Kas lemia žindymo trukmę?

Turiu aš atsakymą į tą klausimą, bet nesinori plėstis nes ne viskas į temą būtų. Bet aišku augantis cp skaičius ir "negalėjimas" maitinti iš esmės susiję dalykai, nulemti labai panašių priežasčių. Bet tai nėra normalu ir labai liūdna, kad tokie dalykai vyksta.

Na, jeigu kalbate apie tai, jog cp šiuolaikinio, modernaus pasaulio vaisius, tai, manau, jūs esat tik iš dalies teisi. Kiek ankščiau, kai dar nebuvo tokia pažengusi medicina, gimdymo procese, mirdavo gimdyvių arba kūdikėlių? Vadinsite tai natūralia gamtos atranka? Nu sorry, bet aš tokio praradimo tikrai nenorėčiau pergyventi ir naudočiausi visais įmanomais dalykais, beje SUKURTAIS ŽMOGAUS, kad tik išgelbėti savo vaikelį ir išsigelbėti pati.
Taip pat pasinaudojau ir ŽMOGAUS RANKOMIS sukurtu, taip prieštaringai vertinamu pientraukiu, kad, taip pat, išgelbėčiau pienelį.
Džiaukimės, kad gyvenam nors ir sunkiam laikotarpy, bet dabartiniame pasaulyje, nes turime daug galimybių pasirinkti....

Pažanga ir mokslo laimėjimai yra gerai. Blogai yra, kad jais naudojamasi labai neatsakingai. Jokios natūralios atrankos nepropaguoju. Bet cp skaičiaus išaugimu kai kuriose šalyse jau smarkiai susirūpinta, nes taip neturėtų būti. O yra taip todėl, kad mes net neleidžiam organizmui pačiam tvarkytis su natūraliais procesais, dar jiems neprasidėjus, prisipompuojam vaistų, kurie sutrikdo visą natūralią eigą ir viskas baigiasi cp. Toks scenarijus yra labai labai dažnas, tiek dėl gimdyvių, tiek dėl medikų iniciatyvos. Jei įdomu nuo ko, kaip ir kada visa tai prasidėjo, yra labai informatyvus filmas. Ir šiaip informacijos, mokslinių straipsnių ta tema yra labai daug, bet, matyt, nepakankamai daug, kad visuomenė atsipeikėtų.

Panaši situacija ir su žindymu. Ta masinė "pieno neturėjimo" banga visam pasaulyje prasidėjo panašiu metu, tik dėl skirtingų priežasčių. Vakarų pasaulyje kažkas sugalvojo, kad našlaitėliams sukurti mišinukai yra puikus biznis. Pasidomėkit - buvo reklamos kampanijų, skelbiančių, kad mišinys yra geriau už mamos pieną... Na o sovietinėse šalyse valdžiai tiesiog buvo naudinga, kad moterys greičiau grįžtų į darbą, todėl buvo daroma viskas, kad jos trumpiau maitintų vaikelis ir nebebūtų nuo jų priklausomos. Visi sovietiniai patarimai (maitinti pagal valandas, nusitraukinėti po maitinimo likusį pieną ir t.t.) vedė į vieną - pienelio dingimą. Ir labai gaila, kad daugybė gydytojų vis dar dalina tokius patarimus. Ir ne tik gydytojai - mamos, močiutės, anytos... Nes jos taip vaikus augino, joms atrodo, kad taip teisinga. O po gimdymo jautri ir pažeidžiama mama, vos vaikeliui daugiau paverkus, klauso tų patarimų, ypač jei neturi jokios savo žinių bagažo.

Tai tiek trumpai. Su gamta nieko nenutiko, kokie buvom žmonės, tokie esam, visi mūsų procesai vyksta taip pat. Bet aplinka, kurioje gyvename, pasidarė labai nepalanki tiems procesams vykti natūraliai.

RSTT, jei zmogaus gyvenimas pernelyg susistates - tai jis jau lavonas:)))

Toliau, ar mano pasisakymuose pastebejot kokios nors neteisingos informacijos susijusios su isskirtinai zindymu? Konkreciai i tema? Kurioj vietoj kokios mano asmenines savybes sutrukde tiksliai perduoti tai, ka - kokiu atveju reikia daryti, o gal suklydau suliudama kreiptis pagalbos pas zindymo specialistus, nes kai negali padeti, rasai kas gali..?
Be to gilintis i problema, pameginti pasiaiskinti kodel, kas ir kaip..jums tas atrodo keistai? Suprantu, kad jus issyk linkusi nuleisti rankas, kaltinti kitus, kritikuoti, bet neduok die, svarbiausia, kad tik kitam nesisektu geriau, nei as turiu, ane?

Buciau neteisi, jei teigciau, kad manes nenervina, bele kokie jusu siulymai visoms naudoti ciulptukus vaikams, nes tai ''nieko blogo'', ar tos visos istorijos apie jusu loozerius giminaicius, drauges. Jei juos niekinat, laikot ikyruoliais - kuo geresne esat Jus?
Idomiausia, kad kai forume diskusija staiga pakrypsta kita vaga, ir koks jusu labiau gerbiamas ir pripazintas autoritetas patvirtina, kad reikia daryti taip, o ne kitaip, ir seka po to dar kruva pritarimu, jus staiga keiciat politika, plokstele ir jau pritariamai linguojat, kad taip ir turi buti, va jusu kokia tai drauge sr gimines taip nedare ir kad jus saunuole, taip pat pasirode taip darete ir kokia laime ir jus pagaliau su tuo sutinkat..

Siaip kalbant apie VSB..is jusu kitokio lygio argumentu girdeti neteko..
Snekat panasiai kaip cia kelios tokios ryskios:)

Is kitos puses man tai idomu..truputi supurto.sukonkretina norus, padidina ryzta..nenuleisti ranku, ir jei turiu galimybe stengtis..prisideti keiciant padeti Lt zindyme ir kituose dalykuose..pvz..norisi kad vaikai lankytu panasias mokyklas, kaip Vokietijoje rodomos filme Ateities laboratorijos, Summerhill'as ..kad ir Kaune butu toks liciejus, kuris dabar atidare duris Vilniuje..ir kad mokytojai taip pat nesnaustu ant savo isitikinimu, kad jie jau viska zino, ismoko ir jei nesugeba rasti kalbos su visais vaikais, vadinasi nesugeba ne mokytojai, o vaikai tiesiog blogi, kalti ju tevai ir tt..

o knygas..kiekvieno zmogaus istorija galima buti isdestyti knygoje ir ji butu idomo.vien jusu ko verta..




Papildyta:
Jei nebuciau skaiciusi jusu postringavimu apie tai, kad jei vaikas verkia, kai jis tik alkanas, apie tai, kad kai davet misinuka jis ilgam nutilo, apie tai, kad kai padeti ant lovos, jis verkia, o kai laikai, ramus, apie tai,kad jus guodetes kazkam forume, kad menesio kudikis neramus, kazkas kukliai tarstelejo - gal diegliai, kantrybes- praeis..o jus tai praleidot negirdom, kad davet buteliuka, ciulptuka, o po to stebites, kodel kudkis neima kruties, kad pientraukis jums geriau Mp istraukia, nei vaikas..
as tikrai nebuciau labai stebejusis ir priemus tai, kaip jusu normalu pasirinkima..maza kokiu problemu turi zmogus..bet kai zmogus daro kazka del to, kad jo supratimu jis taip geriau issprendzia savo problema..na va panasiai masto ir Tanler..man tiesiog tai ..konkreciu zmoniu problema..ju asmeniniu savybiu problema..ir tai tikrai neturi nieko bendro nei su civilizacija, CP ar kitais gamtos kataklizmais..problema ziniu stokoj, savo vaiko pazinime, saves pacios pazinime, isiklausyme, kantrybej, nemokejime paprasyti pagalbos, gal nesugebejime perlipti per save..galvojime, kad gavus vaika i rankas, viduj butinai savaime turi buti zinojimas ka su juo daryti..
ir nereikai ieskoti slieku..ten, kur ju nera..reikia keisti savo galva:)

Tokioms kaip Nikolia ir panašiai mąstančioms mamoms norėčiau parašyti tokią labai gražią ir manyčiau teisingą mintį: "Prieš kažką smerkiant, užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą ... Užkliūk už kiekvieno akmens už kurio jis buvo užkliuvęs ... Ir tik po to kalbėk, kad tu žinai kaip reikia teisingai gyventi ..."
Manau, reikėtų pagaliau suprasti, kad netgi turint elementarių žinių apie žindymą, motyvacijos, noro, meilės, pasiaukojimo ir etc., ne visuomet pavyksta žindyti. Praktika ir yra praktika, nes ji nėra tobula. Tobulumui pasiekti kuriamos teorijos, kurios ir vėl tikrinamos praktikoje.

Žiūriu tema nuo žindymo perėjo prie visai kitų temų Kas dėl negalėjimo susilaukti vaikų, tai dažnai būna nulemta genetiškai, t.y. pati gamta taip sutvarkė, kad turinčios nepageidaujamų genų moterys nesusilauktų vaikų. Dėl galėjimo žindyti, dažnai nulemta psichologiškai (negražu, šlykštu, neigiamas visuomenės požiūris, noras išlaikyt gražią figūrą ir pan.). Viskas šiame pasaulyje susieta, tad kuo labiau tolstame nuo natūralumo, tuo labiau išsigimusia visuomene tampame.
P.S. Tikrai netaikau niekam asmeniškai.

NOrs paskutiniai postai atrodo ne i tema, bet bent man dar aiskiau pasidare,kas nuliame zindymo trukme.Pirmiausia-tai tikslai ir teisingai suformuota mintis.
Nors daznai sako,kad nuo noro, bet norai lieka norais, svabiau suformuoti tikslai ir ju siekimas. Pvz jei jauna mergina susiformuos sau tiksla naturaliai gimdyti, zindyti irt.t. ,jei ji to sieks, rinksis informacija, keisis pati, gal prades sportuoti, ar grudintis, sveikai maitintis. Susizinos, kas jai gali padeti ,jei iskils sunkumu. JUk ji tures tikrai daug daugiau sansu ilgai zindyti, nei mergina ,kuri susimastys apie zindyma,kai vaikeli tures ant ranku, arba nestumo metu tik kalbes, taip as noreciau zindyti ir jei galesiu tai tikrai zindysiu ir apart tu kalbu nieko nesiims. Aisku ir pastaroji turi nemazai sansu zindyti, bet iskilus prooblemai daug daugiau sansu ,akd nuleis rankas.

Išties nedažnai ramus visos nakties išmiegojimas pasitaiko mažesniems, ypač pirmojo pusmečio amžiaus kūdikiams, tačiau pusantrų metų ilgai naktimis miegančių vaikų būna nemažai. Juolab vasarą, kai tamsa trumpiausia, o vaikai daugiau laiko dieną praleidžia aktyviai/judriai ir nebeverčiami miegoti po kelis pokaitėlius po kiekvieno pavalgymo.

Aišku, jeigu prieš naktį vaikas gauna daugiau ir įvairaus maisto, o dar tarp produktų būna sunkiau virškinamų ir pilvelio pūtimą sukeliančių patiekalų, palaimingai ramaus miego per visą naktį tikimybė atitinkamai sumažėja. Beje, gali būti, kad tuos nemalonumus juntančiam mažam vaikui, vaikui labiau negu mamytės pieno (kaip maisto ar gėrimo), reikia prisiglaudimo prie mamos dėl nusiraminimo ir saugumo pojūčio.

Tikriausiai mamytei išvykus vaikelis nepasilikdavo namie visai vienas. Gali būti, kad jį prižiūrėjęs žmogus truputį pagražina, sakydamas, kad vaikui tuo metu nieko nereikėjo, arba gali būti, jog tas žmogus laiką su vaiku praleido dėl mažylio taip patraukliai ir įdomiai, jog jis jautėsi išties viskuo patenkintas. Taigi ir mamytei vertėtų sugalvoti ką nors pagal “sąžiningų mainų principą” - tai ko vaikas norėtų gauti ir kuo jis sutiktų užsiimti taip pat mielai kaip prisiglausti prie mamos (krūtis lotyniškai mamma) kai jam pasidaro nuobodu ar liūdna.

Miela Mylinga, žaviuosi Jūsų motiniška nuostata suteikti savo vaikeliui tai kas geriausia ir tvirtu jos laikymųsi nepaisant visų atsirandančių trikdžių. Didžiausios sėkmės Jums!

Perskaičiau Jūsų knygą "Nepakeičiamas kaip motinos meile" dar prieš gimstant dukrytei. Gimus jai tikrai turėjau galimybę patikrinti savo kantrybę,nes labai skaudėjo krūtinės spenelius. Jau išvažiavome iš ligoninės su skausmais. Bet Jūsų knygos pavadinimas suteikdavo man stiprybės pakentėti kol viskas praeis ir galėsiu maitinti be skausmų. Vis nenukrintantys šašeliai, įtrukę speneliai mane varydavo į neviltį. Maitinau pakaitomis iš skirtingų krūtinių,pienelio buvo daug,maitinau daug,nes mergytė buvo nerami,tai labai daug laiko praleisdavo prie krūtinės. Po gero menesio viskas praėjo,skausmas dingo,speneliai užgijo. Tačiau įvyko toks dalykas,kuris dabar man iki šiol kelia kompleksą. Viena krūtinė mažėjo (dingo pienas). Aš aišku manau padariau klaidą,kad vistiek neduodavau mergytei to papuko iš jo valgyti,o ir ji jo nenorėdavo nes jis mažesnis ir t.t. Kaip dabar manau valios trūkumas. Nes tik atsikeldavo duodavau ta krūtinę kurioje pieno buvo,kad tik ji nezirstų. Jūsų knygoje skaičiau,kad kaip ir įmanoma atgaivinti krūtinę,bet jau kokį mėnesį aš jau duodu ta krūtinę bet ne ilgiau minutės ji ją pačiunkuoja ir pradeda rėkti ir duodu vėl kitą krūtinę.

Gal galite man pasakyti kaip dabar man elgtis ir ar dar verta tai daryti? Dukrytė gimė gegužės 15 d. Pusantro mėnesio valgė iš abiejų krūtų,poto buvo tarpas kai nebemaitinau iš tos krūtinės,o dabar nuo rugsėjo pradėjau jai vis pasiūlyti tą krūtinę iš kurios nevalgydavo. Ar bent galima tikėtis,kad su kito vaikelio giminu vėl krūtinės susilygins. Tiesa dar nežinau gal čia ir genetiškai yra,kad mano puseserė irgi vieną kūdikėlį maitino viena krūtimi.

Labai norėčiau Jūsų patarimo ir rekomendacijų šiuo klausimu.

Miela Ragazza1983,
daugelio mamyčių krūtų speneliai jau nėštumo metu pasidaro labai jautrūs ir tokie išlieka gerokai po gimdymo. Tačiau gamtos, išradusios žindymą, tikslas nebuvo/nėra kankinti moteris papildomais skausmais. Todėl daugumai mamyčių (gaila, kad negaliu rašyti absoliučiai visoms, nes būna išimčių, pvz., dėl „prisegto“ liežuvio ir kitokių, ne taip lengvai ištaisomų, naujagimio burnos ar motinos krūtų vystymosi ydų) tas jautrumas nesutrukdo sėkmingai – be spenelių skausmų ir žaizdų – žindyti. Paprastai sėkmės tikimybė didesnė, jeigu žindyti pradedama iškart po gimdymo, kol naujagimis moka gerai/plačiai išsižioti, mamos krūtys dar pakankamai minkštos, kad kūdikis sugebėtų jas gerai/plačiai apžioti, ir žindoma pakankamai dažnai dieną ir naktį. Nes jeigu kūdikis apžioja blogai/siaurai, t.y., tik spenelį – lauk bėdos. Todėl, kad tuomet kūdikis ne ŽINDA KRŪTĮ (20 pav. a.) ją „melždamas“ liežuviu, o ČIULPIA SPENELĮ (20 pav. b.) jį siurbdamas burnoje susidarančiu vakuumu ir maigydamas tarp dantenų, kol galop dėl paburkimo ir traumavimo atsirandančios pradžioje dar vos įžiūrimos spenelio žaizdelės virsta vis didesnėmis kraujuojančiomis žaizdomis.


Spėju, galėjo būti, jog vienos krūties spenelio gijimas ir skausmingasis laikotarpis užtruko ilgiau. Žindymo metu krūtyse vyksta du procesai: (1) pieno gamyba liaukutėse ir (2) pieno tekėjimas/išstūmimas latakėliais link spenelio. Tačiau skausmas pieno tekėjimą stabdo. Taigi galėjo būti, jog iš anksčiau/greičiau pasveikusios krūties pienas kūdikiui/mergytei žindant tekėjo laisviau ir mergytei ją žįsti buvo lengviau, todėl ir patiko labiau negu antrąją, iš kurios (dar skaudančios) pienas tekėjo gerokai lėčiau. Krūtyje pasilikęs pienas, savo ruožtu, stabdo naujo pieno gamybą toje krūtyje.

Žinoma, atgaivinti ir pagausinti pieno gamybą „nurimusioje“ krūtyje įmanoma. Tai padaryti galima tik pieno iš jos atkakliai „prašant“ ir kuo daugiau jau pagaminto pieno iš jos pasiimant. Geriausias „užsakovas“ galėtų būti žindantis kūdikis – Jūsų dukrytė. Reikėtų jai leisti/pasiūlyti žįsti iš tos krūties kuo dažniau ir kuo ilgiau. O jeigu ji tingėtų/nenorėtų, pieno paprašyti ir pasiimti dar galima ir pientraukiu arba rankomis. Beje, ištrauktą pieną galima panaudoti kūdikiui paskatinti prie tos krūties pasilikti ir ilgiau ją žįsti. Tam tikslui praverstų „žindymo papildiklis“ – prietaisėlis, sudarytas iš indelio (su pienu) ir lankstaus vamzdelio, kuris tvirtinamas prie krūties šalia spenelio galo. Kai kūdikis nebegauna pieno iš krūties, vamzdeliu atbėgantis pienas privilioja kūdikį pasilikti ir krūtį toliau žįsti. O tai būtų dar papildomas pieno iš tos krūties „prašymas“ ir skatinimas jį gaminti...
Tačiau, jeigu visa tai Jums atrodytų nelabai patraukliai ir varginančiai, žinokite - kūdikį išmaitinti galima ir viena krūtimi. Tai patvirtina Jūsų sesers pavyzdys ir daugelio kitų taip dariusių mamų liudijimai. Pasaulyje yra genčių ir tautų, kuriose laikytasi papročio „vienam vaikui – tik viena krūtis“.

Ką daryti jei krūtų speneliai įdubę, kaip žindyti?Bandžiau su antspeniais, bet nieko nesigavo...