Sveiki,
Sakykit, o kaip viskas vyksta su kremavimu? kai jau pasiimi urna? seima isbarsto ja kazkur ir viskas?
Musu seimoj siandien nutiko nelaime, mire vyro mama.. Ji buvo seniau isreiskus pageidavima but kremuotai..
Tik kad viskas tai pnetiketai, nezinom nieko kaip viskas vyksta.. Viso to proceso.. Gal kas esat susidurus?
QUOTE(isdykusS @ 2010 08 15, 12:58)
Sveiki,
Sakykit, o kaip viskas vyksta su kremavimu? kai jau pasiimi urna? seima isbarsto ja kazkur ir viskas?
Musu seimoj siandien nutiko nelaime, mire vyro mama.. Ji buvo seniau isreiskus pageidavima but kremuotai..
Tik kad viskas tai pnetiketai, nezinom nieko kaip viskas vyksta.. Viso to proceso.. Gal kas esat susidurus?
Sakykit, o kaip viskas vyksta su kremavimu? kai jau pasiimi urna? seima isbarsto ja kazkur ir viskas?
Musu seimoj siandien nutiko nelaime, mire vyro mama.. Ji buvo seniau isreiskus pageidavima but kremuotai..
Tik kad viskas tai pnetiketai, nezinom nieko kaip viskas vyksta.. Viso to proceso.. Gal kas esat susidurus?
Jau rasiau - jeigu esate Romos katalikai ir ispazistate si tikejima, urna su pelenais turi buti palaidota dalyvaujant kunigui Romos kataliku kapinese.
QUOTE(Žilinskienė @ 2010 08 15, 12:53)
aha. aš ir dabar manau, kad ar kozetu nuleisti, ar iki vandenyno vežti, rezultatas tas pats. Visa tai patenka srutų duobėn. sukurtoj žmonių. Žmonės sugalvojo vandenynan visas įmanomas atliekas skandinti nuo radionukleidų, bei palydovų iki fekalijų tiesioiai, kiek žmogaus, tiek ir galvijų.
Bet jūsų pasakytas teiginys apie tai, kad drambliai turi savo laidojimo tradicijas pralenkia bet kokius kitų kada nors kam nors pasakytus teiginius. O įskaitant tai, kad dar matėte ir naminį dramblį
. O kur dar apie nenatūralius žmogaus kaulus gamtą teršiančius o Tibete tie maitėdos, ėdantys kūną...labai norėčiau pamatyt grifą- ėdantį, gal net kramtantį, šiaip akiračio praplėtimui.
Moonte, na nereikia man, jūs sau tylai pripažinkit, kad neišmanot tos gyvūnų elgsenos, ir nepostringaukit apie tai viešai. Ne aš pirma sakau jums, kad apie tai jūs neišmanot. Nieko.
Bet jūsų pasakytas teiginys apie tai, kad drambliai turi savo laidojimo tradicijas pralenkia bet kokius kitų kada nors kam nors pasakytus teiginius. O įskaitant tai, kad dar matėte ir naminį dramblį
. O kur dar apie nenatūralius žmogaus kaulus gamtą teršiančius o Tibete tie maitėdos, ėdantys kūną...labai norėčiau pamatyt grifą- ėdantį, gal net kramtantį, šiaip akiračio praplėtimui. Moonte, na nereikia man, jūs sau tylai pripažinkit, kad neišmanot tos gyvūnų elgsenos, ir nepostringaukit apie tai viešai. Ne aš pirma sakau jums, kad apie tai jūs neišmanot. Nieko.
Taip, as jau zinau, kad jusu zodis yra aksioma. Tad nevera vargintis ka paneigti, ar patvirtinti, o svarbiausia argumentuoti, vien todel, kad jie yra niekiniai, nes ne jusu.
Perskaičiau visą temą, nes per nepilnus dvejus metus netekau dviejų artimiausių žmonių - Mamytės ir Vyro. Abiem atvejais per laidotuves verkti negalėjau. Balsavau už tradicines laidotuves, nors nesu prieš kremavimą, sau tikriausiai to norėčiau, taipogi rinkčiausi kolumbariumą: artimųjų praktišaki neturiu, o kažką tektų įpareigoti. Tačiau, kita vertus, visvien norėčiau būt palaidota greta Vyro. Nežinau, kol kas dar mąstau 
Neiškenčiu nepakomentavusi kai kurių kad ir tiesiogiai su balsavimu, o tik su laidotuvėmis apskritai susijusių teiginių.
Užjaučiu dėl tokių giminaičių. Tačiau jie tikriausiai sugebėtų ir kremavimą apkartinti
Šarvojimo atsisakymas ir visa ko supaprastinimas susijęs su visuomenės individualizmu ir sumaterialėjimu, bendruomeniškumo ir žmonių savitarpio santykių nykimu.
Pritariu Simensės atsakymui: pabūti tam tikrą laiką, kurį sau leisite, kitu metu susitarti su artimaisiais. Mano atveju buvo dilema dėl laidotuvių su kunigu / be kunigo. Vyras kaip laisvamanis, buvo prieš kunigą, galiausiai sutarėme, kad laidos be kunigo, tačiau užsakysiu Šv. Mišias, - kas norės - apsilankys. Taip ir buvo.
Mano vyras onkologine liga sirgo puspenktų metų, todėl daug kalbėjomės apie laidotuves, viską aptarėm iki smulkmenų. Iš pradžių sakė, kad palaidočiau kuo nežymesnėj vietoj ir daugiau kaip trejus metus kapo nelankyčiau. Vėliau grįžo prie tradicinių apeigų. Iš sutartų dalykų pakeičiau tik marškinius - kadangi buvo stipri gelta, parinkau geltonus.
Gavau 5 vokelius, įdėta buvo nuo 10 iki 30 Lt nuo žmogaus (kai kas dėjosi kelios į 1 vokelį). Esu labai dėkinga visiems. Beveik 300 Lt atidėjau kapo sutvarkymui. Prieš 2 metus mirus Mamytei, 400 Lt parėmė kolegos, pasielgiau analogiškai. Dabar, nuėjus prie sutvarkyto kapo visada prisimenu bendradarbių paramą.
Daivinyčiai: Mano patirtis dėl laidotuvių Lietuvoj - visai kitokia. Tiek mažam miestely (gal ne visuose yra), tiek Vilniuje viską patikėjau firmoms, tik kainos skyrėsi. Rūbų naujų pirkau tik tiek, kiek buvo būtina (abiem atvejais koja į batus nelindo). Jei kas ką apkalbėjo - ne mano problemos
Neiškenčiu nepakomentavusi kai kurių kad ir tiesiogiai su balsavimu, o tik su laidotuvėmis apskritai susijusių teiginių.QUOTE(MamyteSaulyte @ 2010 08 14, 00:20)
O man sirdis plyso, kad netekau artimo. O aplinka pas mane- LIETUVISKA- su giminem, kurios per naktis prie lavono sedi, rauda, taiso lavonui marskinius, apziurineja jam dantis- o mazu kurio truksta? arba, kazin kiek auksiniu jis susidejes buvo?kurie stato milziniskus paminklus- gal kad jau nebeissikapstytu is po zemiu velionis? kurie nukarsto visas namu sienas mirusiuju atvaizdais su juodom juostom ir tarp ju gyvena.. 
..ir tt:P uztai mane tas tradicinis ritualas ir atgarso.
..ir tt:P uztai mane tas tradicinis ritualas ir atgarso.Užjaučiu dėl tokių giminaičių. Tačiau jie tikriausiai sugebėtų ir kremavimą apkartinti
QUOTE(something else @ 2010 08 14, 14:33)
Kaip bežiūrėtum, tasai "dvasios indas" juk ilgą laiką buvo mylimo žmogaus, myluoto ir kurio patys leidomės myluojami, apgamėlius ant pečių skaičiavome, randų istorijas žinome ir t.t. Argi šito nepakanka, kad tam kūnui atiduotume atitinkamą pagarbą /.../
QUOTE(Simense @ 2010 08 14, 15:23)
Kad mirusio žmogaus net likę rūbeliai mums mieli, ką jau čia kūnas. Ne taip paprasta išmesti ir mirusiojo mylėtus daiktus, prieš tai jų nepaglosčius, nepalaikius ilgiau rankose. Ir tikrai to nedarome vos sugrįžę iš laidotuvių, /.../. Turi praeiti kažkiek laiko.
QUOTE(juddita @ 2010 08 14, 15:27)
tikiuosi,kad po 50m.Lietuvoj bus tik kremavimas,o sarvojimai ir budejimai per naktis bus isnyke.gal ir dabar jau butu isnyke,bet labai gajus tas ka zmones pasakys.nesupras,pasmerks gimines. 
QUOTE(Una Li @ 2010 08 14, 15:31)
Būtų labai gaila dėl tokio visuomenės sumaterialėjimo (ar sugyvulėjimo, tie nesirūpina maitos likimu).
Šarvojimo atsisakymas ir visa ko supaprastinimas susijęs su visuomenės individualizmu ir sumaterialėjimu, bendruomeniškumo ir žmonių savitarpio santykių nykimu.
QUOTE(juddita @ 2010 08 14, 15:52)
man dilema.tevai grieztai pries kremavima(tradicijos,zmones,gimines).as grieztai pries sarvojimus,budejimus,ka reiks daryti? nelinkiu ir nelaukiu mirties.tik pasvarstymui.
nelinkiu ir nelaukiu mirties.tik pasvarstymui.Pritariu Simensės atsakymui: pabūti tam tikrą laiką, kurį sau leisite, kitu metu susitarti su artimaisiais. Mano atveju buvo dilema dėl laidotuvių su kunigu / be kunigo. Vyras kaip laisvamanis, buvo prieš kunigą, galiausiai sutarėme, kad laidos be kunigo, tačiau užsakysiu Šv. Mišias, - kas norės - apsilankys. Taip ir buvo.
QUOTE(Simense @ 2010 08 14, 19:35)
Mano mama visą laiką turėjo norą (nebuvo jis priešmirtinis) būti pašarvotai namie (mieste). Jau seniai žinojau, kad negalėsiu išpildyti jos tokio noro, /.../. Viena gailiuos, kad apie tą savo seną rūpestį nepakalbėjau su mama, kai dar galėjau. 
Gal būtų kas ir pasikeitę (tiesa, mama apie savo mirtį kalbėti bijojo, nors tokį norą buvo išreiškusi ne sykį).
Gal būtų kas ir pasikeitę (tiesa, mama apie savo mirtį kalbėti bijojo, nors tokį norą buvo išreiškusi ne sykį).Mano vyras onkologine liga sirgo puspenktų metų, todėl daug kalbėjomės apie laidotuves, viską aptarėm iki smulkmenų. Iš pradžių sakė, kad palaidočiau kuo nežymesnėj vietoj ir daugiau kaip trejus metus kapo nelankyčiau. Vėliau grįžo prie tradicinių apeigų. Iš sutartų dalykų pakeičiau tik marškinius - kadangi buvo stipri gelta, parinkau geltonus.
QUOTE(Simense @ 2010 08 14, 22:55)
Na, nežinau, ar mano nuoširdumas bus pajaustas radus artimiesiems tuos dvidešimt litų. 
Jei nešu gėles, kad ir kokį nebrangų (ir pavyksta visiai gražų) vainikėlį, tai žmogus juk nežino, kiek mokėjau (daug ar mažai). Jis jį vertina pagal mano parinktą grožį. Ir tikrai nemato konkrečios sumos. O vat tie pinigai... Kaip ne kaip, o be taksos čia neapsieisi. Ten ,,aukot'' kokią penkiasdešimtinę, niekur jau nesidėsi. Juk laidotuvės kainuoja tai tūkstančiais, kas jau tie mano, kad ir penkiasdešimt litų. Susimokėt už aplankymą reikia. 
Jei nešu gėles, kad ir kokį nebrangų (ir pavyksta visiai gražų) vainikėlį, tai žmogus juk nežino, kiek mokėjau (daug ar mažai). Jis jį vertina pagal mano parinktą grožį. Ir tikrai nemato konkrečios sumos. O vat tie pinigai... Kaip ne kaip, o be taksos čia neapsieisi. Ten ,,aukot'' kokią penkiasdešimtinę, niekur jau nesidėsi. Juk laidotuvės kainuoja tai tūkstančiais, kas jau tie mano, kad ir penkiasdešimt litų. Susimokėt už aplankymą reikia. Gavau 5 vokelius, įdėta buvo nuo 10 iki 30 Lt nuo žmogaus (kai kas dėjosi kelios į 1 vokelį). Esu labai dėkinga visiems. Beveik 300 Lt atidėjau kapo sutvarkymui. Prieš 2 metus mirus Mamytei, 400 Lt parėmė kolegos, pasielgiau analogiškai. Dabar, nuėjus prie sutvarkyto kapo visada prisimenu bendradarbių paramą.
Daivinyčiai: Mano patirtis dėl laidotuvių Lietuvoj - visai kitokia. Tiek mažam miestely (gal ne visuose yra), tiek Vilniuje viską patikėjau firmoms, tik kainos skyrėsi. Rūbų naujų pirkau tik tiek, kiek buvo būtina (abiem atvejais koja į batus nelindo). Jei kas ką apkalbėjo - ne mano problemos
QUOTE(Shanghai @ 2010 08 15, 12:35)
Jau rasiau - jeigu esate Romos katalikai ir ispazistate si tikejima, urna su pelenais turi buti palaidota dalyvaujant kunigui Romos kataliku kapinese.
O jeigu kitoki tikejima ispazysta, arba jokio, kaip tada? Negalima laidot ar kapiniu kampely kaip anksciau savizudziams ir kitokiams "nekrikscionims" kad budavo? Nu net idomu pasidare......
QUOTE(due drops @ 2010 08 15, 03:26)
stipri tuo metu buvau.
Tuo viskas ir pasakyta. Tuo metu to labiausiai ir reikėjo.
Papildyta:
QUOTE(due drops @ 2010 08 15, 03:26)
Ner kuo didziuotis aisku...grasinau zmogui fiziniu susidorojimu,jeigu nevalgys arba isvems...Suvalge...Dabar JAV savo sema turi...
Kartais mes iš nevilties pasirenkame ne visai mums patiems priimtinus būdus. Bet kas ten žino, kas tuo metu labiausiai ten suveikė - gal pajaustas jūsų skausmingas rūpestis ar išgyvenimas?
Kartais, kad susivoktum, tereikia tik pralaukti gal dar pusdienį, pora valandų ar net akimirką...Svarbiausia, kad įveikėte bendromis jėgomis sielvartą.
Papildyta:
QUOTE(due drops @ 2010 08 15, 03:26)
Todel ir stengsiuos savo laidotuvem pridaryt kuo maziau sunkumu savo vaikams.
Kažin ar čia labai daug ką galime pakeisti. Neprisidarydami naujų, papildomų rūpesčių.
QUOTE(daivinycia @ 2010 08 15, 14:13)
O jeigu kitoki tikejima ispazysta, arba jokio, kaip tada? Negalima laidot ar kapiniu kampely kaip anksciau savizudziams ir kitokiams "nekrikscionims" kad budavo? Nu net idomu pasidare......
Na as nezinau musulmonu ar judeju laidojimo paprociu... Bet kapines, berods, jie turi atskiras... Staciatikiai ir evangelikai tai laidojami tose paciose kapinese kaip ir Romos katalikai (teko dalyvauti tokiose laidotuvese) ir paprociai laidojimo nelabai kuo skiriasi... O kas del kremavimo, tai ar musulmonu, judeju ar Jahovos liudytoju tikejimas leidzia deginti zmogaus palaikus ar ne as nezinau, zinau tik, kad Romos katalikai palaikus gali sudeginti, bet palaidoti jie turi buti taip pat kaip ir nesudegintas kunas. Na, o netikintieji turbut is vis nesilaiko jokiu tradiciju - nedalyvauja nei kunigai, nei misios uzperkamos, nei raudos raudamos... Ir jie turbut gali laidotis taip kaip nori ar taip kaip isivaizduoja... Netikinciuosius irgi laidoja Romos kataliku kapinese. Nors teko girdeti (laidotuviu biuro darbuotojai pasakojo) kaip vienas diedukas kaime gyvenantis pries smerti reikalavo, kad butu palaidotas savo sodybos sode po obelim, tuom savo giminaiciams ivarydamas dideli stresa.
QUOTE(***Žaltvykslė @ 2010 08 15, 08:43)
O va, darželių- kapų priežiūra man tokį pasipiktinmą kelia, mano draugė turi 3 kapus už 250 km. Kiek pinigų ir nervų jai kainuoja ta priežiūra- baisu pagalvot, amžinas stresas, o dar kai giminės paskambina ir pasako, kad " tavo kapeliai jau žolėti"...
Man pasipiktinimo nekelia, gal tik rūpestį. Taip, tiesa, kad reikia važinėt bent kas dvi savaites (per tiek laiko piktžolės pradeda matytis). Ir kapų priežiūra kainuoja - juk viskas, kas susiję su mumis (ir svečiavimasis, ir gimusio draugės kūdikio lankymas, ir sveikinimas nors ir vien gėlėmis prie ,,zagso'') kainuoja.
Didesnių ar mažesnių išlaidų neišvengiame niekur.Bet dabar jau yra firmos, kurios gali už tam tikrą mokestį perimti jūsų artimojo kapo priežiūrą. Bent jau didmiestyje. Tereikia internete paieškoti. Yra kad ir toks adresas:
http://www.kapineta.lt/paslaugos.php
ir kainos visai įmanomos:
http://www.kapineta.lt/kainos.php
Aišku, jei per brangu ar netenkina kokybė, visada galima ieškoti, kur geriau, arba pamąsyti apie kokį arčiau gyvenantį giminaitį (kad ir pasiūlant jam už darbą paramą).
As irgi kazkaip nesureiksminu kapu tvarkyma. Cia jau priklauso nuo musu, nes yra daug priemoniu, kaid palengvintumem kapu prieziura, landsaftu dizainieriai, ar panasias paslaugas teikiancios firmos darbuotojai pateikia kapu tvarkymo pasiulymus, o jei nenorite, galite patys sugavoti. Tokiais atvejais norisi pasakyti "kai nori - padarai, nenori - randi pasiteisnima".
QUOTE(Moonte @ 2010 08 15, 09:35)
Na as nezarstysiu perlais, tiek to...
Dekui uz issamia informacija. O svarbiausia, uz jums budinga korektiskuma.
Dekui uz issamia informacija. O svarbiausia, uz jums budinga korektiskuma.
Korektiškumo abiems pusėms netrūksta, ane?
QUOTE(Simense @ 2010 08 15, 15:02)
Deja, pratruksta.
Mea culpa, mea maxima culpa...
