esu už kremavima, ne tik dėl to,kad laidotuvės nepatiktu, nors tikrai jos yra nemalonus, bet neikšvengiamas dalykas. tiesiok ikr patys kaspai jau ,labai daug vietos pradeda užimti, reiks greit galvoti kur gyviesėms dėtis.
QUOTE(gintare109 @ 2010 08 16, 12:48)
esu už kremavima, ne tik dėl to,kad laidotuvės nepatiktu, nors tikrai jos yra nemalonus, bet neikšvengiamas dalykas. tiesiok ikr patys kaspai jau ,labai daug vietos pradeda užimti, reiks greit galvoti kur gyviesėms dėtis.
Gyvųjų miestai užima gerokai daugiau nei kapinės. Turbūt niekas neketina būsto statytis dabartinėse kapinėse?
QUOTE(gintare109 @ 2010 08 16, 13:48)
esu už kremavima, ne tik dėl to,kad laidotuvės nepatiktu, nors tikrai jos yra nemalonus, bet neikšvengiamas dalykas. tiesiok ikr patys kaspai jau ,labai daug vietos pradeda užimti, reiks greit galvoti kur gyviesėms dėtis.
mano požiūris iš esmės panašus. manau kad kapai, jų tvarkymas, dekoravimas pernelyg sureikšminamas. labai nemėgau priverstinio kapų lankymo tam tikromis dienomis, man priimtiniau apie juos tiesiog pamąstyti, prisiminti...
QUOTE(l'eau @ 2010 08 16, 19:18)
labai nemėgau priverstinio kapų lankymo tam tikromis dienomis,<...>
Bet, sakykite, kas Jus VERČIA lankyti "tam tikromis dienomis" kapus? Turite minty Vėlines? Na taip, tai mirusiųjų atminimo diena, bet dar niekur negirdėjau ir nemačiau, kad kas žmones varu varytų į kapines.
QUOTE(something else @ 2010 08 16, 19:35)
Bet, sakykite, kas Jus VERČIA lankyti "tam tikromis dienomis" kapus? Turite minty Vėlines? Na taip, tai mirusiųjų atminimo diena, bet dar niekur negirdėjau ir nemačiau, kad kas žmones varu varytų į kapines.
sakau - pažįstu bent kelis žmones, kurie vaikystėje, paauglystėje tiesiog įkyriai artimųjų būdavo įkalbinėjami važiuoti į kapus bei atsisakius kaltinami kad neva nemylėjo mirusiųjų. mano teta neretai elgdavosi taip pat, sužinojusi kad nebuvau kapuose vieną ar kitą dieną tiesiog įkyriai apie tai nuolat primindavo, todėl norėdama to išvengti neretai prisiversdavau. turiu omeny ne vėlines. tikiuosi smalsumą patenkinau ir galime grįžti prie temos
QUOTE(l'eau @ 2010 08 16, 18:47)
Neatrodo, kad būtumėte labai nutolusi nuo temos.
aš už kremavimą, kaip sakoma - dulke buvai, dulke pavirsi - tik deginant procesas greitesnis
o keliadieniai šarvojimai, fotografavimaisi šeimomis prie karsto ir t.t. jau man baisiau nei baisu, kitiems nelinkiu ir sau nenorėčiau
o keliadieniai šarvojimai, fotografavimaisi šeimomis prie karsto ir t.t. jau man baisiau nei baisu, kitiems nelinkiu ir sau nenorėčiau
QUOTE(idn @ 2010 08 17, 10:29)
fotografavimaisi šeimomis prie karsto
Dabar jau retai kas fotografuojasi (nebent kokios didelio veikėjo laidotuvės būtų). O vertinant ankstesnį paprotį fotografuotis, tai kai kada jis būdavo ir naudingas. Nes dažnai tarp tų nuotraukų būdavo ir vienintelių rečiau matomų giminaičių nuotraukų.
Beje, tų senų laidotuvių nuotraukų dabar net turimų daug kas atsisako. Nors besidomintiems savo giminės istorija kartais būna įdomu jas pavartyti, kokie būdavo seniau laidotuvių papročiai. Vyresnioji karta tai atsimena, o vat anūkams (ypč jei bus pereita prie ,,akimirkinių'' laidotuvių) galėtų būti visai įdomu.
QUOTE(Simense @ 2010 08 17, 11:41)
O vertinant ankstesnį paprotį fotografuotis, tai kai kada jis būdavo ir naudingas.
Pritarčiau. Pvz senelio, prosenelių laidotuvių foto yra vienintelės nuotraukos, kuriose galiu pamatyti kai kuriuos savo giminaičius, kurių nespėjau pažinti. Manęs tos nuotraukos neslegia, priešingai -- saugau kaip šeimos istorijos dokumentą...
QUOTE(something else @ 2010 08 17, 14:32)
Manęs tos nuotraukos neslegia, priešingai
O man, jei reikėtų sudaryti klaikiausių dalykų top 10-tuką, tokios nuotraukos į pirmą penketuką tikrai patektų.
QUOTE(Laisvė @ 2010 08 15, 16:15)
Abejonė susijusi su kolumbariumu. Juk tada niekam kapo priežiūros neužkraučiau. O dabar, matyt, vienam geram žmogiukui teks...
QUOTE(l'eau @ 2010 08 16, 19:47)
sakau - pažįstu bent kelis žmones, kurie vaikystėje, paauglystėje tiesiog įkyriai artimųjų būdavo įkalbinėjami važiuoti į kapus bei atsisakius kaltinami kad neva nemylėjo mirusiųjų. mano teta neretai elgdavosi taip pat, sužinojusi kad nebuvau kapuose vieną ar kitą dieną tiesiog įkyriai apie tai nuolat primindavo, todėl norėdama to išvengti neretai prisiversdavau. turiu omeny ne vėlines. tikiuosi smalsumą patenkinau ir galime grįžti prie temos
Tikrai nelabai nutolot nuo temos.
Visada (kiek save atsimenu) buvau tokia bjauri, kad nesileisdavau artimesnių ar tolimesnių giminaičių įtakojama. Labai padėjo tai, jog Mama labai nemėgo tetos, tėčio sesers, kuri buvo, įtariu, panašiai įkyri kaip jūsiškė. O mama laikydavo, kad metines paminėti galima viena kita diena vėliau. Taip pat ir Vėlinių žvakutes uždegti, kad nereikėtų tarp pačiuožusių tautiečių kamščiuose stumdytis.
Dėl nuotraukų pritariu Simensei. Manyčiau, kad ir Lietuvoje bus vis labiau domimasi savo šaknimis, giminės istorija, tada ir laidotuvių nuotraukos taps labai vertingos.
QUOTE(Rabi @ 2010 08 17, 13:35)
O man, jei reikėtų sudaryti klaikiausių dalykų top 10-tuką, tokios nuotraukos į pirmą penketuką tikrai patektų.
Sovietmečio mados, kur paeiliui įvairiomis grupėmis visi fotografuodavosi prie karsto - taip. Bet turiu prieškarinę močiutės laidotuvių nuotrauką, padaryta lauke, prie namų, kur sustoję kaimynai, vaikučiai (mamai 7 metai tebuvo), senelis - labai brangi nuotrauka. Mes irgi pasidarėm vieną nuotrauką prie bažnyčios su visais laidotuvių dalyviais, visai ne makabriškai atrodo, o archyvui tikrai tiks.
