QUOTE(Shanghai @ 2010 08 15, 11:58)
Beje, del laidotuviu islaidu, manau, galima diskutuoti. Ir nemanau, kad kremavimas yra brangesnis nei tradicines pakasynos.
Sarvojimas laidotuviu namuose uztruko viena para, o ne tris kaip iprasta, tad uz sales nuoma teko maziau sumoketi.
Karsta uzsakeme medini, bet pigesni (ne koki tai super duper azuolini su trim dugnais ir paauksuotom rankenom). Taip, beje, rekomendavo laidojimo firma, kuri mums padejo. Nera jokio skirtumo koki karsta sudegins - ar uz 800 lt ar uz 3500 lt,
Velionis pageidavo buti aprengtas savais drabuziais ir apautas savais batais, tad neteko pirkti tu baisiu rubu.
Pats kremavimas kainavo, jei neklystu, apie 2200 ar 2300 lt.
Kai veze i krematoruma, patys artimiausi giminaiciai ir draugai lydejo. Pats artimiausias giminaitis sedejo masinoje salia vairuotojo, kuri veze karsta, o kiti trys lydejo is paskos su lengvaja.
Trumpai tariant viskas paprasta ir bent jau man pasirode daug lengviau nei tradicines pakasynos.
Tik gaila, kad iki siol kolumbariumai Lietuvoje nepraktikuojami...
Šiaip mes dabar vadiname
laidotuvėmis tiek jei laidojama su karstu, tiek jei laidoja (turbūt irgi ne
pakasa) urną.
Laidotuvių namuose dažniausiai žmonės ir užsako salę vieną parą (nes kol dar mirusįjį suruošia). Rečiau dvi.
,,Pigesnis'' karstas didmiesty paprastai kainuoja 990 Lt (taigi visas tūkstantis to pigumo

). Tokius
įprastai ir perka žmonės savo artimiesiems (taigi čia nieko ir nesutaupom).
Vat su tuo ,,savais drabužiais'' aš vis dar nesuprantu. Jei vyras, tai natūralu, kad namie kokį bent vieną išeigai kostiumą turi, o jei moteris? Nemačiau dar laidojant moters neuždengotmis iki kelių kojomis.

Taigi, nori nenori, tenka vis tiek (ar iš anksto) paruošti specialius drabužius. Taigi labai ką čia ir nesutaupysi. Nebent pats savo rankomis siūsi (o ar tiks paskui siūtas iš anksto).

O laidojimo firmoj mums iškart pasiūlė nuostabius rūbelius, kokių gyvenime mama nė nesvajojo), ir stebėtinai nebrangius.
O su kremavimu - tai kaip ne kaip, o jau
tikrai pasidaro kaip vestuvės (turiu omeny išlaidas) su visais ,,fejerverkais'' (ne kiekviena šeima tiek tūkstantėlių priedo gali pakloti).
Ir dar išlaidos nemažos iki Rygos (!) kelionei.

Vertinant, kad tokį kelią senyviems sutuoktiniams ar tėvams (mirus anksčiau vaikui) sunkoka būtų pakelti.
Štai todėl man ir viskas atrodo
ne taip jau paprasta .

Todėl tai panašiau į gyvųjų
pakasynas, o ne į tradicines laidotuves.
Ir dar tai, kad kolumbariumai Lietuvoje ,,nepraktikuojami''.

O jei ir būtų ,,praktikuojami'', tai kur jau tų gėlyčių galėtum nuvežti į kitą Lietuvos galą ir kiek dažnai (jei norėtum, aišku).
Taigi galiausiai pridursiu kaip
Mamytė Saulytė: negalvokit nieko blogo, aš čia visai
nepiktai ir
nieko įžeisti nenorėjau, o tik
pamąstymui.