Kas bus po euro įvedimo? Ką manote?

O jeigu su papais, tai jau ne zmogus, ka? Ar bijote del vyro? Kodel neduodate sanso zmogui be patirties?

Papai papais, pas mane pačią dideli, bet į darbo pokalbį neičiau su iškirpte iki bambos O į ją pažiūrėjus man buvo jausmas, kad tuoj jie visai iškris O dar kaip nustebo, kad ne vyras su ja pokalbyje bendrauja, sako ''taigi, sekretorės vyrui ieškote, o ne moteriai''

Taigi sakiau, kad stengiuosi duoti šansą ir tiems kurie neturi patirties. Skaitykit įdėmiau
Papildyta:


Ne per daug, o daugiau nei tie kurie dirba penkias dienas į savaitę. Nereikia mano žodžių perdarinėti.

Perskaitykit ką rašiau prieš kelias žinutes. Tarkim UK... lietuviai emigrantai, tie patys buduliai verkšlena kaip viskas blogai, sunku, brangu, aj aj aj.

Man domėtis nereikia, aš pati Londone penkis metus gyvenau.

Aš visada dedu pliusą tiems, kas baigę kokius nors kursus. Ir mažiausiai kreipiu dėmesį į tai kas ką baigęs. Žinoma diplomas irgi pliusas, bet tikrai ne didžiausias.

O kaip jaunas žmogus įgaus patirties, jeigu niekas jam nesuteiks šanso, nes visiems tik reikia profų, pradirbusių bent 10 metų? Aš, kai ėjau darbintis po univero, tai ir sakiau "neturiu patirties, bet labai labai noriu čia dirbti ir visko išmokti", ir buvau geranoriškai priimti, įvertintas mano entuziazmas, nes tikrai žinokit numuša pasitikėjimą, kai durys prieš nosį užtrenkiamos, nes patirties per mažai... aišku, per mažai, kai darbdavių toks požiūris ir nenoras jaunam darbuotojui suteikti galimybę įgauti jos. Užburtas ratas tada gaunasi: patirties neturi, nes niekur nedirbi, o niekur nedirbi, nes patirties neturi Ir man atrodo, kad jaunai asmenybei labai žalinga savo įgūdžius ir kątik studijose įgytas žinias švaistyti visiškai su jo profesija nesusijuose darbuose. Jis atbunka, atsilieka nuo naujovių, galų gale praranda pasitikėjimą, norą ir lieka kokias dėžes pakuoti maximos sandėlį, nes jau nebetiki, kad kažkam jis bus reikalingas. Manau, čia turėtų elementarus žmogiškumas suveikti ir duoti šansą tam jaunuoliui bent pabandyti, kad ir už tą patį minimumą pradžioje, bet leisti jam atsiskleisti, nes paskui taip žmonės ir emigruoja, kai pamato, jog niekam jų nereikia. Na nebent turi įtakingus pažįstamus, per kuriuos įlenda į užsakytas vieteles.

Nastya, butu idomu suzinoti kaip jus asmeniskai padarete karjera (ne tevu, ar vyro deka aisku). Gal ko nors naudingo pasimokysim is jusu

Visiškai pritariu, tačiau jei taikote tai man, tai jau sakiau, kad stengiuosi visiems suteikti šansą jeigu žmogus pats parodo noro dirbti, stengtis, tobulėti.

Ne jums, čia šiaip apibendrintai šnekėjau

Tikrai nesiruošiu čia visko viešinti, tačiau jei labai įdomu parašykite privačiai ir tikrai papasakosiu

Aš baigiau mokyklą ir išvykau į Londoną. Tiesiog taip norėjau. O galėjau laisvai likti, per tėvus, jų pažįstamus rasčiau kokią šiltą vietą ir gyvenčiau sau ramiai. Tiesiog norėjosi kažko naujo, naujos šalies, anglų kalbą mokėjau puikiai todėl ir buvo mano toks pasirinkimas. Anglijoje VISUR siuntinėjau CV, net ten kur atrodė beprasmiška.
Aš net universiteto iki šios dienos pabaigus nesu, ir man visai negėda. Turiu baigus įvairiausius kursus, iš UK turiu įvairių sertifikatų ir panašiai. Universiteto po mokyklos baigimo nei karto ir neprireikė. Per kelis mėnesius man nusišypsojo sėkmė ir gavau vos ne svajonių darbą. Kuriame susipažinau ir su vyru (kuris buvo klientas) ir su nuostabiu kolektyvu ir t.t. Dirbau, stengiausi. Dirbau kada ir kiek noriu, pagal savo grafiką, tam tikrą sutartį ir tiek. Labai gerai uždirbau, pasiėmiau buto paskolą, kuri jau išmokėta.
Niekada neplanavau UK pasilikti amžinai. Galvojau pabūsiu porą metų ir grįšiu, bet užsibuvau visus penkis. Praeitų metų birželio mėnesį atvykome su vyru gyventi į Lietuvą. Vyras mano rusas, moka tik rusiškai ir angliškai. Dabar jau neblogai lietuviškai pramokęs, mokosi stengiasi, nors jam tos lietuvių kalbos nelabai ir reikia.
Kur ir kaip vyras ir aš dirbame dabar telieka paslaptyje (nebent norite sužinot tai rašykit privačiai, nes to neviešinsiu).
Papildyta:
Beje Londone neturėjau jokių giminių, draugų ar net pažįstamų. Niekas man ten nieko nepadėjo.

Tos, kurios priimat zmones i darba, parasykit, i ka reikia atkreipt demesi siunciant CV, kai neturi reikiamos patirties. I CV juk neirasysi, ten juk sablonas, lieka motyvacinis, kurio ne visiems reikia, ir email. Vat man ir idomu, ka ten rasyt, nes, atrodo, darbdaviams net neidomu. Aisku, jei negaila pasidalinti.

Taip, nes ten irgi brangoka ir turi sėdėti ant pigaus maisto ir pan.

Žiūrint kokia darbo sritis, pobūdis, kai kur be diplomo kaip be rankų esi
Papildyta:

Taip, žinau, todėl ir manau, kad pasaulis šiuo požiūriu yra žiaurus. Žinau net du atvejus, pvz. maisto srityje, kur net su diplomais žmonės turėjo minimum šansų. Pastato bulves skųsti ir viskas, nepakilsi aukščiau nežinia kiek metų. Nebent staigiai išeis kokia darbuotoja ir kažkas sumanys suteikti šansą tam bulvių skutėjui. Tai vienas iš tų žmonių darbionosi pas pažįstamus dykai visiškai dėl praktikos, o kitai tėvai už paskutinius pinigus įrengė kavinę, kad jinai su diplomu nebūtų paskutinė pastumdėlė ir visa šeima vargsta, triūsia padeda savo mergiotei, nes jinai dar tokia tylesnė, tai be šansų jai būtų pakilti iš bulvių skutėjos Toks gyvenimas...
Ir viskas dar nuo darbo pobūdžio priklauso. Mano srityje apsimoka samdyti tik patyrusius, o be patirties galiu imti tik visiškai už dyką ir tai labai ribotą kiekį, ribotam laikotarpiui, nes gali įgrįsti klaidos, kurių tikrai bus labai apstu...
Papildyta:

Manyčiau viskas priklauso nuo srities, kur darbiniesi. Mano srityje reikia labai konkrečių žinių ir jei kas prirašys, kad dirbo ir šlavėju, ir pardavėju, ir sargu, po to dar batsiuviu, tai viskas, iš karto atmetamas. O kai kur gal tai būtų privalumas, universalumas, įvairi patirtis.
Taigi labai apgalvokite kokia jūsų sritis ir ko jūsų srityje reikia, tą ir akcentuokite. Kitą kartą geriau gal net neminėti kažkokio durno tris mėnesius dirbto darbo, nes jis tik blaško ir papildomą vietą cv užima.
Taip pat aš iš karto ištrinu tuos laiškus, kur nesuprasi į ką kreipiasi ir dėl ko. Nors realiai aš žinau dėl ko, bet turi būti parašyta šiltai ir tvarkingai, o ne: laba diena, prisegu savo cv dėl darbo. Visada malonu, kai jau email temoje nurodyta dėl kokio darbo cv. Tada gražiai pasisveikinama ir bent trumpai parašoma, kad aš, toks ir toks, kreipiuosi pas jus, nes noriu dirbti pas jus tokiose ir tokiose pareigose, nes esu toks ir toks specialistas ar noriu įgyti tokios ir tokios praktikos.
Taip pat maloniai nuteikia, kai paprašo peržvelgti cv ir/ar motyvacinį. Palinki gražios dienos ir pan.
Iš detalių man įdomu viskas: gimtasis miestas, mokykla, amžius, malonu, kai yra foto, šeimyninė padėtis. Tada kas baigta, kas dirbta, kokie papildomi kursai ar įgūdžiai, taip pat man įdomu pomėgiai. Gal kitiems ir neįdomu, bet man įdomu.

O kam jums šeimyninė padėtis?

Šiaip įdomu, dažniausiai visi parašo

Negaliu nesutikti, priklauso nuo srities.

ir šiaip viskam pritariu į ką atkreipiamas dėmesys