Kas lemia žindymo trukmę?

Gal yra duomenų, patvirtinančių, kad mišiniais maitinamų kūdikų psichomotorinė raida ženkliai atsilieka nuo MP maitinamų? Kas kažkiek valandų gaudamas po "plytą" į skrandį, kūdikis turėtų visą aktyvaus augimo ir vystymosi periodą praleisti apatiškai virškindamas mišinį

Jėtau, negaliu patikėt, kad gyvenimas mane, užkietėjusią natūralistę, privertė pereiti vos ne į priešingą barikadų pusę
Bet sutikite, žindymo propaguotojos - kai kurie klausimai verčia susimąstyti !!!

Crema, buvimas teisingoje(iš tiesų teisingoje)žindančių mamų barikadų pusėje neturėtų reikšti, kad bet kokia abejonė ar klausimas yra prilyginami šventvagystei ir už juos baudžiama virtualiu sušaudymu

būtent!!!
aš irgi apie tai, kad nereikia pamesti racionalumo ir pasinerti į emocijų ir šventvagysčių pasaulį O kažkodėl kalbant apie žindymą šiame forume taip ir atsitinka
Dėl to kaip mama, pati turinti pakankamai ilgą maitinimo istoriją, manau, galiu užduoti klausimus ir už juos nebūti virtualiai nulinčiuota

Maniske nuo pat gimimo valgo kas 2 valandas, labai retai istempia ilgiau, pvz. kai uzmiega arba lauke kai bunam. Ir man tai atrodo normalu.
Maitinimo pradzia buvo be galo sunki. Po gimimo mazoji tik miegojo ir miegojo, net valgyti neprabusdavo, tad teko ja maitinti per prievarta. Kadangi nemokejau pati nusitraukti priespienio, tai darydavo GN seseles. Ateidavo kas 2-3 valandas. Maitindavau su svirkstu, nes is saukstuko ir stiklineles negerdavo, iskisdavo liezuvi ir viska isstumdavo. Kai pradejo gamintis pienas, papai tiesiog sprogo nuo pieno, man labai skaudejo ir pienas begdavo istisai. Ir toliau nutraukinejo sesutes, tik jau i buteliuka. Siaip ne taip isgerdavo. Grizusi namo,bandziau maitinti, nepavyko, vaikas klykia, neima visai papo, o as nemoku nusitraukti. Neviltis ir issigelbejimas - vyras nupirko pientrauki. Nusitraukinejau kelias dienas, bet man tai buvo kancia, jokio gyvenimo, vis galvoji kada jau begt traukti reiks. Ir taip diena, nakti. Kvietemes zindymo specialiste, parode, pamoke kaip ikisti papuka, kaip pasiguldyti, kaip zinoti ar gerai apziojo ir pan. Bet vieno papuko nenorejo imti, ziauriai nutampe, nukandziojo iki kraujo, maitinau verkdama. Ir taip menesi laiko. Ir nieko, istveriau. Minties apie nusitraukinejima jau nebebuvo (ka jau kalbeti apie misinukus). Pirma menesi priaugo 1,2 kg Antra 1 kg. Ziuresim kiek trecia priaugs. Dabar jokiu problemu, ima noriai, valgo greit, bet daznai, kartais patampo papuka, bet jau nebe iki kraujo. Keiciam maitinimo padeti, nes nelabai patinka is vienos puses valgyti. O pientraukis ir liko stoveti spintoje. Kartais kai labai pilnos krutys, galvoju nusitraukti, bet vel gelbeja mazoji, puikiai istraukia. Jokiu pieno kriziu nera pas mus, pieno sociai.

dange, bet manau yra tikrai duomenu patvirtinanciu, kad kudikiai maitinami misiniais turi daugiau virsvorio problemu..o tai issaukia ir kitus dalykus susijusius su raida..maziau judrus, sunkiau verciasi, stojasi, veliau vaikscioja..ir tt..

drisciau abejoti

Pirma dukra maitinta mysinuku nuo dveju menesiuku ,antra mano peinuku

Mano dicke pradejo vaikscioti 11men ir 20d

siandienai beveik 11metu jos ugis 138cm o svoris 31kg

pikkolo as ir gi galejau maitinti nauturaliai bet mano vaikai valgydavo po valanda laiko ir ziurek uz valandos vel verkia....Kai pradejau traukti vaikas be dydeliu pastangu istustindavo buteliuka su mano pienuku per 20min ir 3-4valandas buvo ramus vaikelis....kai pamatai akyvaizdu skyrtuma, tai tikrai matai kas yra vaikui geriau

Pienuko pradeda trukti 3menesiusi i pabaiga, veliau 6menesiukui i pabaiga....o veliau jai susitvarke viskas, pienuko visada uzteks...tik svarbu maziau stresu Ir daug noro.

P.S. man asmeniskai nera skyrtumo maitinti vaika naturaliai ar is buteliuko....svarbiau yra kad tik savo pienuku

Nelabai suprantu apie ka cia diskusija
Tikriausiai visi sutinka, kad mamos pienas vaikui geriausiais. o jei yra kazkokie dalykai del ,kuriu mama negali maitinti , tai aisku,kad duoda vaikui misinuko ar kazkokio kito maistuko, nemarina juk badu
Faktas, kad moterims uztenka pieno savam vaikui yra pati zmonija ,neisnykusi milijonus metu, kol nebuvo misinuku Taip civilicacija kazka sugalvojo, kad kai kurie vaikeliai isgyventu be mamos pieno, bet ,manau , ta pati civilizacija ir sudaro problemas, kai kurioms mamoms maitinti. Manau, siaip galima butu steigti daugiau pieno banku ,kad tos kurioms reikia galetu gauti pienuko kitu mamu ,kurios gali pasidalinti. Ir siaip, manau, gyvunu pienas sviezias skiestas su vandeniu pgl tai kiek reikia yra sveikiau, nei tie apdirbti ir perdirbti milteliai...O faktas ,kad jie neatstoja mamos pienuko... atvaziuokit i vakaru europa ,kur vienetai maitina ir paziurekit kaip vaikai atrodo... Tai ,kad Lietuvoj keleta primaitina ar dar maziau maitina misinuku nuo gimimo, dar nesimato taip ryskiai gatvese. Nors paskutiniu metu vaikai Lietuvoje ir pradejo labai panaseti i amerikieciu ir v europos vaikus.
Cia ne vien virsvoris, visokiu buna virskinimo sutrikimu... is leliuko net akiu matosi, kurie vien misinuku maitinasi, taip tevai turintys skirtingu patirciu sake Bet aisku, svarbiausia, kad vaikelis is vis gauna kazkokio maisto ir auga

Ne visai taip Atliktos studijos rodo nežindymo arba trumpo žindymo ryšį su viršsvorio problemomis vaikystėje ar paauglystėje(nors ir čia yra tam tikrų rasinių niuansų). Duomenų apie tai, kad mišiniu maitinami kūdikiai vėliau ima sėdėti, stovėti, vaikščioti ar kalbėti- nemačiau(jei radot- įkelkit).Iš asmeninių pastebėjimų(be pretenzijų į apibendrinimus ): žindomi kūdikiai, ypač kai žindymas sklandus, puikiai priauga svorio ir neretai būna sunkesni už "mišinukinius" bendraamžius...Bet paprastai susirūpinusios tokių vaikučių mamos yra nuraminamos, jog vaikas paaugs ir "nulakstys" kūdikiškus riebaliukus. Sekant jūsų logika tokios mamos taip pat rizikuoja savo vaikų psichomotoriniu vystymusi

Na tavo vaikai tinginukai, jei nesugebedavo istraukti pienuko. Todel nesistebiu, kad perejai prie pientraukio.
Maniskei jau 3 menesiai, bet pieno nesumazejo, o kaip tik padaugejo


Na jei reiktu rinktis ar misinukas ar karves pienas, tikrai rinkciausi misinuka. Karves pieno kudikiai nevirskina, be to, tik su pienu, kad ir labai praskiestu, negautu jokiu vitaminu ir mineralu. Misinukas bent jau adaptuotas, pritaikytas vaiko poreikiams. Ir labai daznai jei per 1 menesi kudikis gauna misinuko, pagaminto is karves pieno, jam issivysto alergija pieno baltymui.

na mes kalbėjom ne apie išlikimą, o apie kokybišką vystymąsi
O kad iš akių matosi, tai čia neblogas argumentas Tiesiog, kryželiai akyse pas mišinukinius

Mielosios,
Jūs esate moterys ir būtent jūs esate mamos. Jums iš arčiau lyg ir turėtų būti geriau justi ir suprasti savus reikalus. Bet aš su savo profesine patirtimi esu kaip ta „žirafa“, kuriai „iš aukščiau daugiau/plačiau matyti“.
Daug yra mamyčių, kurios nenori išsišokti savo aplinkoje, nenori būti toje aplinkoje demaskuotos kaip „baltos varnos“ ir tyliai „daro kaip visos“. Ir, gink dieve, neišreiškia kokios nors savo asmeninės nuomonės, netgi gali būti, jog bijo tokią turėti, nes ims ir išsiskirs iš masės, o kas tada?! Po gimdymo jos padaro viską, kad „pritrūktų pieno“, nes būtent taip buvo „visoms“ jos aplinkos moterims, ir jos pačios nenori būti „kitokios“. Jos nebent tradiciškai, kaip ir tos į kurias lygiuojasi, norėtų sužinoti „koks mišinukas geriausias“. Aišku, tik jau ne šitame forume „Kūdikių žindymas“!! Gal galvojate kad Lietuvoje tokių yra mažai?

Ir yra šiame „beprotiškai skubančiame 21 amžiuje“ taip pat nemažai mamyčių, kurios nori, tiesiog privalo, kad viskas būtų OK. Jų „geriausias“ vaikas turi gauti „geriausią maistą“, ir jos žino, jog tai yra MP. Tačiau jos net neįsivaizduoja kaip galėtų „atsilikti“ - nežengti į koją su visapusišku progresu, su paskutinė mada ir t.t. ir iš jau turimos inercijos „multitaskinti“ ir toliau viską nori suspėti, „suderinti“, kad nei vienoje srityje neatsiliktų nuo avangardo. Deja, jų ląstelėse tebėra tie patys gamtos duoti „pasenę“ genai, o ne kokios nors supermodernios naujausios laidos mikroschemos. Pagal gamtą, mama ir turėtų būti pirmiausia mama. O tam tikruose gyvenimo etapuose gal net ir vien tiktai mama. Susikaupusia šiam „pagrindiniam etatui“ ir nesiblaškančia tuo pat metu po kitus vaidmenis. Ramiai įsiklausančia į savo kūdikį, jo natūralius poreikius ir natūraliai juos tenkinančia. O jeigu tai „pasenusiai“ fiziologijai nepaklūstama - nekantrumo adrenalinas, ir adrenalinas apmaudo, jog dabar negali „padaryti visko, ką suplanavo“, slopina jos//motinos kraujyje normaliai laktacijai reikalingus taikos hormonus, pvz., tokius kaip oksitociną. O tada nebėga iš krūties pienas. Ir tada, dėl žinių trūkumo, klaidingai pagalvojama jog „pienas dingo“ ir daroma nauja klaida – pradedama „tikrinti“ save pieno ištraukimais rankomis ar pientraukiu, o paskui ir kūdikį primaitinti mišiniu...
Argi taip nebūna?