QUOTE(murzinyte @ 2006 10 17, 12:25)
Jo ir man tai atrodo vienintelė išeitis... Nes mano keturmetis ne tik klykia, jis pradeda muštis, ką nors plėšyti. Nu visiška isterika....

Kai buvo mažesnis kartą esų pasielgusi net gi drastiškai - nunešiau į vonią, išrengiau ir klykiantį ir besispardantį pakišau po vėsiu vandeniu. Tada nurimo. Bet taip nebesielgiu, nes pati poto blogai jaučiuosi....
Lapyna, o kiek laiko tavoji taip isterikuoja ? Ar jums užtenka kantrybės viso to klausyti ??
Manau jei saviškį nusiūsčiau į jo kambarį, jį tektų ten užrakinti, nes išeitų rėkti arčiau mūsų... O jei užrakinsim, pradės daužyti ir spardyti duris...
Nebežinau kaip su tom isterikom kovot. Jos būna ne dažnai, bet kai būna...
Daznai maniskiui padeda, kai veida plaunu saltu vandeniu. Plaunu ir sakau, kad taip nuplaunu nuo jo piktuma. Pirma spardosi, bando issiverzti, o paskui rimsta, rimsta..
Kartais uztenka pasakyti, kad jei taip elgsis, eisim veido plauti saltu vandeniu. O jis: "viskas, mamyte, nebeverkiu, nebeverkiu; tik ne saltu vandeniu" :-)
Papildyta:
QUOTE(migliux @ 2006 06 13, 21:05)
Bet pastebėjau tokį dalyką. Kai jiems daugiau leidi, jie pradeda nebejausti ribų ir pradeda statyti savo sąlygas.
Tu teisi. Vaikai turi zinoti taisykles ir ribas, tuomet jie jauciasi saugus.
Papildyta:
QUOTE(laimakp @ 2006 10 08, 19:42)
Baudziu, kai yra uz ka. Geriausia (efektyviausia) bausme - pabuti uzdarytam savo kambaryje 10 minuciu.
Kiek teko skaityti literaturoje, nepatariama vaiko kambario paversti jo bausmes atlikimo vieta

Todel as sodinu koridoriuje ar vonioje. Na kai uzmirstu sia taisykle - nusiunciu i jo kambari