Kas lemia žindymo trukmę?

Nesu kontraceptikų šalininkas. Aš už sveiką, natūralų gyvenimą ir nenykstančią tautą.
Tačiau žmonės būna įvairūs, ir jeigu kažkam imtų kaisti galva nuo žūtbūtinių kančių ką pasirinkti – žindymą ar kontraceptikus, lai nurimsta, nes ir juos įmanoma suderinti.
Geriamieji kontraceptikai žindymo atžvilgiu paprastai kelia rūpestį dviem požiūriais: (I) galimu jų poveikiu į pieno gamybą motinos krūtyse, (II) galimu tų kontraceptikų sudėtyje esančių hormonų poveikiu į juos vartojančios motinos žindomą kūdikį.

I. Poveikis į pieno produkciją priklauso nuo kontraceptinių tablečių/piliulių sudėties: (1) tik progestiną turinčios tabletės pieno gamybos neįtakoja, o (2) sudėtinės/kombinuotos tabletės turinčios ir estrogenų, pieno gamybą gali slopinti. Tas slopinantis poveikis paprastai dažniau pasireiškia pradžioje, kelias pirmąsias savaites, kol laktacija dar gal būt nestaili, o naujagimio/kūdikio žindimo įpročiai dar neužtikrinti. Tačiau labai skubėti ir nereikia: žindymas pats savaime veikia kaip natūrali apsauga nuo naujo nėštumo ir tai trunka ne trumpiau, negu iki tol, kol galioja „trys dar“: (a) dar neatsinaujino mėnesinės, (b) kūdikis dar negauna jokio kito maisto, o tik žindomas dažnai - su nemažesniais kaip 4 valandų tarpais dieną ir 6 valandų tarpu naktį, ir (c) kūdikis dar jaunesnis kaip 6 mėnesių amžiaus.

II. Poveikis į žindomą kūdikį: Maži šių kontraceptikų kiekiai patenka į motinos pieną, bet kol kas nėra įrodymų, jog tai sukelia pavojų žindomam kūdikiui arba blogas pasekmes vėliau. Be to vyresnio amžiaus kūdikio organizmas sugeba geriau metabolizuoti su motinos pienu patenkančius hormonus, o nuo 6 mėnesių pradėjus kūdikiui duoti vis daugėjančio papildomo tiršto maisto, ir paties motinos pieno jis išžinda vis mažiau...

Būtent dėl to man buvo svarbu išgirsti Jūsų nuomone. Labai ačiū, kad atsakėte!

Labas vakaras, gerb. Gydytojau
Labai norėjau Jums padėkoti asmeniškai už nuostabų straipsnį "Tandeminis žindymas" išspausdintą šio mėnesio "Mamos žurnale "
Pagaliau gavau visus atsakymus į visus mane kamavusius klausimus, nes antras pastojimas buvo toks netikėtas, kad sunerimusi dairiausi informacijos ta tema per visus įmanomus kanalus: Super Mamų, Tėvų Darželio forumuose, skaičiau literatūrą internete rusų ir vokiečių kalbomis.. Deja, informacija šia tema vis dar yra padrika, galbūt todėl, kad vis dėlto tai nėra labai dažnas atvejis žindyti ir lauktis kito vaikelio, o galbūt ir todėl, kad kitų žmonių ar net gydytojų suklaidintos mamos nutraukia pirmagimio žindymą bijodamos liūdnų pasekmių vaisiui. Nors informacijos apie žindymą, jo naudą kūdikiui ir mamai yra begalės, tačiau labai dažnai patys gydytojai vadovaujasi senaisiais kriterijais: liepia mamoms nusitrauktį pienuką ir pažiūrėti kiek jo yra, neleidžia dažnai maitinti, nes taip ištampomas mažylių skrandis, skatina girdyti vaikelius vandenuku, nes gerti kūdikiams būtina..
Todėl turėdama kokių nors klausimų dėl žindymo įkyriai klausiu tų, kurie šį dalyką išmano geriausiai
Dar sykį iš visos širdies dėkoju už straipsnį

Sveiki, maitinu savo suneli jau 14 menesiu. Kiek dar maitinsiu - negaliu pasakyt siai dienai. Is principo maitint iki 3 metu nesinori, bet kol matau kad vaikui tai reikalinga, tol maitinu:)
Atsakant i gerb. daktaro klausima, esu visiskai isitikinusi, kad lemia NORAS, NUSITEIKIMAS IR PALAIKYMAS. As labai to norejau, lankiau kursus,( vyras visa savaite lanke juos kartu)
Buvo sunkumu, ir uzkilusios temperaturos, ir skausmingu speneliu, bet kai matai laiminga vaikuti, rodos, nieko neskauda:)

Sveiki,
po keliu savaiciu mano suneliui bus metukai. sekmingai ji maitinu. labai norejau maitinti, tad galiu pasakyti sekminga zindyma lemia noras maitinti paciai, vyro palaikymas, nekreipimas demesio i tokius klausimus: dar turi pienuko??? man labai juokingas sitas klausimas - kaip gali pienas dingti siandien, jei jo turejau vakar??? pagaliau ir uosviene ir mama nustojo apie tai klausineti
del noro paciai zindyti man uzteko keliu straipsniu, brosiuru sia tema. labai smarkiai nesisvieciau, ta prasme, neskaiciau spec knygu sia tema. bet man pakako info, o jei kildavo klausimu internetas juk visagalis
pripazinsiu, ir man kildavo klausimu gal neuztenka pienuko, gal jo mazeja??? bet pirmaji pusmeti vaikas ragavo tik pienuko. nedaviau nei vandens, nei arbatu - nieko. nesergam iki siol. tfu tfu tfu.
zinoma, dabar kai sunelis valgo tirsta maista triskart per diena, ir tarpuose ka nors uzkandziauja, tai pienuko naturaliai sumazejo. dabar maitinu ji vakarais pries miega, nakti kiek kartu keliasi ir ryte.
vadovaujuosi principu ir patariu visoms pazistamoms, kurios susilauke vaikuciu - bus paklausa, bus ir pasiula.

Labas vakaras, gerb.Gydytojau,
labai noreciau Jusu patarimo. Esu dvieju vaiku mama, siuo metu laukiames trecio mazylio. Pirmus du vaikus kad ir kaip norejau ir stengiausi maitinau tik 4-7 dienas, pieno nebuvo visiskai, nors turiu tikrai didele krutine. Nepadejo nei masazai, nei arbatos, nei nuolatinis "kabejimas" ant kruties. Kazkur esu girdejusi nuomoniu, kad gali buti uzake pieno latakai ir tokiu atveju galetu padeti pieno lataku zondavimas nestumo pabaigoje. Ar tame yra tiesos, ar tai is fantastikos srities? Labai noreciau bent trecia vaikuti maitinti pati. Ka patartumet? Aciu.

Miela Lamija,

taip, Jūs teisi, tokie pasiūlymai zonduoti pieno latakėlius išties yra iš neišmanėlių „auksinių minčių“ serialo.

Tikriausiai reikėtų pasitikėti gamta, sutvėrusia Jus sveika moterimi ir leidusia Jums pagimdyti puikius vaikus. Kūdikių žindymas ir pieno gamyba moterų krūtyse nėra kažkokia dabar sugalvota ir dar neišbandyta netobula naujovė. „Gimė vaikas – bus jam ir pieno“ sako liaudies išmintis. Tačiau tik su sąlyga: REIKIA PAPRAŠYTI. Gamta nieko nedaro be reikalo, be prasmės.

Jūsų žodžiai „maitinau tik 4-7 dienas“ vis dėlto reiškia, jog pieno tikrai BUVO. Tačiau Jūs tikriausiai nepasitikėjote ir TIKRINOTE. O tolimesnius žodžius “pieno nebuvo visiskai, nors turiu tikrai didele krutine”, visai taip pat arba savo esme labai panašiai pasakytus, jau esu girdėjęs iš daugelio dideles krūtis turinčių mamų.
Krūtų dydį dažniausiai nulemia ne pieno liaukų joje dydis, o riebalinio audinio gausa ir ypač jo poodinio sluoksnio storis. Taigi didelė krūtis nebūtinai turi gaminti pieno daugiau negu maža krūtis. Tačiau gali pasidaryti būtent atvirkščias (iš didelės krūties - mažai pieno) įspūdis, jeigu mamos sumano „pasitikrinti“ kiek pieno pagamino, bandydamos pieną iš savo krūtų išmelžti rankomis. Išties tai reiškia bandymą išstumti pieną iš krūties gelmės link masažu link spenelio. O jeigu kuo didesnė krūtis, tuo daugiau/storesnis riebalinis ir jungiantysis audinys joje, ir tuo sunkiau pasiekiami pieno latakai ir menkesnis būna pieną jais stumiantis masažo poveikis - tada „paaiškėja, jog pieno nėra“.

Tačiau natūraliai žindant, didelė krūtis yra tokia pat gera, kaip ir mažesnė. Nes tuomet pienas iš pieno liaukučių latakais tolyn link spenelio yra stumiamas refleksiškai. Kūdikį žindant, mamos organizme gausiai pasigaminana hormono oksitocino, kurio poveikyje susitraukia raumeninės skaidulėlės aplink pieną gaminančias liaukutes ir išstumia pieną į latakėlius. Taigi reikia pasitikėti gamta savyje ir tiesiog ŽINDYTI taip dažnai ir tiek ilgai, kiek kūdikis nori. Pienas motinos krūtyse gaminasi pagal PAKLAUSOS IR PASIŪLOS DĖSNĮ!

Sveiki,
Noriu pasidalinti savo nuomone. Auginu du vaikus, berniuką 14 metų ir mergaitę 10 mėnesių.Pirmojo vaiko nemaitinau,nes "neturėjau pieno".Tačiau aš manau,kad tai yra tik mitas.Mano nuomone kiekviena mama turi pieno,juk taip sutverta gamtos.Tai priklauso nuo psichologinio pasiruošimo dar nėštumo laikotarpiu.Aišku,tik pagimdžius kūdikį ,kad būtų pieno reikia pastangų tam įdėti.Nemaitinau,nes pritrūko informacijos,o dar ir mama,žmogus "seno kirpimo",kaip aš sakau,krūtinė maža,nėra pas tave to pieno.Mama geriau žino,ką čia aš jauna ir nepatyrusi.
Kai laukiausi dukrytės,laaaabai norėjau,kad "būtų pieno".Specialiai ėjau i seminarus apie kūdikio žindymą. Ir man pavyko Buvo visokių dienų ir krūtinė "užsidegus", ir pieno krizė buvo aplankius, ir nugraužti speneliai.Bet aš nenuleidau rankų ir.... maitinu.Ir mes su dukryte esam labai laimingos.Džiaugiasi ,krykštauja pamačius krūtį,čia jos niam niam,o ir man smagu tada,neapsakomas jausmas.
Būsimos mamytės,maitinkit savo kūdikėlius juk dabar tiek daug literatūros apie tai,be to internetas kur galima viską sužinoti.Aš UŽ maitinimą krūtimi!!!!! :

Po ginčo su pažįstama norėčiau užduoti klausimą gydytojui Susiginčijom mes dėl naktinio maitinimo žalos dantukams. Jos tėvai medikai, ji skaičius mokslinių straipsnių ir yra įsitikinus, kad piene esanti gliukozė kenkia dantukams, tačiau apskritai žindymo nauda yra nepalyginamai didesnė už tą žalą, todėl žindymo specialistai to neakcentuoja, nes nenori, kad mamos dėl to nustotų žindyti. Tai visgi kokia yra tiesa? Ar tikrai žindymo specialistai nutyli šį faktą, kad žindymo trukmė būtų kuo ilgesnė?

Panasu, kad tai mamytei vertetu pasidometi ir kitomis MP sudetinemis dalimis (pvz laktoferino poveikiu, imunoglobulinai) ir kaip/kur ta laktoze suskaldoma i gliukoze ir galaktoze...

http://www.zindyk.lt/?p=573

As taip pat asmeniskai labai noreciau padekoti ponui Vitkauskui. Mano mergytei jau 13 menesiuku ir dar iki siol sekmingai maitinu. Nors pradzia buvo be galo sunki. Beveik trys menesiai niekaip neuzgyjantys speneliai, mastitas ir kitos organizmo bedos. Manau, kad labiausiai zindymo sekme visu pirma lemia NORAS zindyti. Zinoma daznai reikalinga ir specialistu pagalba, tik deja Lietuveleje su ja labai sunku. As asmeniskai manau, kad kiekviena besilaukianti moteris turetu buti priversta pries gimdyma isklausyti paskaita apie zindymo nauda ir jo sunkumus ir pan, kad paskui nesiblaskytu forumu blevyzgose ir nepasidarytu klaidingu isvadu apie pieno nebuvima ir panasiai. Taip pat turetu buti kvalifikuoti specialistai poliklinikose kad butu bet kada galima kreiptis pagalbos. Tai sakau is savo patirties. Aciu dievui lankiau nestumo kursus pas nuostabiai akusere, pas kuria ir begdavau patarimo, labai aciu ponui Vitkauskui, kuris greitai ir issamiai atsakydavo i mano emailus. Aciu ir 'Pradziu pradzia" savanorem, gaila tuo metu Klaipedoje dar nebuvo mamytes galincios padeti o telefonu ne visas bedas galima issipresti.

Ir man buvo visko ir temperatūros ir krūtinės kaitimas, pieno stazės ir iki 3 mėnesių maitinau įsikandus pagalvę nuo nugraužtų spenelių skausmo, bet nepasidaviau, nes žinojau, kad mano tikslas yra vienas - viską nugalėti ir išmaitinti savo dukrytę iki 2 metukų. Taip ir nutiko.
Mes niekada (ruošdamasi gimdyti tokių priemonių net nepirkau) neturėjom jokių soskių, jokių buteliukų, jokio vandenuko ar dar ko nors iki 6 mėn. - tik mano pienukas ir geros emocijos. Jokių krūtinės tikrinimų, jokio nusitraukinėjimo, net jei ji subliūškus ir nepilna. Mūsų vaikelis augo kaip ant mielių, o tai ir buvo įrodymas kad pienukas daro stebuklus.
Maitinau net kai sirgau plaučių uždegimu (dukrytei tada buvo 1 metukai ir 8 mėn.) Ir viso to pasekoje - mergytė mūsų auga sveika kaip ridikas, pati laksto nuo 11 mėn. yra imli ir ne pagal amžių protinga. Jau senai skaičiuoja iki 10. Skiria ir pasako spalvas. Taria tokius žodžius, kaip "traktorius", "traukinys", "orandžinė", kalba ilgokais sakinukais ir t.t.
esu įsitikinusi, kad tai ne tik genai, o ir pienuko įtaka viskam - tiek emociškai tiek fiziškai.

Dabar jau 9-nios dienos kaip nujunkinau. galima sakyti be jokio streso. Ramiai. Vaikutis jau irgi buvo tam pasiruošęs. Išmaitinau iki 1 metukų ir 11 mėnesiukų.

Žindymo trukmę lemia tik mamos nusiteikimas ir pasirinkimas: kažką paaukoti, kažko atsisakyti, bet maitinti savo vaikutį kuo ilgiau.