Kas lemia žindymo trukmę?

Miela Evciuke,
ne tiek “pačioje gamtoje”, kiek “civilizuotoje”, su įvairiausiais dirbtiniais reguliavimais ir sąmoningais (“loginiais” ar absoliučiai prietariniais) nukrypimais nuo gamtos kurso/programos, tokie niekaip ne/nebe(!)pastoja, ne/nebe(!)išnešioja, ne/nebe(!)pagimdo ir galop ne/nebe(!)žindo pasidaro. Ir aš galvoju, kad, atvirkščiai, kalta dažniausiai ne fiziologija (gamtiškoji norma), o patologija - liguisti iškrypimai (tuojau pat ar vėliau, gal tik kažkelintoje kartoje) dėl žmogiškųjų (sugalvotų) nukrypimų nuo gamtos dėsnių (fiziologijos). Taigi ir žindymo sėkmei kliūtis žmonės paprastai pasidaro patys, individualiai arba/ir organizuotai fantazuodami. Įšeitį, problemos sprendimą matau būtent sugrįžime prie gamtiškosios fiziologijos. Nes kaip toli žmonija benueitų sintetinių technologijų keliais, kiekvienas jos individas vistiek išliks biologiškas – nuo gamtiškosios fiziologijos priklausomas. Jei šito nepaqkaktų, dar plačiau ir išsamiau atsakymą į du Jūsų konkrečius klausimus išdėsčiau knygoje.

Ir aš noriu padėkoti Vytautui už puikią knygą.

Žindymo trukmę lemia daug kas Ir perskaitytos knygos, ir aplinkinių nuomonė, vyro palaikymas, savo nuomonės laikymasis. O svarbiausia moters noras ir žinojimas, kad visa tai ne veltui

Ir dar noriu užduoti klausimą

Savo vaikus žindžiau ilgai.
Dukrą iki 1 m. ir 8 mėn.
Vyresnįjį sūnų iki 3 m. 1 mėn.
Ir mažąjį dar dabar žindau. Jam jau 2 m. ir 2 mėn. Rudenį ruošiuosi grįžti į darbą. Labai noriu Jūsų paklausti. Ar reiktų nutraukti maitinimą MP iki išėjimo į darželį?
Nes turiu liūdnos patirties su viduriniuoju jis nuo 2 metų išėjo į darželį ir žiauriai sunkiai ten priprato... Ar gali būti, kad jam taip sunku buvo todėl, kad aš jį dar maitinau MP. Daug kas man taip sako... O ir pati dabar pradėjau galvoti, o gal tikrai jam dėl to buvo sunku išsiskirti.

Būsiu dėkinga Jums už atsakymą.

Nemanau, kad būtinai tai, nes žinau ir skirtingų patirčių, kai žindomi vaikučiai daug geriau adaptavosi, nes buvo sukūrę saugų ryšį su mama ir nebijo atsiskirti. Čia gali suveikti labai daug faktorių. Apgalvokit viską, dėl ko vidurinėliui buvo sunku darželyje - kokios jo charakterio savybės, kokių išgyvenimų jis turėjo (gal teko mažą ilgiau palikti), netgi kaip jis gimė, koks buvo kūdikystėj, kuo sirgo ir t.t., o tada palyginkit su mažuoju. Galbūt paaiškės, kad mažasis visapusiškai daug labiau pasiruošęs darželiui ir pienukas bus niekuo dėtas

Justesea, ačiū, labai įdomūs jūsų pasvarstymai Vaikų niekada niekam nepaliekame (nebent kelioms valandoms), neturime galimybių. Vaikai serga retai. Tikiuosi, kad mažasis kitoks bus

Na aš tik pasvarsčiau galimus variantus Visgi ne šiaip sau vieni lengviau adaptuojasi, kiti sunkiau. Gali būti ir paprasčiausia priežastis - toks charakteris, nors charakterį irgi formuoja daugybė faktorių Tik pienuką aš šitoj situacijoj rašyčiau į vieną iš paskutinių vietų

Taip, sutinku, gali būti, kad čia charakteris "kaltas".
Tada maitinsiu mažąjį toliau

Miela Pingvinuke,
Ilgai žindomi paprasta nori būti jautresni vaikai. Ir tikriausiai dažniau ne tiek dėl mamytės pieno trečiamečiai skuba glaustis prie jos krūties, kiek dėl to betarpiško artumo teikiamo nusiraminimo, garantijos kad yra mylimi ir kad viskas bus gerai. Ir ypač kad saugūs jaustųsi išplaukdami į sapną: argi ne žindymai-užmigdymai užtrunka ilgiausiai?
O jautrus vaikas išliks jautrus nepriklausomai ar jis žindomas ar ne. Aišku, kaip ir tikriausiai Justesea pastebėjo, žindomo vaiko, greitu nusiraminimu prie mamos galinčio greičiau eliminuoti jam grėsmingai atrodančių situacijų stresinį poveikį, bendra patirtų stresų ir jų trukmės suma ir “pėdsakas” tam tikrą dieną tikriausiai būtų mažesni, negu to paties jautraus vaiko (mažo, tik 2 metų amžiaus) nerandančio mamos reikiamu momentu. Imunologai sako, jog pasikartojantis stresas gerokai išklibina atsparumą, o patirtis priduria, kad mažųjų grupės darželiuose neretai tampa vaikiškų infekcijų židinėliais. Beje, ir trečiaisiais metai motinos pienas dar turi visas savo gerasias savybes, taip pat ir priešinfekcines…
Todėl labiausiai norėtųsi patarti mamai nesiskirti su mažu (tokias laikomi vidutiniškai iki trejų metų, o labai jautriems ir dar gerokai pridėčiau) vaiku.
Tačiau ne dėl esamos ar siekiamos prabangos pertekliaus tikriausiai planuojate jau šį rudenį išeiti į darbą, o vaiką vesti į darželį.
Tada žindymo perspektyvai tikriausiai lieka du keliai: (I) išlikti rytais, sugrįžus iš darželio ir naktį, (II) būti užbaigtam. Pirmasis (I) teiktų tam tikrą atsvarą darželyje patirtam atskirties nuo mamos stresui, ir mamos pieną su jo geromis savybėmis, taip pat ir priešinfekcinėms. Antrasis (II) gal būt vestų į vaiko susitaikymą su galimybės rasti paguodą ir užmigti prie mamos krūties galimybės netektimi. Tačiau nujunkymo nereikėtų atidėti paskutinėms dienoms, nes jeigu darželio lankymo (atsiskyrimo nuo mamos) pradžia sutaps su skubotu nujunkymu, vaikas patirtų dvigubą stresą. Taigi pasirinkus šį kelią, eiti juo gal būt jau reikėtų pradėti jau netrukus. Bet labai apdairiai, kad vaikas nepasijustų atstumiamas. O kadangi rašote, jog knygą jau turite, tai siūlyčiau pasinaudoti ten aprašyta palaipsnio protingo nujunkymo metodika.
Neabejoju, jog motiniškoji intuicija (kurios aš neturiu) Jums padės nuspręsti geriausiai.
Sėkmės
Kazimieras Vitkauskas

antra sunu nuo kitos savaites vidurio irgi pradesiu pratinti prie lopselio...MP maitinames iki siol....jo nenutraukiau net ir pries menesi pati istverus operacija....
turiu patirties su vyresneliu- pradejus lankyti darzeli prasideda ligos, o su MP lengviau is ju "islipti..
p.s. is vienos puses jei mazylis pats atsisakytu pienuko, man butu ryskus palengvejimas, bet kos kas.....matyt jis geriau zino..sturmuosim darzeli su MP ant lupu:)

Ausmare, ačiū už palaikymą Parašykite, kaip seksis pratintis

Savo vaikuti buvau nusiteikusi maitinti kuo ilgiau, dideliu bedu nebuvo, bet va kai jam buvo 6,5 men man atsirado menesines.. Pirma karta lyg ir normaliai buvo nejauciau jokiu pokyciu maitinant ju metu, bet kitus kartus vaikutis valgydavo nenoriai, kol galiausiai kai jam buvo 11men ir man prasidejo menesines jis visiskai atsisake kruties.. Bandziau traukti piena, negere, daviau krutine dar kokias 3 savaites diena is dienos, bet ne i burna.. Zodziu buvo didelis stresas ne vaikui, o man paciai.. Labai gaila, kad taip isejo, nes ir dabar dar malonu prisiminti tas akimirkas, kai maziukas gerdavo pieneli

del mp ir menesiniu- su pirmu menesines prasidejo tik po dvieju metu po gimdymo ...sprendziant pagal vaika, pieno skoniui tai itakos neturejo
su antru menesines prasidejo kai mazajam buvo apie 10 men...
zindam toliau...problemu "turiu " tik as " nejauciu" kada prasides "dziaugsmai"...jokio maudimo, padidejusio krutu jautrumo ar pan ...kaip sakant visada turi but pasiruosus:)

Kaip pedagogė pasirašau po kiekvienu žodžiu-ypač fraze kad ar maitinsi ar ne jautrumas bus toks koks yra. Be to vaikutis juk dar pilve formuojasi, viena jei mama rami kaip belgas gyvena be streso įtampos nekenksmingoj aplinkoj-ir kas kita jei ji tokių sąlygų neturi. Taip pat gimus vaikui, kokia tuo metu būna šeimos būsena, kiek mama gauna pagalbos, ar jai suka galvą įkyri anyta, gal zyzia jautrus vyresnėlis ir tt-viskas turi įtakos. Čia jau iš psichologijos studijų prisimenu. O dėl darželio ir MP-nu aš savo mažę nors ir šiandien galiu išleisti-režimas jos kaip darželio, o MP gauna ryte apie 7-8 ir valkare prieš miegą, o jei darže kas klaustų tai atsakyčiau kad ne jų reikalas, arba paklausčiau ką gerbiama auklėtoja valgo pusryčiams? o pietums? ***** o kodėl ji tada valgo cepelinų-gi čia nesveika? kažkaip nesuvokiu kokią įtaką gali turėti MP darželio kolektyvui. Beje pirmagimį nors ir nemaitinau MP bet kai ėjo į daržą tai VISADA pati padarydavau pusryčius nes mačiau kad sveiko normalaus maisto jis ten negaus. Auklėtoja klausė kam taip darau tai ir pasakiau, nors ir labai skanus būdavo tas jų maistas-bet bulkos pilnas kotletas su krisleliu kietų kopūstų ar sasyskos tikrai ne pats puikiausias maistas, juo labiau kad vienu metu labai sirgo Mantukas.