QUOTE(Limcamca @ 2011 03 30, 10:41)
Žiūrėkit, aš jūsų neteisinu, neguodžiu, nekritikuoju. Aš, tiesiog pasakysiu, savo nuomonę, kaip man atrodo iš šono.
Jūsų vaikai visiškai neturi aiškiai apibrėžtų ribų, kas ir kada yra leidžiama ir saugu. Neturėdami tokio tikslaus, kaip apibrėžimo, jie ir elgiasi kaip velniukai, nes yra visiškai pasimetę.
Jeigu konkrečiai aptariant situacijas. Prie stalo: prie stalo yra valgoma, sėdima gražiai, kultūringai, šnekučiuojamės ir valgom. Kaip prie stalo gali pasireikšti siutimas? Ką daro? Laksto? Nugis, negalima, sėsk prašom ant kėdės. Maistą mėto? Reiškias, esi nealkanas, padėk lėkštę. Maistas neskanus? Nugis, pabandykit vakarienę kartu paruošti, PAPUOŠTI, paįvairinti. Padarykit desertą po vakarienės, kurį valgys tas, kas prie stalo elgsis gražiai
Mašina - mes irgi dažnai važiuojam ilgas keliones. Ilga kelionė, t.y. reiškia keletą tūkstančių kilometrų. Žodžiu tvarka tokia: iš vakaro ruošiamės kelionei: kiekvienas susikrauna savo tašiuką, ką nori į ją pasiimti, kad mašinoje nebūtų nuobodu. (slapta tašiukus aš patikrinu, dažnai dar ką papildomai paimu). Kai važiuojam, kiekvienas užsiima savo reikalais, arba bendrais. Bet... vaikams yra prižadėta: nuvažiavus tiek ir tiek km mes sustosim pailsėti, pasivaikščioti, atsigerti arbatos, t.t. ir pan. Ir tą būtinai padarom. Mašinoje siusti negalima, tiesiog negalima ir taškas. Čia ne derybų klausimas, čia visų saugumo klausimas. Ir, vaikai tą žino. Aišku, pabando vienas kitą pakirkinti, bet, užtenka priminti taisykles ir vsio. Jau kai matau, kad vaikai visiškai ant nuprotėjimo ribos, aš pradedu dainuoti, vaikai dažniausiai pritaria, skaičiuojam mašinas, spėliojam mašinų markes, spalvas, pasakoju kokias legendas ir t.t. ir pan. Beje, vėlgi: važiuojant į kelionę, vaikai žino: pasiekus tikslą, bus galima: ką nors nusipirkti prisiminimui, bus tas ir tas smagu, bus tas ir anas įdomaus.
DAbar dėl to kartojimo: o kam kartojat? Aš, nekarksiu kaip varna. Nes, nuo karksėjimo ir man galva paskauda, ir vaikai žino, kad viskas tik ir liks karksėjimu.
Yra taip: perspėju, kad toks elgesys netoleruotinas. Nepakluso. DAr vienas perspėjimas ir pasakymas, kad aš turėsiu imtis priemonių. Nepakluso, bac... aš imuosi priemonių. Vsio taškas. Diskusijų nėra. Kaip sakoma, vaikai turi žinoti, kas yra gaujos vadas
Su saldumynais, tai aš įsivaizduoju, vaikui netinkama bausmė, nes jis nesupranta dar to laiko: šį savaitgali ar pan. Bet, jei man taip pasakytų, gausiu kt savaitgalį, aš pasakyčiau, negausi ir kitą. Ir GArbės žodis: negautų
ATsiprašau už litaniją, bet gal ji suteiks jums naujų minčių
Tai labai klausau kokios tos priemonės.Nes kiek buvo bandytas (ypač esant ne Lietuvoj),tai nieks neveikė.Gal dar ką naujo bandyt galima...
Dėl užsiėmimo automobilyje..Ką ten galima veikt?Skaityt nesveika automobilyje,piešt irgi.Taigi lieka žaist,o pradėjus žaisti prasideda ir pykčiai.
Prie stalo.Kokie žaidimas?Dainavimas visa gerkle,makalavimasis ir ttt..Kaip sakiau-tiesiog paimam lėkštę ir vsio,taigi su šituo dalyku kaip ir aišku.
Tai mūsiškiai žino kokios yra ribos,bet puikiai žino,kaip tas ribas apieti,ypač įtraukiant į tai mažiuką.Pvz.kalbant apie automobilį,tai žino,kad kai mažiukas įsiverks,mes turėsim sustoti ir raminti mažiuką,o tada jie toliau galės siautėti.Problema ta,kad jie tiesiog hiperaktyvūs,ypač vidurinysis.Jo nedomina jokios lėtos veiklos,apart to,kad mėgsta,kai jam skaitai.Tai lyg automobilyje būtų gerai skaityt,bet akys ir taip nekokios,tai negalim jiems skaityt,plius jei nevairuoju-mane pykina ir negaliu tiesiog skaityt.
Dabar esam ne Lietuvoj,tai manau dėl to tas visiškas siutimas.Oras geras,jokio darželio ir tt.Tai kas daugiau lieka...Nes dabar galima sakyti 24val.per parą esam kartu ir nėra jokio poilsio nuo jų,kaip Lietuvoje yra darželis,o dabar tiesiog nuo ištiso to kvailiojimo išsenki protiškai visiškai.
Tai iš dalies manau,kad jie manipuliuoja mumis,nes puikiai žino,koks yra išsekimas mūsų.Ir nors lyg nenorėjom į Lt grįžt,bet jau džiaugiuosi,kad tik porą sav.liko.Aš manau,kad visų tokių bjaurių priemonių imtis reikia paprasčiausiai dėl to,kad esam visi vienas nuo kito pavargę...