Pirma vaikų pažintis su kalnais

7 dienos tęsinys

Įdomioji kelionės dalis kaip ir baigėsi, bet visgi reikia užbaigti ir chronologinį pasakojimą, gal kas iš keliauti besiruošiančių dar susižvejos čia vieną kitą informacijos grūdą.

Taigi nuo viršūnės žemyn iki chatos nustraksėjome greitai. Martynas iš tos laimės, kad jau viskas, vienoje vietoje net prasprudo ir kelis metrus iki manęs pariedėjo akmenimis, bet atsipirko tik nedideliu nugaros nubrozdinimu. Kažkaip visą kelionę būtent to bijojau (vaikis jokio atsargumo jausmo neturi, buvo laikas kai mūsiškės ligoninės traumatologiniame skyriuje net pavardės nebeklausdavo, nors neesu iš panikuojančių mamų ir ten važiuodavome tik dėl pakankamai rimtų traumų), kur tik pavojingiau, visur už rankos laikiau. O kai jau atsipalaidavau, tai... Na, bet svarbu, kad viskas gerai baigėsi.

Prie chatos, kol mažoji pietavo, o vyresnėliai pagauti azarto dar akmenų bokštus krovė, aš vis stebėjau keltuvus, mintyse dėliojau susėdimo į juos strategijas ir galiausiai ryžausi leistis:



Leistis šiuo keltuvu tikrai buvo VERTA. Patiko ir man (nors širdelę pakuteno, ypač kai bene aukščiausiame nuo žemės taške mus kuriam laikui sustabdė), bet vaikams tai viena iš labiausiai įsiminusių kelionės atrakcijų. Ją jie dar paįvairino kopimo papročiu visiems priešais kilantiems modami bei šaukdami savo "Ahoj!" ir sulaukdami nepaprastai linksmos kilančiųjų reakcijos.

Lietuviškai vertinant turėjome dar visą pusdienį, tad nusprendėme lėkti į Dobšinską urvą, bet stabtelėjome Stary Smokovece suvenyrų (šeimininkai užrodė parduotuvėlę muziejaus pastate iš centrinės gatvės pusės, kur didelis pasirinkimas įvairių, net ir vaikišku dydžių marškinėlių su Tatrų simbolika palygint mažomis kainomis, po 4-8 eurus). Tuo pačiu užsukome ir į turizmo informacijos punktą, o ten susižinojome, kad gal ir spėtume Dobšinskos urva į paskutinį užėjimą 16val., bet netoliese yra dar ir kitas, daug įdomesnis (pasak mūsų šeimininko, vienintelis Europoje) Ochtinskos aragonito urvas, kuriame kristalai spygliukais styro nuo sienų, o nuo jo dar už keliasdešimties kilometrų Domica urvas, kurį galima apžiūrėti plaukiant valtele povandenine upe. Žodžiu, nusprendėme urvus pasilikti kitai dienai, o vietoje jų nulėkėme į Popradą lauktuvių ir šiaip apsipirkti. Pirkti ten tikrai apsimoka daug ką (pirkome batus, drabužius, mokyklinę kuprinę), tik reikia tam turėti laiko ir noro. Pas mus ir to, ir to buvo po truputį. Bet vistiek iš parduotuvių išėjome jau saulei leidžiantis:


O vakare dar virėme tradicinius slovakiškus bulvinius kukulius su saldžiu aguonų įdaru ir vakarojome su svetingais šeimininkais. Tie atsisveikindami mus vaišino naminės gamybos slivovica, pasakojo apie įdomias savo šalies vietas, kurių mes dar nepamatėme ir mokė mūsų vaikus slovakiškai.

8 diena

Kalnai yra gerai, bet laikas spaudžia mus sukti namolio. Slovakijai beturime pusdienį, o nakvoti planuojame jau Lenkijoje, kažkur pakeliui į Lietuvą.

Po vakarinių pokalbių su šeiminkais išsiaiškiname, kad aplėkti Dobšinskos, Ochtinskos ir Domica urvus per pusdienį fiziškai neįmanoma, net ir visai dienai, tai pakankamai rimtas iššūkis, įskaitant, kad ir keliai iki tų urvų veda net per kelis kalnagūbrius, kurie įveikiami serpantinais ir perėjomis. O važiuoti į kurį nors vieną urvą nebesinori. Tad šią trijulę paliekame poilsio dienai kažkuriame iš mūsų būsimų žygių, o tam, kad vaikai visgi pamtytų stalaktitus ir stalagmitus, ryžtamės pakeliui užsukti į gerokai aptrintą ir manęs visai nežavintį Belianska urvą. Vaikams tai bus pats pirmas urvas, tad neabejoju, kad įspūdis vistiek bus. O šalia gi dar viena viliojanti atrakcija - nuotykių parkas "Spider park". Suaugusių trasa (bet pilnamečių lydimi ja gali eiti ir vaikai nuo 130cm ūgio) ten toli gražu neprilygsta lietuviškai "Lokio pėdai" (kitur Lietuvoje neteko būti). Bet vaikiška trasa (realiai, manyčiau, skirta ikimokyklinukams) - viena įspūdingiausių, kiek man yra tekę matyti. Vien ko verta tai, kad po ją keliaujama su vaikiškais šalmais. Ir kaina labai padori - 5 eurai, neribojant laiko. Mes užtrukome apie 1,5 val., bet vaikai mielai būtų pasilikę ir ilgiau.

Iš šių vietų nuotraukų praktiškai neturime. 10 eurų už fotografavimą urve mums pasirodė neprotinga suma, tad pasitenkinome keliais atvirukais. O kaip "Spider park" liko dorai neįamžintas net neįsivaizduoju... Matyt, labai įsitempus mažuosius pramogautojus ganiau.

Kaip tik paskutinėmis kelionės dienomis mus pasiekė žinios iš Lenkijos apie potvynius, Varšuvoje išsiliejusią Vyslą, o ir Krokuvos kamščiai nekėlė gerų prisiminimų. Tad keliauti Lietuvon nusprendėme ne tradiciniu maršrutu, o Slovakijos-Lenkijos pasieniu važiuoti Svidniko, o po to sukti šiaurėn per Rzeszow, Lublin, Bialystok. Autostradų šiame maršrute nėra, bet tikėjomės laiko sutaupyti išvengdami kamščių. Slovakiška dalis pralėkė beveik nepastebimai - beveik visi daugiau ar mažiau nusnūdome pavargę po intensyvaus ryto. Nuo Slovakijos pasienio iki Rzeszow'o pasitaikė remontuojamų atkarpų su šviesoforais. O nuo šio miesto nesėkmingai pradėjome ieškoti nakvynės (iš anksto čia grįžinėti nebuvome planavę, tai nuorodų nebuvau pasižvejojusi jokių). Iki Nisko apskritai nebuvo jokios pasiūlos, už jo jau radosi ir "agroturystykų", ir pensionatų, bet viskas užimta. Šeimininkai kvietė užsukti sekančią dieną, nurodydavo kitas vietas, bet nieko nepešėme. Buvo be galo keista - nei orai ypatingi, nei kokios šventės, pats savaitės vidurys. Galiausiai prieš Krasnovą dar užsukome į vieną užrodytą motelį, bet ir ten netilpę (buvo laisvas dvivietis, tačiau net ir ant jo grindų visos savo šeimynos nebūtume suguldę) ekspromtu nusprendėme pavakarieniauti ir važiuoti per naktį. Gal dėl to važiavimo naktį kelias per Lubliną ir Bialystoką mums pasirodė daug lengvesnis ir grietesnis nei tradicinis per Lomžą, Varšuvą, Krokuvą. Su visais sustojimais nuo Tatrų iki Kauno užtrukome 17 valandų. (Į priekį vien iki pirmos nakvynės palei Krokuvą važiavome 15 valandų.)

Ir dar keletas pastabų...

1. Kažkaip niekur neištaikiau detaliau parašyti apie maistą, o į AŽ gavau net kelis užklausimus ta tema. Tad trumpai. Slovakų kainos parduotuvėse ne per daug skiriasi nuo mūsiškių, vidutiniškai gal net kiek pigiau. Maistas užeigose taip pat atrodo pigesnis nei LT (jei nekalbėti apie Chatų restoranėlius, kur kalnai kainas gerokai užkelia, nes į dalį chatų viskas tik ant pečių užnešama). Vežėmės iš Lietuvos duoną ir rūkytas dešras, kumpius, nes iš senų laikų žinojome, kad slovakai šių produktų nemoka gaminti. Po šios kelionės pasimokėme, kad reikia vežtis ir kruopas - pas slovakus pavyko rasti tik ryžių ir didesniuose prekybos centruose dar manų. Kadangi mūsų vaikai ignoruoja visas tas košes ir sriubas iš pakelių, tai meniu patapo skurdokas: pora rūšių kruopų ir makaronai.

2. Neįgyvendinti maršrutai.
Vieną jau minėjau: per Dobšinska liadova jaskynia, Ochtinska aragonitova jaskynia ir Jaskynia Domica.

Antrasis - pasivaikščiojimas Slovakų rojuje. Jį atmetėme todėl, kad įdomiausiems jo maršrutams mums tiesiog neužtektų rankų vaikus pasaugoti, nebent su karabinais būtume vaikus prisirišę (neslėpsiu, prieš kelionę svarstėme ir tokias idėjas). O dėl paprastesnių nematėme prasmės važiuoti.

Trečiasis liko neįgyvendintas todėl, kad didieji mūsų šeimos vyrai atkakliai ignoravo bet kokį mano pasiūlymą bent 1-2 dienas skirti Žemiesiems Tatrams - jiems mat aukščio reikia . Na, nieko, irgi liks kitam kartui. O norėjosi pasukti į Chopok'o rajoną. Pirmiausia dėl Demanovska urvų - visai šalia galima apžiūrėti ir ledo, ir karbonatinių darinių urvus. Toliau pati Chopok viršūnė (2024m) tikrai nesunkiai įveikiama. Galiausiai iš abiejų pusių Chopoko įrengti specialiai vaikams skirti pasakų takeliai "Karkulka" (kaip supratau, Raudonkepuraitė) su įvairiais žaidimais ir atrakcijomis. Iki takelių galima pasikelti ir keltuvais. Kaip ir visur Tatruose, šalia yra visokių restoranėlių, muziejėlių. O po intensyvios dienos ar dviejų galima atsigaivinti ir didžiajame vandens atrakcionų parke "Tatralandia" ar kokiuose mažesniuose terminiuose baseinuose.

3. Finansų detaliai nefiksavome, tad su visais pirkiniais, lauktuvėmis ir t.t. kelionei išleidome apie 3200Lt.

Kol kas atrodo viskas, nebent dar ką prisiminsiu ar jūs priminsite.

Gerų kelionių tiems, ką mano pasakojimas sugundys savo kojomis išbandyti Tatrų takus ir takelius.

Na, smagu girdėti, kad Slovakijoje, įvedus eurą, kainos ypatingai nepakilo. Mes jau keturis kartus esame buvę, bet vyresnioji vis tiek dar "svaigsta", kad kitąkart vėl ten reiktų važiuot. Tai turbūt palauksim, kol vidurinėlis dar truputį paūgės ir vėl lėksim

Mes ten pat nakvojome Labai gera vieta. Mes Slovakijoje buvom Birželio 23-27d. Irgi taip pat radome tą namuką beklaidžiodami kur miegoti. Nesakė, kad jau gyveno lietuviai prieš jus?

Labai nuostabus aprašymas

Nerealus pasakojimas ir pagarba,kad ryžotės su tiek vaikučių kopti į kalnus nerealiai

Kelionės nuotraukose atsispindi kokia puiki Jūsų šeima .

Svajoju ir aš aplankyti tuos kalnus Slovakiją.

Baltike, žaviuosi jūsų šeima, tavo kantrybe

Nuostabus pasakojimas ir nepaprasto grožio foto vienos foto vaizdas identiškai sutampa buvau prieš kokius 8 metus gal, net nebepamenu

Sakykite, gal kur nors yra www su visokiais galimais takais, urvais ir kita info Alpese? Mes gyvename VOkietijoje, ne taip ir toli vaizuoti reiketu, butu smagu su vaikais irgi pasivaikscioti kur nors, taciau net neisivaizduoju kur susizinoti apie tokias galimybes

Yra

Bavarija

http://www.realtrave...alpine_road.htm

cia Austrija

http://www.schmitten.at/
http://www.grossglockner.at/
http://www.zellamsee.at/
http://www.kaprun.at/
http://www.hallstatt.at/

wow,sauni kelione ,ir saunus ispudziai