sveiki, turiu 1m ir 10 menesiuku dukrtye. del kalusymo teveliu tai nelabai eina su ja susitarti;. buna tokiu geru akimirku, aki pasakau grieztai NEGALIMA ir nedaro arneimoa, ko negali, taciau iskart i mano draudima sureguoja asaromis, taip manau bando man priestarauti. taciau as grieztai laikaisi savo ir neleidziu. verkiancia mergaite nuvedu i kampa-aisku dazniausiai jame nestovi arba viena pacia palieku minutei kitame kambasryje, akd issiverktu-tai padade (kol kas). panele mano greit nusiramina ir vel pareina linksma, lyg nieko nebuvus. taciau del darymu ,,negeru" dalyku, ar imimo, ko negalima, einasi kalbetis sunkiai, vistiek apsisuka ir vel ima tai, akd neleidziama
QUOTE(Milux @ 2011 03 19, 10:53)
nu gaila vaiko, ka bepridursi, tai jai daro i kelnes tam yra pampersai 
dabar isvis teigiama kad pradet mokinti vaika daryt i puoduka reik tik nuo 2 metu ir mokinti, o ne versti jai vaikas dare i puoduka paskui nebedaro, patikekit praeis menuo , o gal du ir vel prades daryti pats, vaikas turi suprasti kam tas puodukas reikalingas ir kodel ten daroma.Nu zodziu ta situacija labai net ziauri, o baisiausia kad jus labai dziaugiates rezultatu, o tai irodymas kad - ne paskutini karta vaikas gavo per uzpakaliuka, tikrai laabai gaila vaikucio, jis dar toks mazas Tai vat tame ir reikalas, kad jin puikiausiai žinojo, ką ir kaip su tuo puodu daryti
Esmė tame, kad specialiai į jį nedarė, gal protestuodama ar kaip, nu net nežinau... 
O rezultatu aišku kad džiaugiuosi, tačiau visiškai nesididžiuoju, kaip jis pasiektas Juk jau minėjau, kad tai tik mano silpnumas pasireiškė, nes jau nebežinojau, kaip suvaldyti situaciją. Peikti ir grūmoti visi protingi, o vat pasidalinti gerais patarimais, žiūriu nelabai 
QUOTE(rutcka @ 2011 03 20, 18:28)
Esmė tame, kad specialiai į jį nedarė, gal protestuodama ar kaip, nu net nežinau...
norite patarimo? nepriskirkite vaikui savo minciu.
QUOTE(ragnez @ 2011 03 20, 16:39)
norite patarimo? nepriskirkite vaikui savo minciu.
cia jus taip manete kad specialiai, pati pasielget kaip kaprizingas vaikas , jetau nu nedare i puoduka, yra juk pampersai, palikite vaika ramybeje ir patikekit jis atejus laikui vel prades prasytis i tuoleta, tiesiog kartais reik primint apie toki dalyka ir tiek.Patarimo reikia, o kam? jau radot sprendimo buda juk ir dar karta paminejot jog esate tuom patenkinta, patarimo reikejo pries tai klaust
Bet seip galiu pasidalint savo patirtimi, vaikam pradedu pasakot kas tas yra toletas, sukuriu pasaka , parodau kaip jis veikia, kad jam butina kad i ji darytu ir t.t. kad visi dideli taip daro, ikalbu pabandyt, karta antra, nori pasipraso , nenori nu ir nereikia , bet vis primenu kad va butu gerai nes jau didelis ir t.t. ir viskas ateina laikas ir vaikas pradeda prasytis i tuoleta, buvo kad dare ir paskui nebenorejo, nu ir kas jokio spaudimo, po pertraukeles vaikas vel pradeda prasytis.Tik bendravimas bendravimas ir bendravimas.
jei ko neleidziu- pradeda verkt. tada isnesu i kita kambari ir ateina kaip niekur nieko. mums 1m 2men. 
As saviski tramdau grasindama, kad isvesiu i kita kambari ir jis pabus vienas, pagalvos ka daro blogai, tas veikia, is karto apsiramina, nes nenori buti vienas 
mes bandome pasikalbėti, aš gražiai paaiškinu su pavyzdžiais apie galimas pasekmes ir pan. Mano jau nemaža vyresnioji, supranta 
Sveikos Na,pas mus būna visko.Aišku,mušasi,pykstasi ir panašiai.Šiaip košmaras būna mašinoj.Pradžiai sėdi ramiai,bet jei tik reikia ilgiau važiuot-prasideda visiškos nesamonės-mušasi,kumščiuojasi,šaukia abu kokias nesamones per visą automobilį,o jei dar mažiukas verkt pradeda,tai jau beveik žudytis gali,nes garsas toks O veikia vienas dalykas.Žodžiu,šaukia,rėkia,o tau reikia atsilaikyt ir nieko nesakyt.Po kažkiek laiko tiesiog šalikelėj sustoji ir nieko nesakai.Pirmą kartą aišku nieko nenutuokia ir tt.Kai aprimsta-vėl važiuoji.Tada aišku po kažkiek laiko vėl prasideda nesamonės,tada vėl sustoji ir po to,nieko nesakius,jau vaikas puikiai supranta,kad sustojama dėl triukšmo ir kol nebus ramybės-niekur nevažiuosim.
Vieną kartą buvo ekstra situacija,kai važiavom ten,kur vaikai visai nenorėjo važiuot ir tik džiaugėsi tais sustojimais,tai išlaipinom abu mažam miestelyje ant takelio,uždarėm dureles.Tada pasapaudėm gazą ir pavažiavom apie pusmetrį.Tai dičkei,oi,kaip suveikė
Apsiverkė labai,nes išsigando (ji labai bijo tokių dalykų,jai 6metai),o mažius nė nesureagavo (jam 4 metai).Aišku,jo visiškai kitoks charakteris.Ir išvis,jis toks atsparus vaikas,realiai sunkoka su juo bausmių atžvilgiu,nes jis realiai kaip ir nieko nebijo turbūt.Kadangi diržo nenaudojam,tai jį sunku nubaust.
O namie....dažniausiai siunčiam pasėdėt vienumoj į kambarį dičkę (mažiui tai neveikia..jis nors ir visą dieną gali ten sėdėt ir žaist su plaukų šepečiu 
,nes puikią vaizduotę turi).Kai vakare nerimsta,tai arba atskiriam (vieną perkeliam į kitą kambarį) arba tiesiog pasakom,kad nebebus malonumų kažkokių (vat tai veikia mažiui).
Prie stalo taip pat mėgsta pakvailiot (ot,ir viskas dėl to,kad jie 2 nes kai po 1 tai viskas ok,o šiaip..baigiasi vieno idėjos šposams-prasideda kito),tai efektyviausia-tiesiog 2 kartus perspėji,o tada paimi lėkštę ir viskas.Valgymas baigtas.
Kartais dičkė prisimena,kad pasekmės turi priežastis.Tai jeigu bus priežastis,tai gali tekti susidurti su nemaloniomis pasekmėmis.
Na,pas mus būna visko.Aišku,mušasi,pykstasi ir panašiai.Šiaip košmaras būna mašinoj.Pradžiai sėdi ramiai,bet jei tik reikia ilgiau važiuot-prasideda visiškos nesamonės-mušasi,kumščiuojasi,šaukia abu kokias nesamones per visą automobilį,o jei dar mažiukas verkt pradeda,tai jau beveik žudytis gali,nes garsas toks O veikia vienas dalykas.Žodžiu,šaukia,rėkia,o tau reikia atsilaikyt ir nieko nesakyt.Po kažkiek laiko tiesiog šalikelėj sustoji ir nieko nesakai.Pirmą kartą aišku nieko nenutuokia ir tt.Kai aprimsta-vėl važiuoji.Tada aišku po kažkiek laiko vėl prasideda nesamonės,tada vėl sustoji ir po to,nieko nesakius,jau vaikas puikiai supranta,kad sustojama dėl triukšmo ir kol nebus ramybės-niekur nevažiuosim.Vieną kartą buvo ekstra situacija,kai važiavom ten,kur vaikai visai nenorėjo važiuot ir tik džiaugėsi tais sustojimais,tai išlaipinom abu mažam miestelyje ant takelio,uždarėm dureles.Tada pasapaudėm gazą ir pavažiavom apie pusmetrį.Tai dičkei,oi,kaip suveikė
Apsiverkė labai,nes išsigando (ji labai bijo tokių dalykų,jai 6metai),o mažius nė nesureagavo (jam 4 metai).Aišku,jo visiškai kitoks charakteris.Ir išvis,jis toks atsparus vaikas,realiai sunkoka su juo bausmių atžvilgiu,nes jis realiai kaip ir nieko nebijo turbūt.Kadangi diržo nenaudojam,tai jį sunku nubaust.O namie....dažniausiai siunčiam pasėdėt vienumoj į kambarį dičkę (mažiui tai neveikia..jis nors ir visą dieną gali ten sėdėt ir žaist su plaukų šepečiu
,nes puikią vaizduotę turi).Kai vakare nerimsta,tai arba atskiriam (vieną perkeliam į kitą kambarį) arba tiesiog pasakom,kad nebebus malonumų kažkokių (vat tai veikia mažiui).Prie stalo taip pat mėgsta pakvailiot (ot,ir viskas dėl to,kad jie 2
nes kai po 1 tai viskas ok,o šiaip..baigiasi vieno idėjos šposams-prasideda kito),tai efektyviausia-tiesiog 2 kartus perspėji,o tada paimi lėkštę ir viskas.Valgymas baigtas.Kartais dičkė prisimena,kad pasekmės turi priežastis.Tai jeigu bus priežastis,tai gali tekti susidurti su nemaloniomis pasekmėmis.
QUOTE(Magnifique @ 2011 03 29, 02:29)
Vieną kartą buvo ekstra situacija,kai važiavom ten,kur vaikai visai nenorėjo važiuot ir tik džiaugėsi tais sustojimais,tai išlaipinom abu mažam miestelyje ant takelio,uždarėm dureles.Tada pasapaudėm gazą ir pavažiavom apie pusmetrį.Tai dičkei,oi,kaip suveikė Apsiverkė labai,nes išsigando (ji labai bijo tokių dalykų,jai 6metai),o mažius nė nesureagavo (jam 4 metai).
Apsiverkė labai,nes išsigando (ji labai bijo tokių dalykų,jai 6metai),o mažius nė nesureagavo (jam 4 metai).kosmaras. ir sitaip elgiasi suauge zmones...
belieka palinketi sekmes diegiant vaikams baime, nepasitikejima, nesaugumo jausma...
Skaitau ir netikiu, kad tikrai taip pasielgėt, Magnifique. Ar bent įsivaizduojat, kas dėjosi vaikų širdelėse, kai gazą paspaudėt? Neturiu tikslo graudint taip kalbėdama, bet primena Joniuką ir Grytutę. Na ir kas, kad grįžot, kad tik pagąsdinot, ta akimirkos baimė - tokia pati.
Sakot, keturmečiui dzin buvo. Keista. Arba nepastebėjot. Mano dukrai ketveri. Neįsivaizduoju to, kad ji nereaguotų tokioj situacijoj niekaip. Gal nerėktų, neisterikuotų, bet žinau, kad toks poelgis tikrai nepadėtų pliuso nei mūsų santykiuose, nei jos ateičiai.
Užbėgu įvykiams už akių, nes dažnai po nepalankių reakcijų klausiama, ar žinom, ką reiškia vaikų ginčai, riksmai, norai važiuojant automobiliu į kelionę. Taip, man tai puikiai pažįstama. Kartais įsikišam, kartais - ne. Jei situacija krypsta visai bloga linkme , sustojam. Užkąst, prasivaikščiot ar kaimo parduotuvėlėj ledų nusipirkt. Vaikai irgi pavargsta ir ne nuotaikoj būna.
Sakot, keturmečiui dzin buvo. Keista. Arba nepastebėjot. Mano dukrai ketveri. Neįsivaizduoju to, kad ji nereaguotų tokioj situacijoj niekaip. Gal nerėktų, neisterikuotų, bet žinau, kad toks poelgis tikrai nepadėtų pliuso nei mūsų santykiuose, nei jos ateičiai.
Užbėgu įvykiams už akių, nes dažnai po nepalankių reakcijų klausiama, ar žinom, ką reiškia vaikų ginčai, riksmai, norai važiuojant automobiliu į kelionę. Taip, man tai puikiai pažįstama. Kartais įsikišam, kartais - ne. Jei situacija krypsta visai bloga linkme
, sustojam. Užkąst, prasivaikščiot ar kaimo parduotuvėlėj ledų nusipirkt. Vaikai irgi pavargsta ir ne nuotaikoj būna.
aš tai pastebiu tokią tendenciją, kad didžiausia neviltis tėvus apima tada, kai vaikas neišsigąsta/nenuliūsta dėl bausmės. esu ne kartą skaičius forumuose "va nubaudžiau -- o jis NET NEVERKIA". sunku susitaikyt, kad vaikai gali būti stipresnės valios už jus pačius.
Mano nuomone tevai kurie aukleja vaikus gasdindami tik irodo savo paciu silpnybe, baimes ir nesugebejima buti tevais.Nejaugi 6metu vaikui neistengiat zodziais paaiskinti kad reikia tokiu veiksmu imtis...Tai kad vaikas neparode savo baimes nereiskia kad jo pasamoneje neuzsifiksavo toks faktas kad tevai bet kada gali ji palikti.
