Kas lemia žindymo trukmę?

O tai ir yra svarbiausia

visiškai pritariu - lygiai taip pat ir mes gyvenom

Na gal genetika per placiai parasiau - paveldimumas ar moters organizmas. Tai o nuo ko, jusu manymu, priklauso, kad vienoms be jokiu pastangu to pienelio upeliai bega - net vaikuciui pavalgius, o kitoms reikia didziuliu pastangu ir tai rezultatas nera labai dziuginantis .
Niekas nekalba apie per dideli kieki - paskaitykit tuomet knygas apie maitinima - skysciu reikia gerti. As nesu skysciu megeja, tai pagal jusu pasakyma - suvartoti per daug tikrai negalejau . Bet va pastebejau tai tikrai - maziau geriu - po paros pieneliui neigiamai atsiliepia .
Manot charakteris nesusijes? Tuomet ta charakteri pervadinkim vaiko elgesiu . Tuomet ispreskit tokia problema - vaikas ,,tingi" traukti sunkiai beganti pieneli, nors buteliuko negauna - t.y. traukia tol, kol lengviau bega, vos tik sunkiau pradeda begt (pagal traukimo kartus ir nurijima nesunku suprasti), spjauna ir ima verkti ... nuramini, vel prie krutines, vos pajunta ja, vel spjauna ir vel verkia ir taip pasaka be galo - jei nebandai prie krutines det, tai vistiek verkt pradeda, paguldyt isvis neimanoma... Ir nesakykit, kad pilvelis, nes po keliu dienu klykinimo po kelias valandas isbandyta - duodi pakankamai pavalgyt - viskas staigiai susitvarko ir vaikas uzmiega .
Tiesa, problemele turejau ir dar viena - ta vakarini maitinima pakankamai gavusi , mazoji vietiek po valandos, pries naktini miega, dar tokios pat porcijos ,,prasydavo" (nors daugiau visus maitinimus mazdaug vienodais tarpais valgydavo). Ir ka daryt, jei istustintas fabrikelis nesugeba pienelio per valanda prigamint - ypac vakare, kai daugeliui juntamas pienelio sumazejimas .
O pieno gamyba dar ir kaip su tuo susijusi - mazoji kelias d. neistraukia pienelio gerai - pienelio staigiai pradeda mazet, deja. Aisku negalioja sis sakinys toms, kurios sito gerio pakankamai turi .

Man irgi atrodo, kad zymiai lengviau suderint ir ruostis maziau reikia, kai vaikutis pieneli tiesiai is krutines gauna - nei sterilizuot, nei laiko traukimams gaist, nei kazko vaziuojant nepamirst, nei sildyt . Vaziavom i svente su mazaja ir draugu pientraukiu - tai trecdali laiko praradau, ir kiek visko nepamaciau - buciau turejus galimybe tik is krutines maitint, tai tik valandziuke sugaisus buciau, vietoj 3 ar net daugiau...

savo pupą maitinau su žaizdom,galima sakyti be spenelių ji valgė,aš staugiau tikraja ta žodžio prasme.bet be buteliuko apsėjom.db ji geria iš puoduko,bet tik ne iš buteliuko

o šiaip,labai jau karštos čia diskusijos....
tik aš manau-kuri nori-ta maitins (skaitys,domėsis,darys viską ką gali),kuri ne,tai ne

Būtum žinojus, kad pienukas liesiausias vakarais- mažyliai nori dažniau, ar labai dažnai, ilgai žinda,- gal būt, būtum ramesnė

Dristu priestarauti maitinimo specialistems . Kadangi turejau galimybe palygint, kokia krutine po mano vaiko valgymo lieka ir kokia po pientraukio... Jei labai labai pasistengus pientraukiu, negailint laiko, tai pientraukis visagalis . Bet vargas toks - trauki pakaitom is vienos, kitos, vis kaitaliojant, kol nebebega ir net nebelasa - tada trauki dar kokias 5 min. ,,tusciai", o paskui staigiai vel sroveles atsiranda . Aisku, daznokai pusvalandzio tokiam darbeliui neuztenka... Svarbu ir tarpus tarp traukimusi, tarsi tarp maitinimu daugmaz vienodus islaikyt. Traukdavaus ir nakti, jei mazoji tik viena krutine istustindavo.
Zinoma, sitaip vargt neverta, jei pienelio vaikuciui uztenka.
Kitas niuansas, irodantis, kad maitin. specialistes klysta, tai mmm, kurios buvo jau atsirade gal po 1,5men. maitinimo is krutines...Pradejus naudot pientrauki, kai ismokau taip, kaip rasiau, iki galo istraukt pieneli, tai ir mmm dingo .
Papildyta:

Zinojau, bet nuo zinojimo, deja, pienelio nedaugejo .

Tikrai nenoriu izeisti, bet TEISINGU ziniu ir TINKAMO nusiteikimo mamoms kartais tikrai truksta. Ypac tuomet, kai is normalaus vaikucio elgesio 'isauginama' tragedija...

Mano draugės vaikas maždaug 3 mėn. sulaukęs pradėjo savo charakterį rodyti ir ganėtinai stipriai. Tai jam per daug pienas bėga, tai per mažai, tai nori, tai nenori, buvo pasičiupus ir pietraukį, iš buteliuko vaikas irgi labai dailiai gėrė, tik atsiduria prie mamos krūties - vėl ašaros didžiausios. Galvojom gal jam koks kvapas nepatinka, gal dar koks biesas, bet vaiką pamaitint kažkaip reikėjo. Pasikvietė draugė žindymo konsultantę, pasakė, kad ji viską gerai daro, o vaikas aikštijasi dėl savo charakterio (dar ir neurologė tuo pačiu apžiūrėjo, viskas sakė ok, nuoroda vėl ten pat - temperamentas). Tik žindymo specialistė pasakė vieną dalyką: pieno yra, jei nenori vaikas - neduokit, kai norės, pats ims žįsti. Taip ir buvo. Nes vaikas pieną iš krūties "užsakinėja"

Įvertinus savo patirtį, pažįstamų žindžiusių ir žindančių mamų patirtį galiu pasakyti, kad tikrai žindymo konsultantės žino ką sako ir ką daro. Ne veltui jos konsultavimui rimtai ruošiasi, nes vien tik paskaityt knygų neužtenka, kadangi ten paprastai surašyti idealūs tipiniai atvejai, o gyvenime lygtyse daugybė kintamųjų, su kuriais ne visada pačioms pavyksta susidoroti.

Ir nereikia sakyti, kad dėl ne visai pavykusio žindymo mama tapo susiklosčiusių aplinkybių auka ir neturėjo iš ko rinktis. Pvz vietoj pientraukiui išleistų pinigų už tą sumą (dažnai gerokai mažesnę) galėjo pasikviesti žindymo konsultantę į namus. Taip kad išeičių ir variantų visada yra. Nei vaikas, nei žindymas nėra kažkokie slibinai-drakonai, kuriuos tik išrinktieji deimantiniais kardais gali įveikt

Mano vyresnėlis buvo toks "nekoks" valgytojas - prie krūties aikštijosi, net dviejų mėn būdamas karts nuo karto sugalvodavo čiulpt spenelį, o ne žįst krūtį, tai jam pienas per daug bėga, tai jam pieno krizės nepatinka - žodžiu priežasties parėkt ieškot nereikėdavo Laimei viskam buvau pasiruošus ir teorinių žinių turėjau, o jokių buteliukų ir pientraukių - ne Mačiau, kad vaikutis šlapinasi normaliai, svoris augo akyse, todėl tiesiog žindžiau.
Aš galvoju taip, kad gamta apie viską pagalvojo. Sveikas išnešiotas kūdikis savanoriškai badu nemirs - išalks ir valgys. Tai kas, kad nepatenkintas. Juk taip vaikutis nuo pat pradžių mokosi, kad gyvenime ne viskas lengvai pasiseka, reikia pastangų ir kantrybės.

na kas del paveldimumo man mama sake turbut pieno neturesi, juk as tik kelis menesius maitinau tave

skyscius, zinoma, reikia gert, bet ir nezindant juk reikia gert pakankamai skysciu

o buna ne vien charakteriu pavadina vaiko elgesi tam tikra, b et daug kas tiki, kad keliu menesiu mazyliai jau ir oziukus rodo

o jei tingi traukt, reikia pagelbet kazkiek

ne visos, kurios ilgai maitino, dare tai lengvai, juk pradzioj buna visko - ir maniskis kaip jus sakot tingejo traukt, ir neistraukdavo, ir daznai valge, ir verke, ir pagal nustatytas normas ant ribos svorio priaugo, ir neramus buvo, ir gydytoja patare primaitint...ir daug dar visokiu ir. bet pasirodo visai pakako jam to pieno, o su laiku ir susitvarke tas maitinimas, susireguliavo. o vaikas kaip ir buvo neramus, mazai miegantis, aktyvistas, taip ir liko is tikruju tai labai lengva viska suverst pienukui

Va bim-bam parasei tai ka as perejau su pirma dukryte ir ko isvengiau su savo abiem dukrytem traukdama piena pientraukiu.Priauginejom visada nedaug bet pakankamai, miegojom naktimis no pat gimimo ir valgem visada pagal valandas ir labai anksti isivedem rezima.Jokiu verkslenimu ir t.t. O antroji mano panele aktiviste tai dar lengvai butu pasakyta

Neisbandzius kitu budu negali tvirtinti kad tai yra geriausia

Beje mano praktikoje vaikai 12metu ir as neesu zmogus senu paziuru ir t.t. nes man tik 30metu