau tokiais zodziais - saules buhalterija, vidine buhalterija, kosmoso buhalterija, buhalteriskai ikrautas maistas, zemos buhalterijos (alia energijos) zmogus. Ta prasme, skamba idiotiskai, lyg as buciau susitrenkus galva. Tai zmogui, kuris zino, kas yra energija, lygiai taip pat idiotiskai atrodo panasaus lygio frazes apie energija.
"The term "energy" is used by writers and practitioners of various esoteric forms of spirituality and alternative medicine to refer to a variety of claimed experiences and phenomena that defy measurement and thus can be distinguished from the scientific form of energy.[1][2] There is no scientific evidence for the existence of such energy[1][2][3] and scientists and educators criticize the use of the term "energy" to describe the ideas as the promulgation of a misconception.[4]"
"When spiritualists discuss energy, don't blindly accept what they're saying simply because energy is a word you're familiar with, and that sounds scientific. In many cases, their usage of the word is meaningless. When you hear the word energy casually used to explain a mystical force or capability, require clarification. Require that the energy be defined. Is it heat? Is it a spinning flywheel?"
"Rusijoje gyvenęs ir dirbęs Lietuvių mokslininkas akademikas Jonas Gervė (1939-2003 m.) prieš keturis dešimtmečius iškėlė sau užduotį – sujungti visą Žmonijos dvasinį ir mokslinį palikimą į vieningą dialektinę koncepciją. Vieninga Jono Gervės dialektinė koncepcija apima bendrinius Visatos sąrangos principus ir, anot jo paties, suteikia aiškų supratimą apie Žmogaus ir Gamtos sąveiką bei evoliuciją. Visa informacija, kurią akademikas surinko per savo Darbo karjerą yra kruopščiai patikrinta ir ištirta remiantis fizikos, chemijos, matematikos dėsniais. Šio naujo mokslo pamatams sukurti prireikė 12 metų.
Jonas Gervė buvo trijų tarptautinių akademijų – Informatizavimo, Energinių informacinių mokslų ir Nepriklausomų ekspertų – narys. Tačiau pačiam mokslininkui – kukliam, paprastam, išmintingam ir unikalių savybių turinčiam Žmogui – nereikėjo nei mokslo laipsnių, nei vardų. Jo tikslas – gyventi Žemėje kartu su tokiais, kaip ir jis: laisvais, gražiais ir laimingais Žmonėmis. Ko reikia Žmogui, kad jis būtų laimingas? Štai J. Gervės atsakymas: „Mes laisvi, gražūs ir laimingi tik tuomet, kai atsiskleidžia visos savybės, kuriomis Mus apdovanojo Gamta.“
Pasak Gervės ir jo mokinių, Žemės Žmonių civilizacijai gresia rimtas pavojus išnykti. Bemaž kiekviena Mūsų visuomenės veiklos sritis apimta krizės. Tai ne tik aštrios ekologinės, energijos išteklių problemos, bet ir daugybę kitų. Ir dėl to nereikia kaltinti šalių vyriausybių. Seniai žinoma: kokie Žmonės, tokia ir valdžia. Didžiausia Žmonijos grėsmė – Žmonių degradavimas. Tokios tendencijos požymiai itin ryškūs. O paskutiniai įvykiai Ukrainoje parodė, kad dalis Žmonių jau virto dvikojais padarais, praradusiais visas žmogiškas savybes.
Gervės pasekėjai žemiau užsimena apie tokios padėties priežastis, taip pat siūlo būdą šiai padėčiai pakeisti.
Žmogaus esmę sudaro jo Sąmonė. O ji per ilgą laiką buvo taip iškreipta ir sugniuždyta, kad Žmogus jau nebežino (ir nenori žinoti) nei kas jis, nei dėl ko gyvena. Tai ką reikėtų daryti? Įvairūs raginimai ir šūkiai, kaip kad „Pasaulį išgelbės Grožis“ nieko neduos. Vien Grožis Pasaulio neišgelbės. Gamtos, Žmogaus Grožis trypiamas jau tūkstančius metų. O pastaraisiais metais ši destrukcinė veikla įgavo itin iškreiptas formas, kėsinamasi pakeisti turinčias labai gilias prigimtines Žmogaus šaknis, sugriauti Šeimos instituciją. Įteisinto smurto aukomis jau tampa net Vaikai! Tai kaip priversti padėtį keistis?
Štai čia ir yra svarbiausia esmė. Gervės mokinių įsitikinimu, yra vienintelė išeitis – keistis tiems, kuriems dar rūpi Žemės, Lietuvos, jų artimų Žmonių, Vaikų ir Vaikaičių likimas. O juos keistis, evoliucionuoti ir atskleisti visas savo prigimtines (ir unikalias) savybes paskatins Mūsų tautiečio J. Gervės mokslas, jo sukurtos metodikos. Išlavintos Sąmonės Žmogus, susigrąžinęs visas kadaise turėtas savybes ir įgijęs naujų, gali nesunkiai daryti įtaką Gamtos ir visuomenės procesams, juos valdyti, t.y., būti, gal net neformaliąja, bet valdžia. („Valdžia“ – viena iš J. Gervės mokslo sąvokų.) Jei tokių Žmonių bus pakankamai daug, jie ir lems ne tik Lietuvos, bet ir Pasaulio likimą. Alternatyva nekelia abejonių – Žmonijos žlugimas ir Žmogaus kaip biologinės rūšies išnykimas.
Visa milžiniška J. Gervės mokslo apimtis (apie 2000 val. paskaitų) sudaro darnią neprieštaringą Žinių visumą, kuri apima viso Mūsų Pasaulio evoliuciją nuo pat jos pradinio etapo. Pažinimo keliu žengė ir žengia daugelis, tačiau nė vienam mokymui, o ypač oficialiajam mokslui, nepavyko sukurti visa apimančios Žinių sistemos. J. Gervės mokslo pagrindą sudaro formalizuoti dialektikos dėsnių kriterijai bei materijos judėjimo dėsniai. Gautos Žinios verčia kitaip žvelgti į fizikos, chemijos, biologijos, medicinos, geologijos mokslus, atskleidžia šimtmečių ir tūkstantmečių senumo paslaptis, aiškina faktus, kurių tradicinis mokslas, nepajėgdamas jų suprasti, ignoruoja. J. Gervės Žinių šaltinis – visa Gamta, kuri yra tarsi didžiulė biblioteka su įvairiomis tiesioginės informacijos prieigomis. J. Gervė, kaip mokslininkas, gautą informaciją kruopščiai ir visapusiškai ištyrinėdavo ir tikrindavo, o suvokta ji jau virsdavo Žiniomis. Šio mokslo pagrindu ir buvo sukurtos Žmogaus tobulėjimo, Pasaulio valdymo bei visos kitos metodikos. Jas lygindami su iki šiol buvusiomis, paaiškėja, kurioje vietoje ir kodėl jos yra ribotos ar net žalingos. J. Gervė ypač akcentuoja vieną esminį evoliucijos aspektą: Žmogus su Gamta turi sudaryti vieną visumą. Gavęs iš Gamtos energijos, ją panaudojęs ir sukūręs ką nors naujo, Žmogus savo Kūrybos vaisių turi grąžinti Gamtai, kad ir ši galėtų evoliucionuoti, o Žmogui vėl pateikti ką nors naujo. Jei tokios evoliucinės simbiozės nebus, Gamta anksčiau ar vėliau pašalins Žmoniją iš ateities."
