Kas lemia žindymo trukmę?

Siaip keistai nuskambejo pasakymas, kad mamos nesimaitina ekologiskai, tai ir pieno kokybe bus bloga, tai tipo geriau misinukas. Ar taip supratau? Bet jei mama neturi pinigu sveikai maitintis, tai is kur ji tures pinigu misinukam? O jei turi pinigu misinukam, tai gal geriau tuos pinigelius skirti savo sveikai gyvensenai?
Kas del to, kad gaves misinuko vaikas ramesnis, tai be abejo, juk misinuka virskins 4 valandas, o MP tik 2-3 val. As kai pamaitinu mano dukryte irgi rami buna koki pusvalandi, paskui arba uzmiega, arba domisi pasauliu. Maitinti kas 2 valandas man nera kancia ir neissekes mano organizmas. Taip buna dienu kai atrodo, kad nieko daugiau neveikiu tik maitinu, bet taip juk nesites amzinai. Ir jei kur vaziuojam jau reik pagalvot kur ir kada galesiu pamaitinti, tai stabdo mane, kol kas dviese nesam niekur isvaziave. Bet cia manau mano pacios baimes. O siaip tai uz MP nieko nera patogiau. Vat sianakt 3 val prabudo mazoji ir prase valgyt, nors paprastai jau ismiega visa nakti. Uztrukom 10 min, o jei reiktu begti i virtuve misinuka sildyti? Zinoma kita nakti ji turbut nesbesikels ir kentes mano papukai, bet ka padarysi.
Griztant prie temos, tai manau, kad tik pacios mamos noras lemia zindymo trukme. Nors mane mama zinde labai trumpai, man niekada nekilo mintis nezindyti ir is mamos puses sulaukiau tik palaikymo. Pirmom dienom namie, net bande man padeti teisingai zindyti. Mano programa minimum - 6 menesiai, maksimum - kaip iseis. Nemanau, kad nuo puses metu MP lieka tik atsigerimui. Mano sesuo pirma vaika ismaitino iki metu (paskui turejo i darba gristi), tai manau kad ir as galesiu.

O aš norėjau paklausti, iš kur tokia statistika, kelintų metų ir kodėl tik duomenys pateikiami iki 12 mėnesių?
Šiaip turiu pasakyti, jei duomenys surinkti iš poliklinikų pediatrų, tai duomenys gali būti ne visai teisingi, nes mamos dažnai jiems nepasako tiesos, jei ilgiau žindo, nes sulaukia pašaipos.

Nu va cia tai nesutinku antra mergyte mano maitynta bet jai mamos nereikia visiskai savarankiska....tokiu ciudu pridirba kad ojojoi...O pirma dukryte mamyciuke nors ir nemaitinta...

As gi nepasirinkau misinuko

Na visu pirma mes nevisagaliai dauguma jaunu seimu siuo metu gyvena su paskolom...O jai noresite gyventi name....prisides nemazai islaidu( kaip kasdienis vaiku veziojimas i darzelius ir mokyklas)...tema ne apie tai...


Truputeli ne taip ne misinukas geriau,aisku ir sakiau gi kad mamos pienas kudikeliui yra geraiusias Tesiog kai pradedi giliau kapstytis ka mes valgom, suvoki kuom maityni savo vaika....

O tau tikrai paviks ismaitinti savo vaikuti tiek kiek noresi, svarbu kad noras yra


P.S. Pasakisiu jums taip kai buvau jaunesne gincitis su manim buvo beprasmiska....visada tvirtai gyniau savo nuomone...Bet seis metais ivyko dydelis pasikeitimas...supratau kad negaliu buti tikra uz nieka...nei uz savo, nei uz svetimo zmogau nuomone...tarsi zeme isslido is po koju.....pasaulis apsiverte aukstin kojom....supratau kad nieko nera tobulo....ir net bute nera nei vieno kampo 90 laipsniu....o namai atrodo staciakampiai...Nebukite tokie tikri...po penkiu metu moklslininkai gali viska apversti akstyn kojom....tai ne tas dalikas del kuriuo verta tiek gincitis...Cia kaip dievo zaidimas sahmatais su velniu....o mes zmones tik peskos....todel nei vienas nezino kada ji nukirs...liudna bet tiesa....

Mielosios,
savaitėlę buvau gerbiamos moderatorės išjungtas „už reklaminio pobūdžio žinutes“. Nors ir nesutinku, jog mano knygos paminėjimas žinutės tekste jau yra reklama, tačiau aš čia tik „svečias“. Taigi belieka atsiprašyti, kad negalite paskaityti kelių mano anksčiau rašytų žinučių ir kad tik dabar galiu atsakyti ir į šį labai konkretų asmeniškai man užduotą klausimą:

Šie duomenys apie kūdikių žindymą Lietuvoje buvo paskelbti straipsniuose „Kūdikių žindymo trukmė Lietuvoje: istorija ir dabartis“ ir „Medicinos įtaka žindymo trukmei Lietuvoje” žurnale “Medicinos teorija ir praktika“. Tai yra rezultatai didelės apimties tyrimo, kurį atlikau aš pats. Duomenys surinkti iš visų 4 kraštų (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos) bei didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių). Lankiausi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (poliklinikose, ambulatorijose ir medicinos punktuose) 102 vietovėse – 36 miestuose ir 66 kaimuose (44 rajonuose ir savivaldybėse iš 60) ir peržiūrėjau 6426 vaikų (tokios didelės apimties, ir net artimos jai, niekas daugiau nedarė) vystymosi istorijas.
Versdamas jas lapas po lapo ir skaitydamas gydytojų ir slaugytojų įrašus, rinkau informaciją apie kiekvieno vaiko maitinimą. Statistiniam apibendrinimui panaudoti galėjau tik duomenis apie maitinimą iki 12 mėnesių, nes, nors ir rasdavau kai kurių medikų įrašų apie kai kurių vaikų žindymą antraisiais amžiaus metais, tačiau daugelis medikų tokio amžiaus vaikų žindymo nebelaikė svarbiu, apie tai mamų neklausinėjo ir įrašų istorijose nedarė.

Eurekos nuomone
Deja, šitą, ir dešimčia metų anksčiau atliktą kitą (taip pat tuose straipsniuose aprašytas) tyrimą, kuris apėmė 8778 vaikus, laikyčiau įmanomai objektyviausiais pirmiausia dėl didžiausio tiriamųjų skaičiaus. Kokį tyrimo būdą siūlytumėte Jūs?
Teoriškai dar galima įsivaizduoti motinų apklausą žodžiu arba anketomis. Kaip aš būčiau susitikęs pasikalbėti su tų visų vaikų mamomis, jeigu ir anuos tyrimus vos spėjau atlikti savo atostogų laiku? Ir netgi tuomet, ar tikrai jos būtų buvusios labiau atviros man (arba netgi Jums), pirmą kartą sutiktam žmogui, negu savo vaikų seselėms ir gydytojams/-oms, kurias pačios pasirinko, nes jomis labiausiai pasitikėjo. Dar būna apklausos anketomis. Tačiau kaip tiek daug anketų pavyktų išsiuntinėti, o tuo labiau paskui sulaukti jų visų grįžtančių jau užpildytų?
Aš žinau, gal ir Jūs sutiksite, jog jau taip yra, kad apklausose dalyvauti, rašyti atsakymus ir juos siųsti atgal labiau linkusios mamos inteligentės, o mažiausiai (ar tikrai prieštarausite?) – socialiai nepalankiomis sąlygomis gyvenančios ir žemiausio išsilavinimo mamytės. (1) Iš savo beveik 30 metų darbo kaimiškame rajone patirties žinau ir „galiu teisme prisiekti“, jog pastarosios žindymą užbaigia per kelias savaites ar net dienas po gimdymo. (2) Kaip jau rašiau vienoje iš jau ištrintų žinučių, pagal Eglės Markūnienės mokslinę disertaciją „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikių žindymo veiksniai“, tarp aukšto išsilavinimo motinų savo kūdikius žindžiusių 4 mėnesius ir ilgiau buvo santykinai 4,9 karto daugiau, negu tarp motinų su viduriniu ar žemesniu išsimokslinimu. Taigi suskaičiavusi grįžusių anketų (daug daugiau grįžtų iš mamų inteligenčių) duomenis tikriausiai gautumėte didesnius ilgai žindytų kūdikių procentus Lietuvoje. Bet ar tikrai jie būtų teisingesni???

tikrai, gydytoja jau seniai nebeklausia, ar vaikutis dar valgo mamos pienuka, matyt nebelaiko tai svarbiu dalyku is tiesu, paskutini karta klause, kai mazylis buvo puses metuku, nes tada taremes del kieto maisto ragavimo (nors kad ir kaip butu gaila, gydytoja siule primaitint misineliu jau anksciau).

Ačiū už atsakymą, daktare. Aš norėjau pasakyti, kad skelbiant kažkokius duomenis, reiktų skelti šaltinius ir metus, kad būtų aišku. Juk situacija keičiasi bėgant metams. Tai, kas buvo prieš 10 metų, nebūtinai ir dabar taip yra.
Taip, ko gero čia vienas iš varginančių dalykų tokiu būdu, kaip jūs aprašėte, rinkti duomenis. O gal reiktų pasiūlyti valstybės institucijoms, pvz. SAM, rimčiau pažiūrėti į žindymą, valstybiniu lygiu? Gal tada ir daktarai rimtai žiūrės į žindymą, mamas noriai konsultuos, domėsis, darys teisingus įrašus? Gal reiktų pasiūlyti sudaryti valstybinio lygio tam tikras duomenų bazes, į kurias nuolat galėtų būti įrašomi įvairūs duomenys, tame tarpe ir apie žindymą, iš kurių bet kuriuo momentu galima būtų pasiimti ir sudaryti naujausias diagramas.
O tai, kad žemesnio išsilavinimo moterys trumpiau žindo, tai ne visai sutinku su šiuo teiginiu. Na, gal ir trumpiau kai kurios,ypač pirmą kartą, bet antrą kartą tai tikrai ilgiau, bent iš mano pažįstamų/giminių. Bet, pamąstykime, kodėl trumpai žindoma? Ogi, žinių trūksta, kaip tai teisingai padaryti, niekas nepakonsultuoja kaip tai daryti ir kodėl reikia žindyti. Žemesnio išsilavinimo moterys galbūt mažiau skaito spec. literatūros, mažiau domisi. Žinot, netgi pasiskaičiusios, išsilavinusios dažnokai patiria fiasko žindymo srityje, o ką jau kalbėti apie mažiau išsilavinusias.
Taigi, ar tikrai nereikėtų rimčiau pažiūrėti sveikatos apsaugos sistemos atstovams į žindymo skatinimą, vietoj to, kad piktintis ar liūdėti dėl esamos situacijos.

Manyčiau, mokslininkai galėtų rimtai prisidėti šioje srityje.

Apie daug ka apsnekejom, bet ,pagalvojau, svarbiausio nepalietem , tai MEILE. Manau, jei jos nebus vargiai informacija ir zinios pades. Meile sau , vyrui , vaikeliui is meiles galima kalnus nuversti, o be jos vargiai noresis su tuo zindymu tiek vargti, geriau nupirkai misinuko , soskiuka numetei vaikeli kokiai auklei ar mociutei ir varai i trasa O paskui aiskini, nu gerai tas mamos pienukas, bet juk ne viduramziai misinukai ir pakankamai geri, man irgi reikia gyventi, dirbti ir t.t.

Neturiu kada skaityti visos temos, gal jau ir kalbejot apie tai, bet ka daryti mamytei, jei jos naujagimis, maitinamas tik mamos pienuku per menesi tepriaugo 200g? Cia taip nutiko mano draugei, kuri labai stengiasi maitinti pati, nescia budama ejo i kursus apie zindyma, bet neauga jos vaikiukui svoris nors tu ka... Gydytoja grieztai liepe vaika primaitinti, bet ji vis dar stengiasi tai daryti pati. Ta mamyte siaip labai samoninga siuo klausimu ir mylinti, bet gal trukdo maitinimui visokie stresai seimoj?..

Miela Eureka, nuo 2003 metų, kuriais gimusiųjų kūdikių žindymo trukmę atspindėjo tas 2005 metais užbaigto tyrimo rezultatų paveikslėlis, dar nepraėjo 10 metų. Vėlesniais metais daugiau niekas tokių neatliko, bent jau negirdėjau apie juos ir paskelbtų rezultatų neradau. Taigi kol kas jie išlieka naujausiais duomenimis apie kūdikių žindymą visoje Lietuvoje. O kadangi mano paties vėl atlikto 2007-2008 metais gimusių kūdikių žindymo trukmės tyrimo vienoje iš Žemaitijos apskričių – Telšių apskrityje - rezultatai nelabai skyrėsi nuo tos pačios apskrities ankstesniojo (2002-2003 metais gimusių) kūdikių žindymo trukmės tyrimo rezultatų, darau prielaidą, jog ir visoje Lietuvoje kažin kokio didelio analogiškų rodiklių padidėjimo irgi neįvyko. Todėl juos aš ir laikau tinkančiais vaizdžiai pademonstruoti, jog žindymo tradicijos atgaivinimo problema vis dar yra laikytina labai aktualia, t.y., siekiant būtent to efekto, o ne skepsio, jog remiamasi “pasenusiais” duomenimis, todėl gal ir problemos jau nebėr…

Visiško nesidomėjimo lyg ir nėra. Pagal pediatrinių ir šeimos gydytojo apylinkių veiklos instrukcijas, ministerija kasmet prašo pirminės sveikatos priežiūros įstaigų duomenų apie dviejų amžiaus grupių (trijų ir šešių mėnesių) žindymą, tačiau viešai paskelbtų jų neteko matyti.

Tai yra mano asmenine daugiamete patirtimi paremta nuomonė, jog mažiau socialios ir žemesnio išsilavinimo moterys vengia žindyti, ir aš ją išsakiau. Kitiems su ja sutikti neprivaloma.. O dėl priežasčių – yra per kelias kartas įsigyvenę elgsenos ir požiūrio į kūdikių maitinimą stereotipai, susiję su principu “darau ir darysiu kaip visos” ( o trumpai žindančių toje “žemesnio išsilavinimo” aplinkoje dar vis dėlto iš statistiškai yra dauguma), todėl net žinios bejėgės kažką pakeisti. Anot lotyniškos patarlės “Ten kur teorijos bejėgės, patraukia tik pavyzdžiai”.

Pati sveikatos apsaugos sistemos “grietinėlė” šia tema nelabai domisi. O ar domisi ja praktikai? Pirmas pavyzdys: jeigu iniciatoriams ir pavyko įtikinti Ministeriją ir Universiteto Rektorių specialios informacijos medikams suteikimo būtinybe, ir buvo išprašytas pažadas finansuoti gydytojų tobulinimosi kursus KMU Neonatologijos klinikoje tema „Kūdikių žindymo ypatumai ir motinų laktacijos valdymas”), tie kursai net kelis metus paeiliui neįvyksta, nes... nebūna sukomplektuotos grupės, kadangi randasi tik vienas kitas norintis juos lankyti. Nors tie mokymai nemokami, nors jų valandos būtų įskaitytos gydytojo veiklos licencijos pratęsimui. Antras pavyzdys: tą draudžiamą čia minėti knygą rašiau stengdamasis sudėti jon informaciją ne tik naudingą mamoms, bet ir būtiną žinoti medikams. Tačiau jiems tai atrodo nereikalinga, neįdomu. Juk jie/jos – ,,GYDYTOJAI” (nuo žodžio “gydyti”), o ne ,,kažkokie žindytojai”...

Gerb. gyd. K.Vitkauskai, tada nesuprantu, kaip kitose šalyse sekasi efektyviai spręsti problemas valstybiniu lygiu. Kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse, ypač Skandinavijoje, dėl palyginti menko žindomų kūdikių skaičiaus buvo gana rimtai susigriebta, valstybiniu lygiu pradėta įgyvendinti specialias programas, ir žindomų kūdikių skaičius išaugo ir iki šiol tebesilaiko didelis.
Gal pas mus trūksta argumentų? Na, puiku, kad organizuoja kursus, bet gal pradedama ne nuo to galo? Juk galima pvz. SAM akcentuoti, kad žindymas galėtų padėti valstybei sutaupyti daug lėšų, skiriamų dėl maitinimo mišiniu padažnėjantiems susirgimams gydyti (pvz., žindomi kūdikiai ausų uždegimu serga du kartus rečiau nei nežindyti, o jiems gydyti skirtų antibiotikų dalį kainos Lietuvoje kompensuoja valstybė, o kur dar papildomi vizitai pas gydytojus). Valstybė juk turėtų būti susidomėjusi taupyti, ypač dabar.
Gal mūsiškiams reikėtų pasimokyti iš kitų šalių?
Ir šiaip nesuprantu, kodėl renkama statistika tik apie 3 ir 6 mėnesių kūdikius.
Man, pvz. labai gaila, kad mamytės,gimus vaikeliui, mažai gauna ar visai negauna praktiškų patarimų dėl žindymo. Mamų forumų neužtenka ar knygų, reiktų juk gerų specialistų, kurie realiai įvertintų situaciją ir pakonsultuotų. Juk negana iki gimimo domėtis žindymo reikalais, tai juk teorija, praktikoje kartais tai daug sunkiau įgyvendinti.
Ir šiaip gimdymo namuose ne visada noriai konsultuoja žindymo klausimais. Namo mamytės išveža daug visokių kūdikių priežiūros reklamų, o apie žindymą informacijos-jokios. Kaip ir poliklinikų kursuose mažai kalbama apie žindymą, o kartais ir visai nieko.
Taigi,mano asmenine nuomone, žindoma trumpiau ne tik dėl principo “darau ir darysiu kaip visos”. Ir su meile kūdikiui, kaip čia išsireiškė viena forumietė, ne visada susiję.

O tu, Eureka, nesusimastai, kad norint skatinti zindyma..nebutina eiti taip toli...iki Sveikatos ministerijos, gydytoju mastymo pertvarkymo ir tt..

Mes..tie issilavine zmones, apie kuriuos cia buvo rinkta statistika..ir esam tas "galas', kuris turi jegos padeti keisti...

Tu sakai pazisti neissilavinusiu draugiu...na tai graziai, subtiliai per savo pavyzdi ir sviesk..pasakok, rodyk..pasiulyk kur kreitis...nenusigrezk lietuviskuoju budu ir skeptishku poziuriu, svarbu tik ka nors apkaltinti..bet tik ne save...

Beje issilavinima, ne diplomas tai apsprendzia.., tai eina is zmogaus vidaus...kultura, samoningumas, ieskojimas informacijos, atsirinkimas, gebejimas mokytis..susivokti savo paziurose..ir nesivadovautis bandos principu..toks zmogus nebijo pripazinti savo klaidu ir noriai keichiasi, yra iniciatyvus ir atsinaujinantis..o ne baksnoja..tipo Jus darykit ka nors..o as sone pasedesiu, palauksiu..

Dar pridursiu..net ir sukrioshusioj poliklinikoj pediatre galima "ismokyti" tvarkingai vesti irasus ir ja pachia svelniai sviesti zindymo klausimais...nera ten taip baisu..
Lygiai taip pat ir Klinikose -puikiai ismoke zindyti ir niekas jokiu reklamu nedalino..priesingai..skatino vaika auginti isiklausant i ji ir is jo mokantis...to pachio zindymo..bet as tu ziniu nebuchiau gavusi, jei PATI NEBUCHIAU RODZIUSI INICIATYVOS, DOMEJUSIS, KLAUSINEJUSI...nes tai man svarbu pachiai..o ne kokiai gydytojai...niekas nieko ant lekstutes sukramtyto niekada neduoda...
tad nematau as cia reikalo del to kaltinti gydytoju ir is ju kazko reikalauti...tai musu darbas tai is ju isgauti..

Su ateinanchiais Naujais Metais..ir viliuosi..sita tema..bus maziau moderuojama Moderatores, o labiau leidziama pachiam gydytojui spresti ir ja moderuoti...nes tema is tikro vertinga, kaip ir pati knyga..galechiau drasiai ja pavadinti "pirmu vadoveliu apie zindyma" kuris prieinamas kiekvienai..issilavinusiai ir nelabai..tik imkit ir skaitykit.....

Miela indica, stresai, ypač šeimoje, tikrai gali turėti neigiamos įtakos, ypač trikdydami pieno išstūmimą iš krūties žindant kūdikį, pvz., jeigu tuo metu mamytė barasi ar mušasi su tėveliu, uošve… Jeigu Jūsų draugė irgi rūko, tai laktacijos taip pat neskatina. Tačiau gal ir ne vien tai… Norint išsamiai atsakyti į nelabai nekonkretų klausimą, paprastai reikia parašyti knygą. O kaip Jūs neturite laiko skaityti visos temos, taip ir aš negaliu čia perrašyti savo knygos. Pirmiausia patarčiau joje perskaityti skyrelį “Žindymo mokslas”
Sėkmės