Nezinau, gal kokiam baznytkaimyje, biliotekoje knygu pasirinkimas buvo didesnis, nors abejoju. Nelabai kaimo bibliotekos budavo aprupinamos, tai labai priklausydavo no kolukio pirmininko poziurio, na ir lesu, kaip kolukis issiversdavo.
ESu kilusi is Klaipedos, bibliotekoje norimos literaturos reikejo pasivaikyti, palaukti. Lygiai taip pat kaip ir dabar. Kuo knyga idomesne, tuo paklausesne.
Na tarkim, dabartine jaunoji karta, itariu, net tokiu neskaitys, bet va as anais laikais skaiciau A. Makarenko "Pedagogine poema", "Veliavos bokste" ir t.t. Tiek originalo kalba, tiek lietuviu. Trumpai, Makarenko buvo pedagogas, dirbes su benamiais vaikais, po revoliucijos daug tokiu buvo. Ar tarkim "Jaunoji gvardija" Fadejevo, Gaidaro, Michalkovo kuriniai ir t.t. Na ir isivaizduokite, kad tokio turinio knygu buvo 2/3 bibliotekos. Is esmes, visa ta "balastini" skaitala perskaiciau.
VA apie Lietuvos istorija, ar kokios kitos anuomet sovietu sudetyje buvios respublikos su ziburiu nerasi, o interneto anais laikais nebuvo. Taip ir gyvenom.
QUOTE(Iš_Šviesos @ 2020 06 22, 09:04)
Daktaro Dolitlio knygas vaikams pardavinedavo? </p>
Rusai turi gerą, sunkiai išverčiamą posakį, apibūdindami tai, kas vyko Sovietų Sąjungoje: "nie blagadaria, a vapreki".
Pavyzdžiui, užsienio autorių knygas lietuviškai buvo galima leisti tik tas, kurios jau buvo išleistos rusiškai, tačiau buvo būdas tai apeiti, kaip ir atsitiko su "Daktaru Dolitliu" - atsirado serija "Prano Mašioto knygynėlis", kurioje buvo leidžiamos tik Prano Mašioto verstos knygelės vaikams.
Kitas būdas - surasti, kad kokiame Ustj Uriupinske per cenzorių neapsižiūrėjimą išėjo kokia nors gera verstinė knyga, ir tuo prisidengus išleisti knygą lietuviškai
Rusai turi gerą, sunkiai išverčiamą posakį, apibūdindami tai, kas vyko Sovietų Sąjungoje: "nie blagadaria, a vapreki". Pavyzdžiui, užsienio autorių knygas lietuviškai buvo galima leisti tik tas, kurios jau buvo išleistos rusiškai, tačiau buvo būdas tai apeiti, kaip ir atsitiko su "Daktaru Dolitliu" - atsirado serija "Prano Mašioto knygynėlis", kurioje buvo leidžiamos tik Prano Mašioto verstos knygelės vaikams. Kitas būdas - surasti, kad kokiame Ustj Uriupinske per cenzorių neapsižiūrėjimą išėjo kokia nors gera verstinė knyga, ir tuo prisidengus išleisti knygą lietuviškai
Va butent tokia sukimosi kultura mano artimieji ir prisimena. Vynioji, kombinuoji, trauki is uz prekystalio, kad knyga isleisti ar nusipirkti. 
Ir kaip kazkam tokia sistema gali tikti - neisivaizduoju.
Nezinau, gal kokiam baznytkaimyje, biliotekoje knygu pasirinkimas buvo didesnis, nors abejoju. Nelabai kaimo bibliotekos budavo aprupinamos, tai labai priklausydavo no kolukio pirmininko poziurio, na ir lesu, kaip kolukis issiversdavo. ESu kilusi is Klaipedos, bibliotekoje norimos literaturos reikejo pasivaikyti, palaukti. Lygiai taip pat kaip ir dabar. Kuo knyga idomesne, tuo paklausesne. Na tarkim, dabartine jaunoji karta, itariu, net tokiu neskaitys, bet va as anais laikais skaiciau A. Makarenko "Pedagogine poema", "Veliavos bokste" ir t.t. Tiek originalo kalba, tiek lietuviu. Trumpai, Makarenko buvo pedagogas, dirbes su benamiais vaikais, po revoliucijos daug tokiu buvo. Ar tarkim "Jaunoji gvardija" Fadejevo, Gaidaro, Michalkovo kuriniai ir t.t. Na ir isivaizduokite, kad tokio turinio knygu buvo 2/3 bibliotekos. Is esmes, visa ta "balastini" skaitala perskaiciau. VA apie Lietuvos istorija, ar kokios kitos anuomet sovietu sudetyje buvios respublikos su ziburiu nerasi, o interneto anais laikais nebuvo. Taip ir gyvenom.
As eidavau i miesto vieno is rajonu biblioteka. Tais laikais HP knygos buvo leidziamos. Jos gi brangios, bet mano bibliotekoje visada atsirasdavo ir naujausias leidimas. Nezinau kaip ten kaimuose. Dabar manau bibliotekose gali gauti ka tik nori.
QUOTE(uarda @ 2020 06 22, 01:02)
O kam tau reikia žinoti, kad issigalvotum visokias nebutas istorijas
90 -92 mm. tikrai buvo
90 -92 mm. tikrai buvo
Iš tokių metų net aš atsimenu šį bei tą.
Papildyta:
QUOTE(uarda @ 2020 06 22, 00:13)
.
Skaityti vaikams elektronines knygas irgi nesveika, kai dabar pilna popierinių. Be to mano vaikai lanko informaciniu technologiju bureli. Tai kas tinka jusu šeimos jaunimui, netinka mano vaikams.
Skaityti vaikams elektronines knygas irgi nesveika, kai dabar pilna popierinių. Be to mano vaikai lanko informaciniu technologiju bureli. Tai kas tinka jusu šeimos jaunimui, netinka mano vaikams.
Kodėl nesveika knygos?
O būrelis sveika?
Papildyta:
QUOTE(Iš_Šviesos @ 2020 06 22, 09:04)
<p></p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="uarda" data-cid="72673630" data-time="1592767962"> Taip, pritariu, gana neisranki. Budama 6-8 m. tikrai Solzenicyno neieškojau, net nežinojau, kad tokios knygos egzistuoja. tai gal jusu mamos vaikysteje taip ir buvo, prie ko cia as? As nerasau apie pokari! kad būtų aiškiau, kalbu apie 88-90 mm.. Mano vaikystėje bibliotekose (tiek viesojoje, tiek mokykloje) lentynos luzdavo nuo knygų-ir Proisleris, ir London, ir Kuperis etc.. Netgi dabar, toje pacioje bibliotekoje, knygu daug mažiau. Jus net nesuvokiat, as kalbu apie kita laikotarpi.</blockquote> As irgi apie pokari nerasau. Ne visos cia nares tokio amziaus, kad tevai pokario metais gime.
<p>Mano mama man pasakodavo, kad budavo sunku gauti knygu. As dabar nepasakysiu kokiu butent, nes cia mano vaikystes prisiminimai, tad pavadinimu nezinau, bet man daug knygu pirkdavo (jau po nepriklausomybes atgavimo) ir visada budavo gaida, kad to nebuvo, ano nebuvo. </p>
<p> Man pvz labai juokinga Daktaras Aiskauda. Gi cia aiski kopija Daktaro Dolitlio. Sovietai savo versija sukure, kad ginkdie vaikai neskaitytu vakariecio rasytojo. Komiska. Daktaro Dolitlio knygas vaikams pardavinedavo? </p>
<p>Mano mama man pasakodavo, kad budavo sunku gauti knygu. As dabar nepasakysiu kokiu butent, nes cia mano vaikystes prisiminimai, tad pavadinimu nezinau, bet man daug knygu pirkdavo (jau po nepriklausomybes atgavimo) ir visada budavo gaida, kad to nebuvo, ano nebuvo. </p>
<p> Man pvz labai juokinga Daktaras Aiskauda. Gi cia aiski kopija Daktaro Dolitlio. Sovietai savo versija sukure, kad ginkdie vaikai neskaitytu vakariecio rasytojo. Komiska.
Daktaro Dolitlio knygas vaikams pardavinedavo? </p>Kaip ir "Na palauk" buvo kurtas kaip Tom&Jerry atitikmuo
Tą "nieko nebuvo" aš irgi atsimenu iš kalbų.
O del tu "pasiskolintu" kuriniu fabulu is kitu autoriu kuriniu, ju yra aibes.
Jau minetas Daktaras Aiskauda - Daktaras Dolitlis, Buratinas - Pinokis, Krylovo pasakecios - Ezobo, da Vinci pasakecios, ir t.t. ir t.t.
Jau minetas Daktaras Aiskauda - Daktaras Dolitlis, Buratinas - Pinokis, Krylovo pasakecios - Ezobo, da Vinci pasakecios, ir t.t. ir t.t.
O del tu "pasiskolintu" kuriniu fabulu is kitu autoriu kuriniu, ju yra aibes. Jau minetas Daktaras Aiskauda - Daktaras Dolitlis, Buratinas - Pinokis, Krylovo pasakecios - Ezobo, da Vinci pasakecios, ir t.t. ir t.t.
Taikliai. Man mama pirkdama Dolitli pasakojo apie sovieti dolitli - Aiskauda . Kiti aisku pirkdavo pastaraja knyga be problemu, gal net nezinojo tikros istorijos. Ir tinka tas plagiatas - buvo knygu gi.
Kaip ir "Na palauk" buvo kurtas kaip Tom&Jerry atitikmuo Tą "nieko nebuvo" aš irgi atsimenu iš kalbų.
Tiksliai. Neiseidavo savo sukurti nabagams.
QUOTE(Moonte @ 2020 06 22, 09:52)
O del tu "pasiskolintu" kuriniu fabulu is kitu autoriu kuriniu, ju yra aibes.
Jau minetas Daktaras Aiskauda - Daktaras Dolitlis, Buratinas - Pinokis, Krylovo pasakecios - Ezobo, da Vinci pasakecios, ir t.t. ir t.t.
Jau minetas Daktaras Aiskauda - Daktaras Dolitlis, Buratinas - Pinokis, Krylovo pasakecios - Ezobo, da Vinci pasakecios, ir t.t. ir t.t.
Dar "Smaragdo miesto burtininkas", "Nežiniukas"...
QUOTE(Moonte @ 2020 06 21, 12:08)
Ar blaiviai mastantis zmogus, tada patirimama asmens laime, gali tai tapatinti su anuot buvuviu rezimu?
O kas be jusu cia tai tapatina?
butent atrodo jus ir neskiriat, kai zmones kalba apie asmenini gyvenima ir apie rezima. Nes tik jus cia sugebejot suvesti sasajas, kai vaikas dziaugiasi saldumynais su rezimo liaupsinimu.... 
Papildyta:
QUOTE(uarda @ 2020 06 21, 12:13)
parašiau kaimynei, jai 49m., panašiai kaip jus deklaruojat, jos zodziais, knygų bibliotekose buvo pilna.
Papildyta:
Jus budama 6-10m. ieškojote Solzenycino knygų? Iš kur žinojote apie tokias, būdama vaikų?
Aš tokiu metu net nežinojau apie jų egzistavimą. Skaičiau
Astridos Lindgren, Kiplinga ir t.t.
Pasirodo, šiek tiek jusu gyvenimo faktai kinta
Papildyta:
Jus budama 6-10m. ieškojote Solzenycino knygų? Iš kur žinojote apie tokias, būdama vaikų?
Aš tokiu metu net nežinojau apie jų egzistavimą. Skaičiau
Astridos Lindgren, Kiplinga ir t.t.
Pasirodo, šiek tiek jusu gyvenimo faktai kinta
As irgi daug skaiciau, man knygu tikrai per 3 bibliotekas netruko, nu gal siek tiek truko, nes jau pradidese skaiciau is daug gvyresniu skyriu, net bibliotekinike nenoredavo duoti
Bet politika tikrai nedomino.Bet siaip cenzura visais laikais buvo ir yra ir bus, pagal valdzia. Kaip ir kas teisinga ir neteisinga, kas leistina ir neleistina. ir jei zmogyus nesugeba mastyti, jam jokios knygos nepades.
QUOTE(mylimuke! @ 2020 06 21, 18:37)
Per subinę tu teisi. Neradau nė vieno sakinio apie tai, kad už juos kažkas kažką darė.
tu girdėjusi kaip jie šneka? tiki, kad patys surašė gramatiškai teisingai viską?
QUOTE(Moonte @ 2020 06 21, 14:54)
AS manau, kad mano vaiksyte buvo albai laiminga, bet ja tokia butent ir apadare mano tevai, suteikdami man galimybe lavintis, gerbdami mano norus vystiti turimus talentus ir t.t. ir t.t.
nejaugi
, o kai kiti taip sako, tai piktinates. Tai jus palailkote rezima, sakot sovietmeciu labai gerai buvo gyventi? Juk jus taip argumentuojat zmonem, kurie pasako ta pati. Anot jusu net maistu dziaugtis nebuvo galima, del rezimo baisybiu...ir kaip cia dabar pati tai buvot laiminga, kaip drisot tokiu baisiu metu jaustis laiminga?Papildyta:
QUOTE(mylimuke! @ 2020 06 21, 18:37)
Nelabai suvokiat, apie ką ginčijatės. Kalba ne apie tai, ar kažkas asmeniškai buvo laimingas (mylėjo, gimdė, padėjo artimiesiems ir tt), o apie tai, koks režimas buvo "geras" tada.
O taui tavo straipsnis ikeltas buvo apie rezima ar apie maista tuo metu? Pati supranti apie ka sneka ir kas pakreipe ja link rezimo?
