Aš norėjau maitinti iki 2 metų ar ilgiau, bet pati mažoji atsisakė būdama 1 metų 4 mėn ir 2 savaičių. Iš pradžių vakare, o po savaitės ir ryte nebeėmė.
QUOTE(Natele @ 2012 04 25, 13:36)
Taip, bet jos labai daznai ismano tik savo sriti ir teigia tik tai, ka galima ir knygose paskaityt - na ne visos, aisku... kai su sunum prasikankinau nemiegojus 2 paras gimdymo namuose, nes kas 20min. prie krutines tekdavo det, tai tik peciais paguzciojo ,,maitinimo specialiste", nes laukeli apzioja teisingai, zinda gerai... pasirodo vaikui tik ciulptuko reikejo, gerai, kad patys susiprotejom pabandyt 
. Dar ta pati ,,specialiste" sake, kad galima duot atsigert , bet pratint prie vandenuko - jei nores gerti, tai tikrai gers Ar tik ne del tos priezasties mano mazius nuo 3men. vieno maitinimo is krutines visiskai atsisake, paskui jau aisku po truputi ir visu kitu... nes butelis mielesnis buvo 
.
Na buvo, aisku beveik prie 10metu visa tai - tai gal dar geru specialisciu ir nebuvo, kaip ir dabartiniu svetainiu internete, bei naudingu knygu...
Nors ir dabartine negalejo padet, kai pasakiau, kad dukruzei neiseina iduot kruties, kaip priklauso, nes niekaip neissizioja normaliai - nepavyko, deja, padet ir jai. Taip kad teko irgi iskentet gal tris savaites bjauru skausmeli
<...>
. Dar ta pati ,,specialiste" sake, kad galima duot atsigert , bet pratint prie vandenuko - jei nores gerti, tai tikrai gers Ar tik ne del tos priezasties mano mazius nuo 3men. vieno maitinimo is krutines visiskai atsisake, paskui jau aisku po truputi ir visu kitu... nes butelis mielesnis buvo .Na buvo, aisku beveik prie 10metu visa tai - tai gal dar geru specialisciu ir nebuvo, kaip ir dabartiniu svetainiu internete, bei naudingu knygu...
Nors ir dabartine negalejo padet, kai pasakiau, kad dukruzei neiseina iduot kruties, kaip priklauso, nes niekaip neissizioja normaliai - nepavyko, deja, padet ir jai. Taip kad teko irgi iskentet gal tris savaites bjauru skausmeli
<...>Miela Natele,
specialistei išties nebuvo ko gūžčioti pečiais dėl labai natūralaus dalyko - naujagimio noro būti neatskiriamai prilipus prie savo mamytės. Pirmosiomis dienomis jautriam žmogučiui, ypač jeigu gimimas jam buvo nelengvas ir gąsdinantis, net tie vos 20 minučių atsitraukimai galejo būti nepakeliamai ilgi. Ne veltui žindymas vadinamas gyvenimo gimdoje tąsa. Beje labai svarbu neatidėlioti pirmojo prigludimo prie krūties, nes tada mamos krūtis dar būna minkšta ir ją lengva gerai plačiai apžioti.
Ir dar, nereikia naujagimiui kišti čiulptuko nes, pripratęs jį čiulpti beveik visiškai užsičiaupęs (o kaip tik tokie siauručiai būna šiuolaikiniai), mažasis gali nebemokėti plačiai išsižioti (iš pradžių jis tai daro vadovaujamas įgimto ieškojimo reflekso) kai jam reikės krūtį žįsti... Spenelių skausmai ir žaizdos paprastai prasideda dėl to, kad kūdikis ČIULPIA tik spenelį, o ne ŽINDA krūtį!
Pasidalinsiu ir as savo patirtimi
Maitinu dvynukus, jiems jau 13men, bet mums sekasi puikiai Su pirmagime dariau, kaip dabar mastau, klaidu, ir ji iki siol ciulpia pirstuka Nors maitinau ja 16men, ir su pienuku atsisveikinom labai lengvai, taciau kol buvo mazute, pienuko duodavau retokai, laikydavausi kazkokio keisto grafiko, neskubedavau jos raminti krutimi... vis skambedavo mano mamos zodziai "maitink kas 3.5val., taip geriausia", ir net pati nezinau kodel, bet tie zodziai tuomet pasieke mano vidu, ir dukryte iprato ciulpti pirstuka. Dabar jai treji, priekiniai dantukai jau isstumti, o iprotis labai stiprus.
Dvynukai skirtingi, berniukui nereikia nieko daugiau, tik kruties - daznai, daug, bet visuomet nusiramina su pienuku Dukryte pienuko nori maziau, kartais verkdama nusisuka nuo kruties ir pasirenka zinduka arba pirstuka (si karta duodu zinduka, jei atsisako kruties, kad nekistu pirstuko). Krutis jai daugiau valgymas, bet ne nusiraminimas.
Esu tikrai dekinga sios temutes ir knygos "Kudikio zindymas: nepakeiciamas kaip motinos meile" autoriui gyd. K. Vitkauskui uz knyga. Mamos, nuosirdziai rekomenduoju
Knygos deka, jauciuosi daug drasesne, ramesne ir uztikrintesne, nesuku sau galvos mintimis, kad pienuko galetu trukti ar neuztekti ir pan. Vaikuciai auga puikiai, primaitinti pradejau tik nuo 6men.
Beje, yra ir liudnu prisiminimu Gimdyti dvynukus teko cezario pagalba, ligonineje man juos atnese tik po paros (nors gime isnesioti ir sveikuteliai), tris paras primygtinai siule ir nese misinuka, vienas is dvynuku zisti mokinosi is naujo, nes para laiko praleides be mamos tiesiog issiziojes laukdavo, kol pienukas jam ibegs. Ligonine, kurioje gimdziau, turi "palankios naujagimiui" ligonines varda, visur ant sienu kabo plakatai, skatinantys naturalu zindyma, taciau mano atveju (butent su dvyniais) aplinka nuolat kiso koja. Bet kadangi jau turejau dukryte, kuria ismaitinau, ir drasos bei pasiryzimo atsilaikyti spaudimui "dvyniu ismaitinti naturaliai neimanoma", is ligonines isvaziavome neblogai valgydami tik mamos pienuka Taigi, tikrai galima 
Iki siol vienas is skaudziausiu komentaru buvo: "o, pasiseke, kad gali zindyti, nes daugumai pieno nebuna". Labiausiai erzinantys - "vis dar maitini?"
Sekmes visoms zindancioms savo mazylius
Maitinu dvynukus, jiems jau 13men, bet mums sekasi puikiai
Su pirmagime dariau, kaip dabar mastau, klaidu, ir ji iki siol ciulpia pirstuka Nors maitinau ja 16men, ir su pienuku atsisveikinom labai lengvai, taciau kol buvo mazute, pienuko duodavau retokai, laikydavausi kazkokio keisto grafiko, neskubedavau jos raminti krutimi... vis skambedavo mano mamos zodziai "maitink kas 3.5val., taip geriausia", ir net pati nezinau kodel, bet tie zodziai tuomet pasieke mano vidu, ir dukryte iprato ciulpti pirstuka. Dabar jai treji, priekiniai dantukai jau isstumti, o iprotis labai stiprus. Dvynukai skirtingi, berniukui nereikia nieko daugiau, tik kruties - daznai, daug, bet visuomet nusiramina su pienuku
Dukryte pienuko nori maziau, kartais verkdama nusisuka nuo kruties ir pasirenka zinduka arba pirstuka (si karta duodu zinduka, jei atsisako kruties, kad nekistu pirstuko). Krutis jai daugiau valgymas, bet ne nusiraminimas. Esu tikrai dekinga sios temutes ir knygos "Kudikio zindymas: nepakeiciamas kaip motinos meile" autoriui gyd. K. Vitkauskui uz knyga. Mamos, nuosirdziai rekomenduoju
Knygos deka, jauciuosi daug drasesne, ramesne ir uztikrintesne, nesuku sau galvos mintimis, kad pienuko galetu trukti ar neuztekti ir pan. Vaikuciai auga puikiai, primaitinti pradejau tik nuo 6men. Beje, yra ir liudnu prisiminimu
Gimdyti dvynukus teko cezario pagalba, ligonineje man juos atnese tik po paros (nors gime isnesioti ir sveikuteliai), tris paras primygtinai siule ir nese misinuka, vienas is dvynuku zisti mokinosi is naujo, nes para laiko praleides be mamos tiesiog issiziojes laukdavo, kol pienukas jam ibegs. Ligonine, kurioje gimdziau, turi "palankios naujagimiui" ligonines varda, visur ant sienu kabo plakatai, skatinantys naturalu zindyma, taciau mano atveju (butent su dvyniais) aplinka nuolat kiso koja. Bet kadangi jau turejau dukryte, kuria ismaitinau, ir drasos bei pasiryzimo atsilaikyti spaudimui "dvyniu ismaitinti naturaliai neimanoma", is ligonines isvaziavome neblogai valgydami tik mamos pienuka Taigi, tikrai galima Iki siol vienas is skaudziausiu komentaru buvo: "o, pasiseke, kad gali zindyti, nes daugumai pieno nebuna". Labiausiai erzinantys - "vis dar maitini?"
Sekmes visoms zindancioms savo mazylius
as labai norejau ilgai zindyti pirma vaika, bet matyt buvau paveikta aplynkiniu nuomones, kad vaikas verkia, nes yra alkanas ir nuo triju men. pradejau MP nutraukineti ir maitinti is buteliuko. jai sis budas visai patiko ir atsisake kruties, teko nutraukineti toliau, vargau iki sesiu men. su buteliukais ir sterilizatoriais, kol buvo pieno, o paskui jo vis mazejo ir dingo.
todel gimus antram vaikui, buvau pasiruosusi pati ilgai maitinti, nieko neklausiau, prieidavau prie vaiko ne pagal grafika, o jam pareikalavus, pieno vis daugejo ir vat rezultate-maitinu iki siol, atsventem vaiko antraji gimtadieni ir pieno dar sociai.
mano atveju zindymo trukme leme artimuju gasdinimai ir nepasitikejimas savo jegomis ir savim.
todel gimus antram vaikui, buvau pasiruosusi pati ilgai maitinti, nieko neklausiau, prieidavau prie vaiko ne pagal grafika, o jam pareikalavus, pieno vis daugejo ir vat rezultate-maitinu iki siol, atsventem vaiko antraji gimtadieni ir pieno dar sociai.
mano atveju zindymo trukme leme artimuju gasdinimai ir nepasitikejimas savo jegomis ir savim.
QUOTE(gyd.K.Vitkauskas @ 2010 08 28, 19:25)
Mielosios, nuoširdžiausiai dėkoju už jūsų jau išsakytas mintis. Tikiuosi sulaukti naujų ir daugiau 
Čia aukščiau surinkau citatas, atspindinčias Jūsų manymu vieną iš svarbiausiųjų trumpo žindymo priežasčių informacijos ir žinių stoką/trūkumą.
Čia aukščiau surinkau citatas, atspindinčias Jūsų manymu vieną iš svarbiausiųjų trumpo žindymo priežasčių informacijos ir žinių stoką/trūkumą.
O aš labai norėčiau išreikšti nuoširdžią pagarbą Jūsų vaikų Mamai-ir tam kaip Jūs iš Jos mokėtės. Skaičiau knygą ir negalėjau nesižavėti
Asmeniškai man visa ir bet kokia literatūra apie žindymą buvo labai prieinama ir naudinga, bet jei kalbėti apskritai apie leliuko ir vaiko mitybą tai labai daug ko pasigedau. Trūko informacijos ką daryti konkrečiai kai suskeldėja speneliai (nugraužia tikrai 2 iš trijų), kaip TEISINGAI naudotis antspeniais, pientraukiu (taip-čia visas mokslas), kaip užsigydyti. Mano atvejis gal buvo kiek specifinis nes po CP gavau nuskausminančius ir kad skauda gelia spenelius suvokiau tik trečią dieną tai buvo labai blogai. Dar blogiau kad NIEKAS nesugebėjo padėti-Mažylio GN tikrai super priežiūra ir žindymo specialistės dirba labai fainos bet ir jos pripažino kad mažylė valgo taisyklingai bet labai jau stipri (gimė 4102g). Žodžiu tik dar po savaitės pagaliau vyras rado kur nupirkti avent antspenių (kažkaip visam KAune nebuvo) ir nors skausmas nesumažėjo bet nebebuvo daugiau traumavimo tiesioginio, tad pradžią kur skausmingiausiai įsikerta duodavau su tuo silikonu. po kelių minučių nuimdavau ir valgant mažiukei jau nebebūdavo tiek blogai (pientraukio išvengiau nes mačiau kiek vargo dukterėčia kai dvynukės nevalgė (.) ). Tada būdavo tepimas pieneliu oro vonia ir multi mam-savaitė su kapeikom ir problema išspręsta, bet man labai pasisekė nes netyčia instinktyviai suradau būdą kaip sau padėti. NIEKAS nežinojo ką daryt, ačiū tik vienai gydytojai vyresnei ir knygai Nėščiosios vadovas. Ir soskę gavo panelė 3 savaičių-nes tikrai persivalgydavo, kas pusvalandį ant krūties ir po to kakaliojimai, tikrai mačiau ir jaučiau kad nenormalu kai vaikutis sunaudoja 7-8 pampius per kelias valandas. Tiesa, kad kol nesuvirškintas pienelis nereikėtų užpilti vaikelio nauju - mums taip buvo. Soskių nereikia kišti naujagimiui, bet 3-4 savaitės jau yra šioks toks laiko tarpas kai mažiukas pajaučia ritmą, turi nusistovėti režimas. Pirmagimis valgydavo kas 3 valandas tip top. Mažiukė kas 2-3, o nuo 4 mėn naktį išmiegodavo po 6-7 valandas, aišku jokių mišinių. Vakarais su soske kiek ištempdavom kad būtų bent poros valandų tarpai nes valgydavo kol beveik viską atpildavo (didesni vaikai išmoksta neryti pienuko o išleisti pro šoną jei nori tik šiaip pačiulpti ką nors). Susitvarkė visi režimai, vos per 3 dienas, baigėsi visi pakakojimai po šaukštuką... Žinoma vaikas nebuvo numestas kaip pagaliukas su ta soske lygiai taip pat prisiglausdavau nešiodavau kad visi įmanomi malonumai asocijuotųsi tik su mama. Dabar jai metukai ir be savaitės trys mėnesiai, ir valgo MP.
Kas lėmė mano apsisprendimą žindyti?
1. Man atrodo kvaila mėtyt pinigus mišinukams ar karvės, ožkos ar kupranugario pienui jei yra savo, plius iš pirmagimio kaip košmarą prisimenu visus buteliukus ir kitus niekučius-ir nemigas nes reikia kelt subinę iš lovos ir kažką marmalint. Žodžiu skūpumas ir tinginystė
2. Mažytė netoleravo karvės pieno-tai yra jei AŠ suvalgydavau daugiau pieno produktų jai iškart būdavo žali kakučiai su kraujo siūleliais. Žodžiu teko prie pieno produktų palaipsniai pratintis 6-7 mėnesių, kai į košytes po truputį dėdavau pieniškų košyčių ir jau šiai dienai galiu pasakyt kad alergijos nebėra.
3.Mūsų giminėje niekada netrūko palaikymo. Brolienė žindė panas iki 1,4 ir 1,5 metų-tais keikiamais tarybiniais laikais. Mama nežindė nes nenorėjo-nes kaime karvė ir kiaulės ir dar daržas būdavo dažnai svarbiau. Bet sakė gaudavo gerai velnių nuo medikų-VISI tais laikais skatino žindyti, bent jau mūsų krašte, o mišinukams tekdavo varyt recepto... ot tep vat. Plius GERA PRADŽIA-PAGARBA MAžylio GN personalui
QUOTE(Erszebeth @ 2010 08 28, 20:03)
Taip, jeigu tai nepavirsta spaudimu, pasmerkimu ir teroru nesėkmingai žindžiusios mamos atžvilgiu. Paaiškinsiu. Jau ir dabar žindymo mada taip įsigalėjusi, kad bendraamžių forumo skyreliuose, ypač pirmaisiais mėnesiais, juntamas masinis spaudimas žindyti bet kokia kaina.
VA su šituo tai labai susidūriau-žindymo fanatizmu blogąja prasme, matau kad ne aš viena. GErai kai užteko naglumo pasakyt eikit sau nuo manęs... nes kai man labai reikėjo nepadėjo tie natūralumai ir tos specialistės...
QUOTE(gyd.K.Vitkauskas @ 2010 09 13, 20:36)
O Jūsų asmeninė patirtis ir žmogiška, gerbtina ir vertinga. Aš jos neignoruoju , bet ir neskubėsiu kelti sektinu pavyzdžiu viešoje literatūroje. Per trisdešimt darbo vaikų gydytoju poliklinikoje mačiau kaip daug daug atvejų tas kompromisinis atrodo, kad mažėja pieno, todėl lakinai duosiu kūdikiui ir mišinuko, kol vėl mano pieno padaugės taip ir nuslysdavo nebegrįžtamai į maitinimą vis didėjančiomis mišinukų porcijomis, kol ganėtinai greitai su žindymu būdavo visai atsisveikinama.
Mielos mamytės, Ar šiandien dažnai būna kitaip? Ar gražus Erszbeth patirties pavyzdys, kai mišinio buteliukas būna tik laikinas motinos krūties ir jos pieno pavaduotojas, dabar labiau būdingas? Ir jis jau nebetampa trumpos žindymo trukmės dažniausiąja priežastimi?
Žinokit esu mačiusi ir vienaip ir kitaip. Tikrai netiesa kad tarkim nutraukiant pienuką jis nyksta-dukterėčios dvynukės gimė neišnešiotos 26 savaičių-ir po to nė viena nežindo. Mama maitino nutrauktu pienuku 8 mėnesius abi-be primaitinimų (na ta prasme košes įvedė apie 6 mėn bet iki tol tik MP). Ir ne viena pažįstama mama kuri NORĖJO maitint su mišinuku palaipsniui atsisveikino, o kurios nenorėjo tos teisnosi vaikas mažai priauga dainele. Beje 9 iš 10 pediatrų ar šeimos gydytojų vis dar aiškina apie pieno trūkumą nusitraukimą pažiūrėjimui kiek yra pieno ir tt.
QUOTE(S.w.a.t @ 2010 12 15, 19:15)
Eureka, paskaitykite Seilos Kipli knyga apie kudikio zindyma, kaip maitinimas krutimi formuoja seima...jos cituojami saltiniai prasideda nuo 1969-1971 metu..ji ten tais metais ir Seimos liga ikurusi...vadinasi bent Jav zindymas mires nebuvo...nepaisant dideles misinuku gamintoju reklamos ir daromos itakos....
Užtat dabar beveik miręs-manau labai daug reiškia kad motinos priverstos mest vaikus ir eit dirbt kai jiems vos keli mėnesiai, dvi iš trijų net nepradeda žindyti nes vis tiek tuoj pat teks atjunkyt... čia lygiai tas pats kaip sovietmečiu kai moteris palikdavo vaiką ir eidavo melžt karves ar dirbt prie staklių. Ada21 čia bandė įrodinėti kad dabartinėj LT nėra palanku auginti vaikus-su tuo nesusidūriau deja. Kaip tik noriu labai padėkoti už ilgas apmokamas (daugiau ar mažiau) vaiko auginimo atostogas, ir pirmą mėnesį laisvą tėveliui-tai nuostabu, geresnių sąlygų visi mums pavydi. Tai irgi vienas iš veiksnių kad gali žindyti nors iki 3 metų nes nėra būtina mest vaiką auklei daržui ar dar kur ir lėkt darban. Žodžiu mums dar tik patylėt. Giminės gyvena Airijoj, Anglijoj, JAV (Pusseserė medikė) tai žindymo statistika ten tragiška.
QUOTE(ada21lt @ 2011 01 06, 23:07)
Va butent, o Lietuva, deja, drisciau pavadinti nepalankia salim vaikams. I
QUOTE(artisteee @ 2011 01 09, 19:20)
mano sūneliui 1 m. ir 2 mėn. maitinimo nutraukti dar nežadu... ir ką galiu pasakyti apie vyresnio vaiko nei 1 metų žindymą... bent savo aplinkoje. Iki metukų visi be galo džiaugėsi, didžiavosi, gyrė, kad mano sūnus maitinamas krūtimi, artėjant pirmam gimtadieniui ir po jo, atsirado vis didesnis spaudimas - TAI JAU NEBEGRAŽU. Kažkaip staiga visiems pasidarė NEGRAŽU, net kartais AMORALU. Ir kas man asmeniškai pikčiausia ir nesuprantamiausia, pačios maitinančios mamos taip kalba.
Va čia kiek nesutinku. Žindymas turi būti estetiškas, ta prasme jei jau žindai tai neišversk savo grožybių vidury PC o daryk tai gražiai, diskretiškai-man tai atrodo toks šventas intymus TIK mano ir vaiko laikas, ir tikrai nenoriu to demonstruoti, kaip ir išlindusių stringų ar liemenuko. Taip pat man bjauru kai vaikas paaugęs žviegia ir tampo motinai iškirptę, bet lygiai dėl tos pačios priežasties man nepatinka bet kokie vaiko isterijos priepuoliai ir kitokiose situacijose. Tai man asocijuojasi tik su tėvų nesugebėjimu normaliai elgtis su savo vaikais.
QUOTE(prieblanda @ 2012 04 24, 13:27)
vien tik paskaityt knygų neužtenka, kadangi ten paprastai surašyti idealūs tipiniai atvejai, o gyvenime lygtyse daugybė kintamųjų, su kuriais ne visada pačioms pavyksta susidoroti.
Auksiniai žodžiai. Užtat noriu palinkėti mamytėms-kliaukitės savo nuojauta, intuicija, ir jums viskas pavyks.
is tikro DEKUI UZ KNYGA, nors as ja pradejau skaityti kai jau pirmagymi baigau zindyti ir aktyviai ruosiausi lauktis savo antragymio..
Reziume dabar dar vis aktyviai zindant jauneli..veikiausiai geriau, kai nieko nezinau, o tiesiog DARAI....diena is dienos, naktis is nakties, tiek kiek reikia vaikui..
Reziume dabar dar vis aktyviai zindant jauneli..veikiausiai geriau, kai nieko nezinau, o tiesiog DARAI....diena is dienos, naktis is nakties, tiek kiek reikia vaikui..
QUOTE(RSTT @ 2012 07 05, 18:45)
O aš labai norėčiau išreikšti nuoširdžią pagarbą Jūsų vaikų Mamai-ir tam kaip Jūs iš Jos mokėtės. Skaičiau knygą ir negalėjau nesižavėti
Asmeniškai man visa ir bet kokia literatūra apie žindymą buvo labai prieinama ir naudinga, bet jei kalbėti apskritai apie leliuko ir vaiko mitybą tai labai daug ko pasigedau. Trūko informacijos ką daryti konkrečiai kai suskeldėja speneliai (nugraužia tikrai 2 iš trijų), kaip TEISINGAI naudotis antspeniais, pientraukiu (taip-čia visas mokslas), kaip užsigydyti. Mano atvejis gal buvo kiek specifinis nes po CP gavau nuskausminančius ir kad skauda gelia spenelius suvokiau tik trečią dieną tai buvo labai blogai. Dar blogiau kad NIEKAS nesugebėjo padėti-Mažylio GN tikrai super priežiūra ir žindymo specialistės dirba labai fainos bet ir jos pripažino kad mažylė valgo taisyklingai bet labai jau stipri (gimė 4102g). Žodžiu tik dar po savaitės pagaliau vyras rado kur nupirkti avent antspenių (kažkaip visam KAune nebuvo) ir nors skausmas nesumažėjo bet nebebuvo daugiau traumavimo tiesioginio, tad pradžią kur skausmingiausiai įsikerta duodavau su tuo silikonu. po kelių minučių nuimdavau ir valgant mažiukei jau nebebūdavo tiek blogai (pientraukio išvengiau nes mačiau kiek vargo dukterėčia kai dvynukės nevalgė (.) ). Tada būdavo tepimas pieneliu oro vonia ir multi mam-savaitė su kapeikom ir problema išspręsta, bet man labai pasisekė nes netyčia instinktyviai suradau būdą kaip sau padėti. NIEKAS nežinojo ką daryt, ačiū tik vienai gydytojai vyresnei ir knygai Nėščiosios vadovas. Ir soskę gavo panelė 3 savaičių-nes tikrai persivalgydavo, kas pusvalandį ant krūties ir po to kakaliojimai, tikrai mačiau ir jaučiau kad nenormalu kai vaikutis sunaudoja 7-8 pampius per kelias valandas. Tiesa, kad kol nesuvirškintas pienelis nereikėtų užpilti vaikelio nauju - mums taip buvo. Soskių nereikia kišti naujagimiui, bet 3-4 savaitės jau yra šioks toks laiko tarpas kai mažiukas pajaučia ritmą, turi nusistovėti režimas. Pirmagimis valgydavo kas 3 valandas tip top. Mažiukė kas 2-3, o nuo 4 mėn naktį išmiegodavo po 6-7 valandas, aišku jokių mišinių. Vakarais su soske kiek ištempdavom kad būtų bent poros valandų tarpai nes valgydavo kol beveik viską atpildavo (didesni vaikai išmoksta neryti pienuko o išleisti pro šoną jei nori tik šiaip pačiulpti ką nors). Susitvarkė visi režimai, vos per 3 dienas, baigėsi visi pakakojimai po šaukštuką... Žinoma vaikas nebuvo numestas kaip pagaliukas su ta soske lygiai taip pat prisiglausdavau nešiodavau kad visi įmanomi malonumai asocijuotųsi tik su mama. Dabar jai metukai ir be savaitės trys mėnesiai, ir valgo MP.
Kas lėmė mano apsisprendimą žindyti?
1. Man atrodo kvaila mėtyt pinigus mišinukams ar karvės, ožkos ar kupranugario pienui jei yra savo, plius iš pirmagimio kaip košmarą prisimenu visus buteliukus ir kitus niekučius-ir nemigas nes reikia kelt subinę iš lovos ir kažką marmalint. Žodžiu skūpumas ir tinginystė
2. Mažytė netoleravo karvės pieno-tai yra jei AŠ suvalgydavau daugiau pieno produktų jai iškart būdavo žali kakučiai su kraujo siūleliais. Žodžiu teko prie pieno produktų palaipsniai pratintis 6-7 mėnesių, kai į košytes po truputį dėdavau pieniškų košyčių ir jau šiai dienai galiu pasakyt kad alergijos nebėra.
3.Mūsų giminėje niekada netrūko palaikymo. Brolienė žindė panas iki 1,4 ir 1,5 metų-tais keikiamais tarybiniais laikais. Mama nežindė nes nenorėjo-nes kaime karvė ir kiaulės ir dar daržas būdavo dažnai svarbiau. Bet sakė gaudavo gerai velnių nuo medikų-VISI tais laikais skatino žindyti, bent jau mūsų krašte, o mišinukams tekdavo varyt recepto... ot tep vat. Plius GERA PRADŽIA-PAGARBA MAžylio GN personalui
VA su šituo tai labai susidūriau-žindymo fanatizmu blogąja prasme, matau kad ne aš viena. GErai kai užteko naglumo pasakyt eikit sau nuo manęs... nes kai man labai reikėjo nepadėjo tie natūralumai ir tos specialistės...
Žinokit esu mačiusi ir vienaip ir kitaip. Tikrai netiesa kad tarkim nutraukiant pienuką jis nyksta-dukterėčios dvynukės gimė neišnešiotos 26 savaičių-ir po to nė viena nežindo. Mama maitino nutrauktu pienuku 8 mėnesius abi-be primaitinimų (na ta prasme košes įvedė apie 6 mėn bet iki tol tik MP). Ir ne viena pažįstama mama kuri NORĖJO maitint su mišinuku palaipsniui atsisveikino, o kurios nenorėjo tos teisnosi vaikas mažai priauga dainele. Beje 9 iš 10 pediatrų ar šeimos gydytojų vis dar aiškina apie pieno trūkumą nusitraukimą pažiūrėjimui kiek yra pieno ir tt.
Užtat dabar beveik miręs-manau labai daug reiškia kad motinos priverstos mest vaikus ir eit dirbt kai jiems vos keli mėnesiai, dvi iš trijų net nepradeda žindyti nes vis tiek tuoj pat teks atjunkyt... čia lygiai tas pats kaip sovietmečiu kai moteris palikdavo vaiką ir eidavo melžt karves ar dirbt prie staklių. Ada21 čia bandė įrodinėti kad dabartinėj LT nėra palanku auginti vaikus-su tuo nesusidūriau deja. Kaip tik noriu labai padėkoti už ilgas apmokamas (daugiau ar mažiau) vaiko auginimo atostogas, ir pirmą mėnesį laisvą tėveliui-tai nuostabu, geresnių sąlygų visi mums pavydi. Tai irgi vienas iš veiksnių kad gali žindyti nors iki 3 metų nes nėra būtina mest vaiką auklei daržui ar dar kur ir lėkt darban. Žodžiu mums dar tik patylėt. Giminės gyvena Airijoj, Anglijoj, JAV (Pusseserė medikė) tai žindymo statistika ten tragiška.
Va čia kiek nesutinku. Žindymas turi būti estetiškas, ta prasme jei jau žindai tai neišversk savo grožybių vidury PC o daryk tai gražiai, diskretiškai-man tai atrodo toks šventas intymus TIK mano ir vaiko laikas, ir tikrai nenoriu to demonstruoti, kaip ir išlindusių stringų ar liemenuko. Taip pat man bjauru kai vaikas paaugęs žviegia ir tampo motinai iškirptę, bet lygiai dėl tos pačios priežasties man nepatinka bet kokie vaiko isterijos priepuoliai ir kitokiose situacijose. Tai man asocijuojasi tik su tėvų nesugebėjimu normaliai elgtis su savo vaikais.
Auksiniai žodžiai. Užtat noriu palinkėti mamytėms-kliaukitės savo nuojauta, intuicija, ir jums viskas pavyks.
Asmeniškai man visa ir bet kokia literatūra apie žindymą buvo labai prieinama ir naudinga, bet jei kalbėti apskritai apie leliuko ir vaiko mitybą tai labai daug ko pasigedau. Trūko informacijos ką daryti konkrečiai kai suskeldėja speneliai (nugraužia tikrai 2 iš trijų), kaip TEISINGAI naudotis antspeniais, pientraukiu (taip-čia visas mokslas), kaip užsigydyti. Mano atvejis gal buvo kiek specifinis nes po CP gavau nuskausminančius ir kad skauda gelia spenelius suvokiau tik trečią dieną tai buvo labai blogai. Dar blogiau kad NIEKAS nesugebėjo padėti-Mažylio GN tikrai super priežiūra ir žindymo specialistės dirba labai fainos bet ir jos pripažino kad mažylė valgo taisyklingai bet labai jau stipri (gimė 4102g). Žodžiu tik dar po savaitės pagaliau vyras rado kur nupirkti avent antspenių (kažkaip visam KAune nebuvo) ir nors skausmas nesumažėjo bet nebebuvo daugiau traumavimo tiesioginio, tad pradžią kur skausmingiausiai įsikerta duodavau su tuo silikonu. po kelių minučių nuimdavau ir valgant mažiukei jau nebebūdavo tiek blogai (pientraukio išvengiau nes mačiau kiek vargo dukterėčia kai dvynukės nevalgė (.) ). Tada būdavo tepimas pieneliu oro vonia ir multi mam-savaitė su kapeikom ir problema išspręsta, bet man labai pasisekė nes netyčia instinktyviai suradau būdą kaip sau padėti. NIEKAS nežinojo ką daryt, ačiū tik vienai gydytojai vyresnei ir knygai Nėščiosios vadovas. Ir soskę gavo panelė 3 savaičių-nes tikrai persivalgydavo, kas pusvalandį ant krūties ir po to kakaliojimai, tikrai mačiau ir jaučiau kad nenormalu kai vaikutis sunaudoja 7-8 pampius per kelias valandas. Tiesa, kad kol nesuvirškintas pienelis nereikėtų užpilti vaikelio nauju - mums taip buvo. Soskių nereikia kišti naujagimiui, bet 3-4 savaitės jau yra šioks toks laiko tarpas kai mažiukas pajaučia ritmą, turi nusistovėti režimas. Pirmagimis valgydavo kas 3 valandas tip top. Mažiukė kas 2-3, o nuo 4 mėn naktį išmiegodavo po 6-7 valandas, aišku jokių mišinių. Vakarais su soske kiek ištempdavom kad būtų bent poros valandų tarpai nes valgydavo kol beveik viską atpildavo (didesni vaikai išmoksta neryti pienuko o išleisti pro šoną jei nori tik šiaip pačiulpti ką nors). Susitvarkė visi režimai, vos per 3 dienas, baigėsi visi pakakojimai po šaukštuką... Žinoma vaikas nebuvo numestas kaip pagaliukas su ta soske lygiai taip pat prisiglausdavau nešiodavau kad visi įmanomi malonumai asocijuotųsi tik su mama. Dabar jai metukai ir be savaitės trys mėnesiai, ir valgo MP.
Kas lėmė mano apsisprendimą žindyti?
1. Man atrodo kvaila mėtyt pinigus mišinukams ar karvės, ožkos ar kupranugario pienui jei yra savo, plius iš pirmagimio kaip košmarą prisimenu visus buteliukus ir kitus niekučius-ir nemigas nes reikia kelt subinę iš lovos ir kažką marmalint. Žodžiu skūpumas ir tinginystė
2. Mažytė netoleravo karvės pieno-tai yra jei AŠ suvalgydavau daugiau pieno produktų jai iškart būdavo žali kakučiai su kraujo siūleliais. Žodžiu teko prie pieno produktų palaipsniai pratintis 6-7 mėnesių, kai į košytes po truputį dėdavau pieniškų košyčių ir jau šiai dienai galiu pasakyt kad alergijos nebėra.
3.Mūsų giminėje niekada netrūko palaikymo. Brolienė žindė panas iki 1,4 ir 1,5 metų-tais keikiamais tarybiniais laikais. Mama nežindė nes nenorėjo-nes kaime karvė ir kiaulės ir dar daržas būdavo dažnai svarbiau. Bet sakė gaudavo gerai velnių nuo medikų-VISI tais laikais skatino žindyti, bent jau mūsų krašte, o mišinukams tekdavo varyt recepto... ot tep vat. Plius GERA PRADŽIA-PAGARBA MAžylio GN personalui
VA su šituo tai labai susidūriau-žindymo fanatizmu blogąja prasme, matau kad ne aš viena. GErai kai užteko naglumo pasakyt eikit sau nuo manęs... nes kai man labai reikėjo nepadėjo tie natūralumai ir tos specialistės...
Žinokit esu mačiusi ir vienaip ir kitaip. Tikrai netiesa kad tarkim nutraukiant pienuką jis nyksta-dukterėčios dvynukės gimė neišnešiotos 26 savaičių-ir po to nė viena nežindo. Mama maitino nutrauktu pienuku 8 mėnesius abi-be primaitinimų (na ta prasme košes įvedė apie 6 mėn bet iki tol tik MP). Ir ne viena pažįstama mama kuri NORĖJO maitint su mišinuku palaipsniui atsisveikino, o kurios nenorėjo tos teisnosi vaikas mažai priauga dainele. Beje 9 iš 10 pediatrų ar šeimos gydytojų vis dar aiškina apie pieno trūkumą nusitraukimą pažiūrėjimui kiek yra pieno ir tt.
Užtat dabar beveik miręs-manau labai daug reiškia kad motinos priverstos mest vaikus ir eit dirbt kai jiems vos keli mėnesiai, dvi iš trijų net nepradeda žindyti nes vis tiek tuoj pat teks atjunkyt... čia lygiai tas pats kaip sovietmečiu kai moteris palikdavo vaiką ir eidavo melžt karves ar dirbt prie staklių. Ada21 čia bandė įrodinėti kad dabartinėj LT nėra palanku auginti vaikus-su tuo nesusidūriau deja. Kaip tik noriu labai padėkoti už ilgas apmokamas (daugiau ar mažiau) vaiko auginimo atostogas, ir pirmą mėnesį laisvą tėveliui-tai nuostabu, geresnių sąlygų visi mums pavydi. Tai irgi vienas iš veiksnių kad gali žindyti nors iki 3 metų nes nėra būtina mest vaiką auklei daržui ar dar kur ir lėkt darban. Žodžiu mums dar tik patylėt. Giminės gyvena Airijoj, Anglijoj, JAV (Pusseserė medikė) tai žindymo statistika ten tragiška.
Va čia kiek nesutinku. Žindymas turi būti estetiškas, ta prasme jei jau žindai tai neišversk savo grožybių vidury PC o daryk tai gražiai, diskretiškai-man tai atrodo toks šventas intymus TIK mano ir vaiko laikas, ir tikrai nenoriu to demonstruoti, kaip ir išlindusių stringų ar liemenuko. Taip pat man bjauru kai vaikas paaugęs žviegia ir tampo motinai iškirptę, bet lygiai dėl tos pačios priežasties man nepatinka bet kokie vaiko isterijos priepuoliai ir kitokiose situacijose. Tai man asocijuojasi tik su tėvų nesugebėjimu normaliai elgtis su savo vaikais.
Auksiniai žodžiai. Užtat noriu palinkėti mamytėms-kliaukitės savo nuojauta, intuicija, ir jums viskas pavyks.
Mano dukra pati atsisake zindymo beveik pusantru. Kazkaip labai naturaliai taip gavosi. Primaitinimui rinkausi Baby Led Weaning, tai iki kazkur 8.5 men jos pagrindinis maistelis buvo MP. o paskui kazkaip labai zaibiskai ji pradejo vis daugiau ir daugiau suvalgyti maisto... ir vis reciau ir reciau prasyti MP... kol galiausiai liko du maitinimai - pries popietini miegeli ir pries nakti. ir kaip tik tuo metu as turejau grizti i darba, o dukryte pradejo eiti i darzeli. tai sitaip jai prie darzelio besipratinant (11men jai buvo) isnyko ir tas popietinis maitinimas... liko tik naktinis pries miegeli... bet kad ir koks man jis buvo mielas ir brangus, viena diena dukra tiesiog nusisuko nuo kruties ir uzmigo... tas pats sekancia ir dar sekancia nakti... na ir ka - po poros savaiciu tokio jos elgesio man teko priimti jos sprendima maitinima baigti....
Laba diena:4u:
Aš turiu kiek kitokį požiūrį į žindymą ir jo trukmę. 100 proc. sutinku, kad taip sutvarkyta gamtos, jog mama savo vaikelius maitina. Lygiai tos pačios gamtos sutvarkyta, jog moteris, pastoja, išnešioja, pagimdo. Tačiau gamtoje yra ir taip, jog moteris niekaip nepastoja, o ir pastojusi nevisad išnešioja, galiausiai pati nepagimdo (nors viskas - natūralus gamtos sutvarkytas procesas) ir t.t... Lygiai taip pat ir su žindymu - yra daug įvairių BET, dėl kurių neišeina žindyt krūtimi.
Tarkim, labai norinti pastoti moteris - kreipiasi pagalbos iš šalies (medicininės), vykstant gimdymui - dažnai tenka daryti cp, ar leisti skatinamuosius ir daug kitų niuansų. Taigi, lygiai taip pat ir mama norinti maitinti savo kūdikėlį, tačiau atsiradusioms kliūtims, ji ieško išeičių. Tačiau, kaip žinom, kartais moterys niekaip nepastoja, ištisai persileidžia, pati nepagimdo ir pati nemaitina
Mano nuomone, kaltę šiems procesams norėčiau suversti (didžiąja dalimi) fiziologijai. Ir tęsiant toliau, norėčiau sužinoti, kokia gyd. Vitkausko nuomonė, apie:
1. Kodėl vienoms moterims pienelio nuo pat pradžių būna per daug (maitina kitą kūdikėlį, arba prisišaldo pilnus šaldiklius) ,o kitoms tenka ištisai balansuoti ant ribos ir primaitinti mišinukais?
2. Kodėl vienoms pienelis teka lengvai, gausiai (pvz.žindant kūdikėliai springsta, arba nusitraukiant pientraukiu, galima pritraukti per 10-15 min), o kitoms sunkiai, tik laša, arba teka tik per refleksus (kūdikėlis nenori žysti, kai nebėga pienelis, o pientraukiu tenka pasidarbuoti 30,40 ar net 1 val)?
Aš turiu kiek kitokį požiūrį į žindymą ir jo trukmę. 100 proc. sutinku, kad taip sutvarkyta gamtos, jog mama savo vaikelius maitina. Lygiai tos pačios gamtos sutvarkyta, jog moteris, pastoja, išnešioja, pagimdo. Tačiau gamtoje yra ir taip, jog moteris niekaip nepastoja, o ir pastojusi nevisad išnešioja, galiausiai pati nepagimdo (nors viskas - natūralus gamtos sutvarkytas procesas) ir t.t... Lygiai taip pat ir su žindymu - yra daug įvairių BET, dėl kurių neišeina žindyt krūtimi.
Tarkim, labai norinti pastoti moteris - kreipiasi pagalbos iš šalies (medicininės), vykstant gimdymui - dažnai tenka daryti cp, ar leisti skatinamuosius ir daug kitų niuansų. Taigi, lygiai taip pat ir mama norinti maitinti savo kūdikėlį, tačiau atsiradusioms kliūtims, ji ieško išeičių. Tačiau, kaip žinom, kartais moterys niekaip nepastoja, ištisai persileidžia, pati nepagimdo ir pati nemaitina
Mano nuomone, kaltę šiems procesams norėčiau suversti (didžiąja dalimi) fiziologijai. Ir tęsiant toliau, norėčiau sužinoti, kokia gyd. Vitkausko nuomonė, apie:
1. Kodėl vienoms moterims pienelio nuo pat pradžių būna per daug (maitina kitą kūdikėlį, arba prisišaldo pilnus šaldiklius) ,o kitoms tenka ištisai balansuoti ant ribos ir primaitinti mišinukais?
2. Kodėl vienoms pienelis teka lengvai, gausiai (pvz.žindant kūdikėliai springsta, arba nusitraukiant pientraukiu, galima pritraukti per 10-15 min), o kitoms sunkiai, tik laša, arba teka tik per refleksus (kūdikėlis nenori žysti, kai nebėga pienelis, o pientraukiu tenka pasidarbuoti 30,40 ar net 1 val)?
evciukai,
o kodel mamos skirtingai augina vaikus, net ir turedamos galimybe zindyti?
vienos ima ir zindo...neskaiciuoja, negalvoja, nesigilina kiek ten to Mp yra, neziuri i laikrodi ir nesuka pernelyg galvos ar tai ilgai, ar daznai ..su nuovargiu susidoroja ir nedejuoja del visu kaltu gyvenimo aplinkybiu, o supranta, kad tiesiog reikia tai daryti..
o kitos - iskart pasiruosusios jau gimdymo namuose ciulptukus, jas nesunku ismusti is veziu ir itikinti, kad jos negali zindyti, nors zindymo pradzioj to Mp pas visas ne jurom teka..pirmas 2-3 dienas ten buna laseliai priespienio..
Na zodziu, jos patiki, kad neturi...joms baisiai sunku, kad vaikas nuolat kabo, kad reikia vos ne istisai buti lovoje ir kad niekam kitam laiko nelieka,..dazniausiai tokios moterys labiau pasitiki savo mamom, kurios zindymo galimybiu beveik neturejo..bet butinai aiskina ir moko, kaip reikia daryti..dar vyrai, kurie irgi pernelyg nesigilina i zindyma is kitos puses ima moralizuoti, o kada skirsit laika jam..plius kas nors issigasta del nekrentancio svorio, negrazios krutines..ir ima ir meta zindyti arba visokeriopai ima riboti vaiko buvima prie kruties, nes juk normalu jei kas 2-3 valandas..arba nesugeba susidoroti su zaizdotais speneliais ir irgi po truputi tai meta...
Ir kieno tai problemos - konkreciu moteru, ar tiesiog fiziologija tokia ju? Fiziologines problemos buna, bet retai..veikiausiai gerb. gydytojas per savo praktika sutiko labai maza procenta tokiu negalinciu zindyti...
Bet mazai kas is tu, kurios gali, bet tarkim pradzia ju buna sunkesne - ima ir nuleidzi ranka bei save nuraso...nors realiai dar buvo galima reikalus pataisyti..jei butu buve daugiau kantrybes, ziniu, gebejimo spresti situacija, aplinkos palaikymo ir tt..
Beje..as is tu moteru, kurioms veikiausiai gamta galimybes pagimdyti naturaliai nebutu sudariusi..gal buciau ir mirus...bet jei jau taip gavosi..negi dabar sustosiu ir liudesiu, kad esu loozere gimdyme..gal verta pasinaudoti gyvenimo ir gamtos duotu sansu ir toliau daryti viska kiek galima geriau...zindyti, auginti..aukleti..
Zindymas ne kiek ne sunkesnis nei vairavimas..o daug kas deda i suns dienas pvz automobilius su mechanine pavaru deze..nors elementoriskai tingejo su tokia masina mokytis vairuoti..bet aiskina kitaip...nepatiko, konforto daugiau su automatine, nemegstu vairuoti ir tt..
ta pati pasakyciau apie tas, kurios zindyma iskeite i pientrauki...cia tiesiog ipratimo reikalas ir nenorejimas keisti ir is naujo mokytis paciam ir vaika mokinti..tingisi, nes lengviau nusitraukineti..jei jau iprato ir gaunasi..
o kodel mamos skirtingai augina vaikus, net ir turedamos galimybe zindyti?
vienos ima ir zindo...neskaiciuoja, negalvoja, nesigilina kiek ten to Mp yra, neziuri i laikrodi ir nesuka pernelyg galvos ar tai ilgai, ar daznai ..su nuovargiu susidoroja ir nedejuoja del visu kaltu gyvenimo aplinkybiu, o supranta, kad tiesiog reikia tai daryti..
o kitos - iskart pasiruosusios jau gimdymo namuose ciulptukus, jas nesunku ismusti is veziu ir itikinti, kad jos negali zindyti, nors zindymo pradzioj to Mp pas visas ne jurom teka..pirmas 2-3 dienas ten buna laseliai priespienio..
Na zodziu, jos patiki, kad neturi...joms baisiai sunku, kad vaikas nuolat kabo, kad reikia vos ne istisai buti lovoje ir kad niekam kitam laiko nelieka,..dazniausiai tokios moterys labiau pasitiki savo mamom, kurios zindymo galimybiu beveik neturejo..bet butinai aiskina ir moko, kaip reikia daryti..dar vyrai, kurie irgi pernelyg nesigilina i zindyma is kitos puses ima moralizuoti, o kada skirsit laika jam..plius kas nors issigasta del nekrentancio svorio, negrazios krutines..ir ima ir meta zindyti arba visokeriopai ima riboti vaiko buvima prie kruties, nes juk normalu jei kas 2-3 valandas..arba nesugeba susidoroti su zaizdotais speneliais ir irgi po truputi tai meta...
Ir kieno tai problemos - konkreciu moteru, ar tiesiog fiziologija tokia ju? Fiziologines problemos buna, bet retai..veikiausiai gerb. gydytojas per savo praktika sutiko labai maza procenta tokiu negalinciu zindyti...
Bet mazai kas is tu, kurios gali, bet tarkim pradzia ju buna sunkesne - ima ir nuleidzi ranka bei save nuraso...nors realiai dar buvo galima reikalus pataisyti..jei butu buve daugiau kantrybes, ziniu, gebejimo spresti situacija, aplinkos palaikymo ir tt..
Beje..as is tu moteru, kurioms veikiausiai gamta galimybes pagimdyti naturaliai nebutu sudariusi..gal buciau ir mirus...bet jei jau taip gavosi..negi dabar sustosiu ir liudesiu, kad esu loozere gimdyme..gal verta pasinaudoti gyvenimo ir gamtos duotu sansu ir toliau daryti viska kiek galima geriau...zindyti, auginti..aukleti..
Zindymas ne kiek ne sunkesnis nei vairavimas..o daug kas deda i suns dienas pvz automobilius su mechanine pavaru deze..nors elementoriskai tingejo su tokia masina mokytis vairuoti..bet aiskina kitaip...nepatiko, konforto daugiau su automatine, nemegstu vairuoti ir tt..
ta pati pasakyciau apie tas, kurios zindyma iskeite i pientrauki...cia tiesiog ipratimo reikalas ir nenorejimas keisti ir is naujo mokytis paciam ir vaika mokinti..tingisi, nes lengviau nusitraukineti..jei jau iprato ir gaunasi..
QUOTE(evciukas @ 2012 07 11, 10:47)
Laba diena:4u:
Aš turiu kiek kitokį požiūrį į žindymą ir jo trukmę. 100 proc. sutinku, kad taip sutvarkyta gamtos, jog mama savo vaikelius maitina. Lygiai tos pačios gamtos sutvarkyta, jog moteris, pastoja, išnešioja, pagimdo. Tačiau gamtoje yra ir taip, jog moteris niekaip nepastoja, o ir pastojusi nevisad išnešioja, galiausiai pati nepagimdo (nors viskas - natūralus gamtos sutvarkytas procesas) ir t.t... Lygiai taip pat ir su žindymu - yra daug įvairių BET, dėl kurių neišeina žindyt krūtimi.
Tarkim, labai norinti pastoti moteris - kreipiasi pagalbos iš šalies (medicininės), vykstant gimdymui - dažnai tenka daryti cp, ar leisti skatinamuosius ir daug kitų niuansų. Taigi, lygiai taip pat ir mama norinti maitinti savo kūdikėlį, tačiau atsiradusioms kliūtims, ji ieško išeičių. Tačiau, kaip žinom, kartais moterys niekaip nepastoja, ištisai persileidžia, pati nepagimdo ir pati nemaitina
Mano nuomone, kaltę šiems procesams norėčiau suversti (didžiąja dalimi) fiziologijai. Ir tęsiant toliau, norėčiau sužinoti, kokia gyd. Vitkausko nuomonė, apie:
1. Kodėl vienoms moterims pienelio nuo pat pradžių būna per daug (maitina kitą kūdikėlį, arba prisišaldo pilnus šaldiklius) ,o kitoms tenka ištisai balansuoti ant ribos ir primaitinti mišinukais?
2. Kodėl vienoms pienelis teka lengvai, gausiai (pvz.žindant kūdikėliai springsta, arba nusitraukiant pientraukiu, galima pritraukti per 10-15 min), o kitoms sunkiai, tik laša, arba teka tik per refleksus (kūdikėlis nenori žysti, kai nebėga pienelis, o pientraukiu tenka pasidarbuoti 30,40 ar net 1 val)?
Aš turiu kiek kitokį požiūrį į žindymą ir jo trukmę. 100 proc. sutinku, kad taip sutvarkyta gamtos, jog mama savo vaikelius maitina. Lygiai tos pačios gamtos sutvarkyta, jog moteris, pastoja, išnešioja, pagimdo. Tačiau gamtoje yra ir taip, jog moteris niekaip nepastoja, o ir pastojusi nevisad išnešioja, galiausiai pati nepagimdo (nors viskas - natūralus gamtos sutvarkytas procesas) ir t.t... Lygiai taip pat ir su žindymu - yra daug įvairių BET, dėl kurių neišeina žindyt krūtimi.
Tarkim, labai norinti pastoti moteris - kreipiasi pagalbos iš šalies (medicininės), vykstant gimdymui - dažnai tenka daryti cp, ar leisti skatinamuosius ir daug kitų niuansų. Taigi, lygiai taip pat ir mama norinti maitinti savo kūdikėlį, tačiau atsiradusioms kliūtims, ji ieško išeičių. Tačiau, kaip žinom, kartais moterys niekaip nepastoja, ištisai persileidžia, pati nepagimdo ir pati nemaitina
Mano nuomone, kaltę šiems procesams norėčiau suversti (didžiąja dalimi) fiziologijai. Ir tęsiant toliau, norėčiau sužinoti, kokia gyd. Vitkausko nuomonė, apie:
1. Kodėl vienoms moterims pienelio nuo pat pradžių būna per daug (maitina kitą kūdikėlį, arba prisišaldo pilnus šaldiklius) ,o kitoms tenka ištisai balansuoti ant ribos ir primaitinti mišinukais?
2. Kodėl vienoms pienelis teka lengvai, gausiai (pvz.žindant kūdikėliai springsta, arba nusitraukiant pientraukiu, galima pritraukti per 10-15 min), o kitoms sunkiai, tik laša, arba teka tik per refleksus (kūdikėlis nenori žysti, kai nebėga pienelis, o pientraukiu tenka pasidarbuoti 30,40 ar net 1 val)?
QUOTE(Nikolia @ 2012 07 11, 15:50)
evciukai,
o kodel mamos skirtingai augina vaikus, net ir turedamos galimybe zindyti?
vienos ima ir zindo...neskaiciuoja, negalvoja, nesigilina kiek ten to Mp yra, neziuri i laikrodi ir nesuka pernelyg galvos ar tai ilgai, ar daznai ..su nuovargiu susidoroja ir nedejuoja del visu kaltu gyvenimo aplinkybiu, o supranta, kad tiesiog reikia tai daryti..
o kitos - iskart pasiruosusios jau gimdymo namuose ciulptukus, jas nesunku ismusti is veziu ir itikinti, kad jos negali zindyti, nors zindymo pradzioj to Mp pas visas ne jurom teka..pirmas 2-3 dienas ten buna laseliai priespienio..
Na zodziu, jos patiki, kad neturi...joms baisiai sunku, kad vaikas nuolat kabo, kad reikia vos ne istisai buti lovoje ir kad niekam kitam laiko nelieka,..dazniausiai tokios moterys labiau pasitiki savo mamom, kurios zindymo galimybiu beveik neturejo..bet butinai aiskina ir moko, kaip reikia daryti..dar vyrai, kurie irgi pernelyg nesigilina i zindyma is kitos puses ima moralizuoti, o kada skirsit laika jam..plius kas nors issigasta del nekrentancio svorio, negrazios krutines..ir ima ir meta zindyti arba visokeriopai ima riboti vaiko buvima prie kruties, nes juk normalu jei kas 2-3 valandas..arba nesugeba susidoroti su zaizdotais speneliais ir irgi po truputi tai meta...
Ir kieno tai problemos - konkreciu moteru, ar tiesiog fiziologija tokia ju? Fiziologines problemos buna, bet retai..veikiausiai gerb. gydytojas per savo praktika sutiko labai maza procenta tokiu negalinciu zindyti...
Bet mazai kas is tu, kurios gali, bet tarkim pradzia ju buna sunkesne - ima ir nuleidzi ranka bei save nuraso...nors realiai dar buvo galima reikalus pataisyti..jei butu buve daugiau kantrybes, ziniu, gebejimo spresti situacija, aplinkos palaikymo ir tt..
Beje..as is tu moteru, kurioms veikiausiai gamta galimybes pagimdyti naturaliai nebutu sudariusi..gal buciau ir mirus...bet jei jau taip gavosi..negi dabar sustosiu ir liudesiu, kad esu loozere gimdyme..gal verta pasinaudoti gyvenimo ir gamtos duotu sansu ir toliau daryti viska kiek galima geriau...zindyti, auginti..aukleti..
Zindymas ne kiek ne sunkesnis nei vairavimas..o daug kas deda i suns dienas pvz automobilius su mechanine pavaru deze..nors elementoriskai tingejo su tokia masina mokytis vairuoti..bet aiskina kitaip...nepatiko, konforto daugiau su automatine, nemegstu vairuoti ir tt..
ta pati pasakyciau apie tas, kurios zindyma iskeite i pientrauki...cia tiesiog ipratimo reikalas ir nenorejimas keisti ir is naujo mokytis paciam ir vaika mokinti..tingisi, nes lengviau nusitraukineti..jei jau iprato ir gaunasi..
o kodel mamos skirtingai augina vaikus, net ir turedamos galimybe zindyti?
vienos ima ir zindo...neskaiciuoja, negalvoja, nesigilina kiek ten to Mp yra, neziuri i laikrodi ir nesuka pernelyg galvos ar tai ilgai, ar daznai ..su nuovargiu susidoroja ir nedejuoja del visu kaltu gyvenimo aplinkybiu, o supranta, kad tiesiog reikia tai daryti..
o kitos - iskart pasiruosusios jau gimdymo namuose ciulptukus, jas nesunku ismusti is veziu ir itikinti, kad jos negali zindyti, nors zindymo pradzioj to Mp pas visas ne jurom teka..pirmas 2-3 dienas ten buna laseliai priespienio..
Na zodziu, jos patiki, kad neturi...joms baisiai sunku, kad vaikas nuolat kabo, kad reikia vos ne istisai buti lovoje ir kad niekam kitam laiko nelieka,..dazniausiai tokios moterys labiau pasitiki savo mamom, kurios zindymo galimybiu beveik neturejo..bet butinai aiskina ir moko, kaip reikia daryti..dar vyrai, kurie irgi pernelyg nesigilina i zindyma is kitos puses ima moralizuoti, o kada skirsit laika jam..plius kas nors issigasta del nekrentancio svorio, negrazios krutines..ir ima ir meta zindyti arba visokeriopai ima riboti vaiko buvima prie kruties, nes juk normalu jei kas 2-3 valandas..arba nesugeba susidoroti su zaizdotais speneliais ir irgi po truputi tai meta...
Ir kieno tai problemos - konkreciu moteru, ar tiesiog fiziologija tokia ju? Fiziologines problemos buna, bet retai..veikiausiai gerb. gydytojas per savo praktika sutiko labai maza procenta tokiu negalinciu zindyti...
Bet mazai kas is tu, kurios gali, bet tarkim pradzia ju buna sunkesne - ima ir nuleidzi ranka bei save nuraso...nors realiai dar buvo galima reikalus pataisyti..jei butu buve daugiau kantrybes, ziniu, gebejimo spresti situacija, aplinkos palaikymo ir tt..
Beje..as is tu moteru, kurioms veikiausiai gamta galimybes pagimdyti naturaliai nebutu sudariusi..gal buciau ir mirus...bet jei jau taip gavosi..negi dabar sustosiu ir liudesiu, kad esu loozere gimdyme..gal verta pasinaudoti gyvenimo ir gamtos duotu sansu ir toliau daryti viska kiek galima geriau...zindyti, auginti..aukleti..
Zindymas ne kiek ne sunkesnis nei vairavimas..o daug kas deda i suns dienas pvz automobilius su mechanine pavaru deze..nors elementoriskai tingejo su tokia masina mokytis vairuoti..bet aiskina kitaip...nepatiko, konforto daugiau su automatine, nemegstu vairuoti ir tt..
ta pati pasakyciau apie tas, kurios zindyma iskeite i pientrauki...cia tiesiog ipratimo reikalas ir nenorejimas keisti ir is naujo mokytis paciam ir vaika mokinti..tingisi, nes lengviau nusitraukineti..jei jau iprato ir gaunasi..
Jetus, jei tik parasai kiek kitokia asmenine nuomone is karto atsiranda vis tu paciu, per visa foruma besikartojanciu kontraargumentu
Beje, kodel jus taip keistai palyginot zindymas lygu mechanine pavaru deze, o pientraukio naudojimas - automatine?
Jums turbut neteko su pientraukiu susidurti. O ir nuosirdziai tikiuosi, kad netex Patikekit manimi, tai zymiai sunkesnis darbas, nei zindyti ir tos kurios siam darbui pasiryzusios, vertos tokios pacios pagarbos kaip ir tos kurios zindo 
Ir dar baisiau nuskambejo "tingisi, nenori keisti situacijos, nes lengviau nusitraukineti"
Mano situacijoj, kitos iseities nebemaciau kaip tik nusitraukineti, nes nuo to pastovaus metymo kruties pieno beveik visai neliko, ji kazkokiu budu turejau gelbet
o jei taip pasigilinti ir paziureti objektyviai:
raset: nerami, kol nesioji viskas gerai, kai padedat ima verkti -ar zinot yra kruva priemoniu nesiojima nuo gimimo palengvinti, kad maziau pavargtumet, pvz slingas labai tinka tokiose situacijose pirmom dienom, kita galimybe - artimuju pagalba (pas mus vaikai kazkaip nelabai daug reke..bet buvo tokiu dienu, tiksliau naktu..tada vyras ateidavo i pagalba..budejom kas kelias valandas ir supdavom..dar pazindydavau..ir vel supdavom..ryte nurimdavo..tad jums dar buvo naktys ramios..pavydziu:)
Siaip tie pas kudikius neramumo verkimo periodai ir prasidedavo panasiu laiku po 4-6 savaiciu po gimimo....neistveret diegliu..be to klausimas kaip daznai per pirmas savaites kaitaliojot bezindydama krutis..nes pradzioj Mp buna liesesnis saldesnis..jei pazindzius 5-15 minuciu jau duodat nauja kruti..vel ji gauna liesesnio Mp, kuris saldesnis..riebesnio galinio Mp tokiu budu nepasiekia..vadinasi pas ja pilve saldu rugsta ir kaupiasi dujos..tokiam mazam zmogui, tai uraganas ..labai nemalonu..del to jie nori butu nesiojami, supuojami, masazuojami, skraidinami ir visaip kaip su jaism, kad tik butu fizinis kontaktas...o jus nepasiaiskinus, neisiklausiusi, ten kazkuri mamyte jums megino rasyti..reikia isgyventi..na bet..matyt ..ar norejot tai girdeti..plius gimdant gavot kruva nuskausminamuju..manot jus viena gavot..ir kudikiui kliuvo..,vis gi tai vaistai..ir kenkia jie ne tik jums...reikia laiko..ir kantrybes..Gaila, kai iskilus tokiems klausimams, jus nesikreipet ten, kur galejo jums realiai padeti ir palaikyti..butumet tada nedejusi tokio savo pamastymo apie fiziologija, negalejima zindyti ir tt..
Be to Kas jus itikino, kad rekimas vaiko, nors svoris auga yra zenklas, kad Baigiasi Mp...jie zindo labiau nakti..ir augimas kaip tik nakti ir vyksta..Nakti ji juk ramiai zinde ar ne?
Tad atsiprasau..nelinkeciau nei vienai tokios istorijos ir patirties..nes viskas galejo buti tikrai kitaip..ir dar dabar imanoma reikalus pataisyti..tikrai lengva nebutu..na bet manau, ne sunkiau..nei vargti beveik 11 pirmu menesiu po gimimo su istisais Mp sastoviais krutyse..ir tie sastoviai beje..ne del to, kad mano Mp riebesnis nei jusu..ar kad ten grietinele susitvenkia..
Bet tai mano istorija..nemanau, kad ji jums kuo padetu ir motyvuotu..
baigti su tuo pientraukiu kankintis, mesti buteliukus, misinukus ir imtis mokslu su dukryte pasivadinus i pagalba kokia rimta mama- mamai savanore..
Zinoma Jusu reikalas ir pasirinkimas..
raset: nerami, kol nesioji viskas gerai, kai padedat ima verkti -ar zinot yra kruva priemoniu nesiojima nuo gimimo palengvinti, kad maziau pavargtumet, pvz slingas labai tinka tokiose situacijose pirmom dienom, kita galimybe - artimuju pagalba (pas mus vaikai kazkaip nelabai daug reke..bet buvo tokiu dienu, tiksliau naktu..tada vyras ateidavo i pagalba..budejom kas kelias valandas ir supdavom..dar pazindydavau..ir vel supdavom..ryte nurimdavo..tad jums dar buvo naktys ramios..pavydziu:)
Siaip tie pas kudikius neramumo verkimo periodai ir prasidedavo panasiu laiku po 4-6 savaiciu po gimimo....neistveret diegliu..be to klausimas kaip daznai per pirmas savaites kaitaliojot bezindydama krutis..nes pradzioj Mp buna liesesnis saldesnis..jei pazindzius 5-15 minuciu jau duodat nauja kruti..vel ji gauna liesesnio Mp, kuris saldesnis..riebesnio galinio Mp tokiu budu nepasiekia..vadinasi pas ja pilve saldu rugsta ir kaupiasi dujos..tokiam mazam zmogui, tai uraganas ..labai nemalonu..del to jie nori butu nesiojami, supuojami, masazuojami, skraidinami ir visaip kaip su jaism, kad tik butu fizinis kontaktas...o jus nepasiaiskinus, neisiklausiusi, ten kazkuri mamyte jums megino rasyti..reikia isgyventi..na bet..matyt ..ar norejot tai girdeti..plius gimdant gavot kruva nuskausminamuju..manot jus viena gavot..ir kudikiui kliuvo..,vis gi tai vaistai..ir kenkia jie ne tik jums...reikia laiko..ir kantrybes..Gaila, kai iskilus tokiems klausimams, jus nesikreipet ten, kur galejo jums realiai padeti ir palaikyti..butumet tada nedejusi tokio savo pamastymo apie fiziologija, negalejima zindyti ir tt..
Be to Kas jus itikino, kad rekimas vaiko, nors svoris auga yra zenklas, kad Baigiasi Mp...jie zindo labiau nakti..ir augimas kaip tik nakti ir vyksta..Nakti ji juk ramiai zinde ar ne?
Tad atsiprasau..nelinkeciau nei vienai tokios istorijos ir patirties..nes viskas galejo buti tikrai kitaip..ir dar dabar imanoma reikalus pataisyti..tikrai lengva nebutu..na bet manau, ne sunkiau..nei vargti beveik 11 pirmu menesiu po gimimo su istisais Mp sastoviais krutyse..ir tie sastoviai beje..ne del to, kad mano Mp riebesnis nei jusu..ar kad ten grietinele susitvenkia..
Bet tai mano istorija..nemanau, kad ji jums kuo padetu ir motyvuotu..
baigti su tuo pientraukiu kankintis, mesti buteliukus, misinukus ir imtis mokslu su dukryte pasivadinus i pagalba kokia rimta mama- mamai savanore..
Zinoma Jusu reikalas ir pasirinkimas..
QUOTE(evciukas @ 2012 07 11, 17:53)
Jetus, jei tik parasai kiek kitokia asmenine nuomone is karto atsiranda vis tu paciu, per visa foruma besikartojanciu kontraargumentu
Beje, kodel jus taip keistai palyginot zindymas lygu mechanine pavaru deze, o pientraukio naudojimas - automatine? Jums turbut neteko su pientraukiu susidurti. O ir nuosirdziai tikiuosi, kad netex Patikekit manimi, tai zymiai sunkesnis darbas, nei zindyti ir tos kurios siam darbui pasiryzusios, vertos tokios pacios pagarbos kaip ir tos kurios zindo
Ir dar baisiau nuskambejo "tingisi, nenori keisti situacijos, nes lengviau nusitraukineti"
Mano situacijoj, kitos iseities nebemaciau kaip tik nusitraukineti, nes nuo to pastovaus metymo kruties pieno beveik visai neliko, ji kazkokiu budu turejau gelbet
Beje, kodel jus taip keistai palyginot zindymas lygu mechanine pavaru deze, o pientraukio naudojimas - automatine?
Jums turbut neteko su pientraukiu susidurti. O ir nuosirdziai tikiuosi, kad netex Patikekit manimi, tai zymiai sunkesnis darbas, nei zindyti ir tos kurios siam darbui pasiryzusios, vertos tokios pacios pagarbos kaip ir tos kurios zindo Ir dar baisiau nuskambejo "tingisi, nenori keisti situacijos, nes lengviau nusitraukineti"
Mano situacijoj, kitos iseities nebemaciau kaip tik nusitraukineti, nes nuo to pastovaus metymo kruties pieno beveik visai neliko, ji kazkokiu budu turejau gelbet
QUOTE(Nikolia @ 2012 07 12, 00:26)
o jei taip pasigilinti ir paziureti objektyviai:
raset: nerami, kol nesioji viskas gerai, kai padedat ima verkti -ar zinot yra kruva priemoniu nesiojima nuo gimimo palengvinti, kad maziau pavargtumet, pvz slingas labai tinka tokiose situacijose pirmom dienom, kita galimybe - artimuju pagalba (pas mus vaikai kazkaip nelabai daug reke..bet buvo tokiu dienu, tiksliau naktu..tada vyras ateidavo i pagalba..budejom kas kelias valandas ir supdavom..dar pazindydavau..ir vel supdavom..ryte nurimdavo..tad jums dar buvo naktys ramios..pavydziu:)
Siaip tie pas kudikius neramumo verkimo periodai ir prasidedavo panasiu laiku po 4-6 savaiciu po gimimo....neistveret diegliu..be to klausimas kaip daznai per pirmas savaites kaitaliojot bezindydama krutis..nes pradzioj Mp buna liesesnis saldesnis..jei pazindzius 5-15 minuciu jau duodat nauja kruti..vel ji gauna liesesnio Mp, kuris saldesnis..riebesnio galinio Mp tokiu budu nepasiekia..vadinasi pas ja pilve saldu rugsta ir kaupiasi dujos..tokiam mazam zmogui, tai uraganas ..labai nemalonu..del to jie nori butu nesiojami, supuojami, masazuojami, skraidinami ir visaip kaip su jaism, kad tik butu fizinis kontaktas...o jus nepasiaiskinus, neisiklausiusi, ten kazkuri mamyte jums megino rasyti..reikia isgyventi..na bet..matyt ..ar norejot tai girdeti..plius gimdant gavot kruva nuskausminamuju..manot jus viena gavot..ir kudikiui kliuvo..,vis gi tai vaistai..ir kenkia jie ne tik jums...reikia laiko..ir kantrybes..Gaila, kai iskilus tokiems klausimams, jus nesikreipet ten, kur galejo jums realiai padeti ir palaikyti..butumet tada nedejusi tokio savo pamastymo apie fiziologija, negalejima zindyti ir tt..
Be to Kas jus itikino, kad rekimas vaiko, nors svoris auga yra zenklas, kad Baigiasi Mp...jie zindo labiau nakti..ir augimas kaip tik nakti ir vyksta..Nakti ji juk ramiai zinde ar ne?
Tad atsiprasau..nelinkeciau nei vienai tokios istorijos ir patirties..nes viskas galejo buti tikrai kitaip..ir dar dabar imanoma reikalus pataisyti..tikrai lengva nebutu..na bet manau, ne sunkiau..nei vargti beveik 11 pirmu menesiu po gimimo su istisais Mp sastoviais krutyse..ir tie sastoviai beje..ne del to, kad mano Mp riebesnis nei jusu..ar kad ten grietinele susitvenkia..
Bet tai mano istorija..nemanau, kad ji jums kuo padetu ir motyvuotu..
baigti su tuo pientraukiu kankintis, mesti buteliukus, misinukus ir imtis mokslu su dukryte pasivadinus i pagalba kokia rimta mama- mamai savanore..
Zinoma Jusu reikalas ir pasirinkimas..
raset: nerami, kol nesioji viskas gerai, kai padedat ima verkti -ar zinot yra kruva priemoniu nesiojima nuo gimimo palengvinti, kad maziau pavargtumet, pvz slingas labai tinka tokiose situacijose pirmom dienom, kita galimybe - artimuju pagalba (pas mus vaikai kazkaip nelabai daug reke..bet buvo tokiu dienu, tiksliau naktu..tada vyras ateidavo i pagalba..budejom kas kelias valandas ir supdavom..dar pazindydavau..ir vel supdavom..ryte nurimdavo..tad jums dar buvo naktys ramios..pavydziu:)
Siaip tie pas kudikius neramumo verkimo periodai ir prasidedavo panasiu laiku po 4-6 savaiciu po gimimo....neistveret diegliu..be to klausimas kaip daznai per pirmas savaites kaitaliojot bezindydama krutis..nes pradzioj Mp buna liesesnis saldesnis..jei pazindzius 5-15 minuciu jau duodat nauja kruti..vel ji gauna liesesnio Mp, kuris saldesnis..riebesnio galinio Mp tokiu budu nepasiekia..vadinasi pas ja pilve saldu rugsta ir kaupiasi dujos..tokiam mazam zmogui, tai uraganas ..labai nemalonu..del to jie nori butu nesiojami, supuojami, masazuojami, skraidinami ir visaip kaip su jaism, kad tik butu fizinis kontaktas...o jus nepasiaiskinus, neisiklausiusi, ten kazkuri mamyte jums megino rasyti..reikia isgyventi..na bet..matyt ..ar norejot tai girdeti..plius gimdant gavot kruva nuskausminamuju..manot jus viena gavot..ir kudikiui kliuvo..,vis gi tai vaistai..ir kenkia jie ne tik jums...reikia laiko..ir kantrybes..Gaila, kai iskilus tokiems klausimams, jus nesikreipet ten, kur galejo jums realiai padeti ir palaikyti..butumet tada nedejusi tokio savo pamastymo apie fiziologija, negalejima zindyti ir tt..
Be to Kas jus itikino, kad rekimas vaiko, nors svoris auga yra zenklas, kad Baigiasi Mp...jie zindo labiau nakti..ir augimas kaip tik nakti ir vyksta..Nakti ji juk ramiai zinde ar ne?
Tad atsiprasau..nelinkeciau nei vienai tokios istorijos ir patirties..nes viskas galejo buti tikrai kitaip..ir dar dabar imanoma reikalus pataisyti..tikrai lengva nebutu..na bet manau, ne sunkiau..nei vargti beveik 11 pirmu menesiu po gimimo su istisais Mp sastoviais krutyse..ir tie sastoviai beje..ne del to, kad mano Mp riebesnis nei jusu..ar kad ten grietinele susitvenkia..
Bet tai mano istorija..nemanau, kad ji jums kuo padetu ir motyvuotu..
baigti su tuo pientraukiu kankintis, mesti buteliukus, misinukus ir imtis mokslu su dukryte pasivadinus i pagalba kokia rimta mama- mamai savanore..
Zinoma Jusu reikalas ir pasirinkimas..
Kaip matau nepatingejot per visa foruma pasiskaitinet
Visos mes esam skirtingos, su savo skirtingom istorijom, o ir kudikeliai labai skirtingi. Jei noretumet zinoti, kai pradejau maitint is buteliuko visi "diegliai" baigesi, o vaikas, gaves VISA JAM PRIKLAUSANCIA MAISTO DOZE, tapo zymiai ramesnis ir linksmesnis. Kai mazoji rekdavo po maitinimo, tai dar kenciau, bet kai jau ir maitinimas tapo nebepanasus i maitinima tai kokia turetu buti mazo kudikelio savijauta? As nesuprantu, kam tuos mazulycius kankint 2-3 men po gimdymo, kol ta pieno gamyba susitvarkys? nu kam?
kuo jie nusikalto, kad neturetumem atsisaukt i ju verksma? nesigailiu, kad laiku pastebejusi dukrytes POREIKI daugiau valgyti nei galiu duoti, emiausi alternatyvu Beje, krutu tikrai nekaitaliodavau tol, kol dar zinde be riksmu...
