QUOTE(mylimuke! @ 2020 10 30, 00:46)
Tai čia jau ne eutanazija.
Ne, nu tai aišku, nėra gi temos, kuria tu nebūtum plačiai domėjusis nuo studijų laikų
Bet vis tiek aš savo nuomonės nekeičiu, rašyk kiek nori paklodžių
Taip eutanazija, zmogui duodami nuodai, kad jis numirtu, jam pageidaujant teorijoje, praktikoje ir be pageidavimo, prie tam tikru ligu, sutrikimu, nebutinai mirtinu. Eutanazija tiesiogiai nesivadina tik aparatu atjungimas, tai daugiau gyvybes nepalaikymas, nerenimamimas pvz, bet ne tiesiogine intervencija, kad nuzudyti.
O tu pamirsai, ka as studijavau? taip tos temos buvo musu studiju programose.
Kas yra zmogus mes studijavom per biologijos, antropologijos, filosofijos ir Biblijos prizme.
Mes studijavom zmoniu santykius, seimos kurima, planavima, naturalisu budus, kontraceptikus, abortus ju poveiki kunui ir psichikai. Rasiau referata is abortu temos. Buvau kursuose apie abortus, dar pries studijas, dalyvaudama vienam kriksionisko jaunimo zygyje aplink Lietuva. Ten visa diena nagrinejom , kas yra abortas, kokios dazniausiso priezastys, kaip jas spresti, kaip abortas atliekamas, kokios pasekmes, tiek moteriai, jos kunui, tolesniam pastojimui, tiek seimai.
Jei moteris pasidaro aborta, visi jos net busimai vaikai pasamoneje jaus baime, nes mama nuzude viena vaika, vadinasi gali nuzudyti ir mane. Jei nescia moteris galvos apie aborta , vaikas net uzauges gali jausti pasamoneje iv neigiamas mintis, as nereikalingas, man nereikia gyventi ir t.t. Moteris irgi visa gyvena jaus postraumini efekta po aborto. Na buna tokiu issioperavusiu sazine, bet mazuma. Aplamai daugiausia abortu pasidaro, ne jaunos, ne po isprievartavimu, ne del negaliu, o pasiturinciso istekejusiso moterys, nebenorincios 2,3,4 vaiko.
Tai taip man tos temos jau senai idomios ir gana giliai isnagrinetos.
Beja, del apsigimimu, pagimdyti toki vaika, kuris is kart numirs daug lengviau, nei pagimdyti su negalia, kuris gyvens ir reiks juo rupintis. Cia pagimdei, palaidojai, sazine rami, o ir kunui sveikiau pagimdyti, nei aborta daryti , zinai, kad padarei viska , ka galejai, o visa kita Dievo rankose.
Jei nuzudai vaika, jausi visa gyvenima ta kalte, abejones, nes kalte tik auga ,ji nemazeja su metais, Moterys ateina pas pasichologus ir po 20-30 m po abortu, nebesusitvarko su kalte...Bet va auginti su negalia yra tikrai sunku, Lietuvoje visai nera paglabos tokiom seimom. Bet vel nuzudysi ir nezinosi, o gal sveikas butu gimes, galu gale sveika gimdant ivyksta traumos, ar jau augant, tai nuo likimo nepabegsi, vis tiek tai tavo vaikas. Man smagu ziureti, kaip airijoej tokie ivairius zmones integruojasi i visuomene, kaip jais graizia rupinamasi, kaip mokyklose tie vaikai priimami ir gali zaisti su bendraamziais, jie gi irgi zmones, jie irgi nori gyventi ir kas labiau vertas, kas pasakys?
Del to ir lyginu su Hitleriniu mastymu, nes nuo to viskas ir prasideda nuo minties kas vertas gyventi, o kas ne...ar tikrai kiti zmones gali tai spresti? Hilteris irgi gi pradejo nuo neigaliuju zudymo...
ar tikria moteris, jei jau jos gimdoje auga zmogus, igyja teise zudyti? ir as ne apei vertima gimdyti, na jei nenores, moetri sir negimdys, net jei uzdraus vsiam pasaulyje abortus, yra augalu, kurie sukelia persileidimus. As apie informamvima, pagalba moterim, kad bent jau atkristu tie atvejai, kai tai daroma, is skurdo, veinisomu, baimiu, seimos , vyro spaudimo...galejimas atiduoti ivaikinti, jei jau negali ,nenori auginti...tai vsi tiek zmogus, jis jau yra, o pagimdyti, na nereiskia gyvybe savo paaukoti, na nera jau taip baisiai sudetinga. Moters daliniai nepatogumai 9 m, ar kito zmogaus gyvybe, kas svarbiau?
