Knygų skaitytojų klubas 68 tema

kadangi nelabai jau beturiu laiko skaityti, tai štai kelios, kurias norėčiau paskaityti ir jos medicinos (daugiau mažiau) tema:
Chirurgas ir Kaulų sodas (man sakė, kad ten yra medicinos motyvų)
Lėliukė
Alzhaimeris. Mano tėvo istorija
Vienos krūties istorija
Lėliukė
Veidmainių sala

gal kas daugiau žinot?

beje, dar kaime seniai skaičiau knygą- Senukas nori namo ten apie senuką, gulintį ligoninėj ir norintį grįžti namo tokia sakyčiau rami, bet širdį suvirpinusi knygelė
Papildyta:

ir kaip bendraujat? ar daug plepa? fantazuoja? maniškė begalinis fantazijos kamuoliukas tokias pasakas pasakoja "iš galvos" , klausau ir žinokit akimis klapsiu kiba didžioji rašytoja auga

Lėliukę skaitysi du kartus?
"Skafandras ir drugelis" man atėjo į galvą dar. nesu skaičius, bet filmas pusė velnio

Filmas dramatiškas, papildytas "vaizdiniais" biografiniais faktais iki ir po nelaimės, o knygelė lakoniška ir primityvi. Būtent tuo ji man ir patiko. Juk negali vieną gyvą akį teturintis žmogus prirašyti "forsaitų sagų" ir "šimtų metų vienatvės".

Man šitos , gal Lėliukė kitokį, bet ne ypatingai prastesnį įspūdį yra sudariusi.

O "Skafandras ir drugelis" taip pat į šią temą tiktų.

Tik Luiziana tikrai "Chirurgą" ir "Kaulų sodą" skaičiusi. Nežinau, ar jai kitos knygos patiktų...

ek iš to skubėjimo...ką čia skubėjimo...vėl tekstą spausdinau vienu pirštu

Greitu laiku norėčiau kitoms mylėtojoms aprašyti keletą knygų, gal patiks mano pamąstymai, tik laiko reik atrast

Man labai patiktų paskaityti.

Oi labai, labai lauksiu

Man "Lėliukė" visai nepasirodė mediciniška Išskyrus tai, kad aprašomos tėvų emocijos gimus dukrelei su Dauno sindromu..ten daugiau jausmų, nei medicinos motyvų..

Pvz. L. Lansens "Mergaitės" apie siamo dvynes, kurios suaugusios galvomis..ir šioje knygoje jau tos 'medicinos' vos vos daugiau, bet irgi knyga ne apie tai

dar keletas daugiau ar maziau apie medicina:
I.Randakeviciene "Reanimacijos palata"
E.Umbrasaite "Vienos kruties istorija"
J.Bredikis "Ne dievai", "Gyvenimas klinikoje"
A. Jacyno „Chirurgija: Ir meilė, Ir kančia“.
"Mano sesers globejas" - irgi gana mediciniska...
neseniai mineta A.McKay "Gimdymo namai"
A.Munthe "Knyga apie San Mikele"
V.Veresajevo “Gydytojo užrašai"
Kroninas “Citadelė”

jei issiplesti apie ivarius sutrikimus ir ligas, galima dar testi sarasa:
E.Wurzel "Prozako karta", S.Plath "Stiklo gaubtas" - apie depresija
C.Morrall "Kitu kalba", M.Haddon "Tas keistas nutikimas suniui nakti" - aspergerio sindromas
A.Nothomb "Alkio biografija" - valgymo sutrikimai

Ne visai apie tai, "kaip kalbėti, kad jie išgirstų", bet tiesiog labai lengva populiarioji psichologija, neseniai kažkas šiame skyrelyje minėjo: Allan & Barbara Pease "Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose"
(berods iš šios knygutės testo nusistačiau, kad mano smegenys 'pusiau tokios, pusiau tokios' ).

Tikrai taip Ne del pacios knygos gincyciausi (ne tik apie ta knyga negirdejau, bet ir apie Masa... ), o del kalbejimo visu vardu, tu visu neatsiklausus Be to, man atrodo, kad jei turi pagrista asmenine nuomone apie kazka, tai visai nera reikalo ja ramstyti sunkiai irodomais teiginiais is serijos "visi zino", "visiems aisku", "savaime suprantama", etc. Argi ne?


Kazi, o nebutu galima kur nors rasti tik ta testa? Tokio tipo knygas tingiu skaityti, bet labai norisi suzinoti, kokios mano smegenys Tiesa, zemelapiu tai tikrai nelabai moku skaityti - ir erdvinio mastymo visai neturiu



O tai kaip judvi tuos atradimus darote? Einate i knygyna, uzsimerkusios renkates knyga ir paskui skaitydamos laukiate, bus atradimas ar ne? Ta prasme, vis tiek juk tenka pagal kazka rinktis, arba pasikliauti atsitiktinumu... As pastaruoju metu visai mielai vadovaujuosi rekomendacijom zmoniu, kuriu skonis man atrodo panasus i manaji - arba tu, i kuriu skoni man noretusi lygiuotis. Ir vienu, ir kitu atveju rezultatu buna visokiu, bet jie delto geresni negu tais laikais, kai knygas rinkdavausi atsitiktinai. Dabar tikrai perskaitau daug maziau slamsto.

Tiesa, as irgi gana atsargiai ziuriu i "ant bangos" esancias knygas, bet buna visgi, kad grynai is smalsumo perskaitau. Buna net ir taip, kad perskaitau ir patinka... Nors tokiu budu padarytu atradimu lyg ir neprisimenu...

Sveikos knygės
Žiauriai ilgai nesirodžiau, nes atostogos – šventas reikalas ir rašinėti, atsiskaitinėti.... taip nesinorėjo, juolab, kad ir kompo po kelias ar keliolika dienų neįsijungdavau. Bet viską sekiau, skaičiau, dėjaus į galvą. Teks pradėti disciplinuotą gyvenimą ir tada manęs jau neatsikratysit. Kadangi išlindau kaip Pilypas iš kanapių, tai apie viską po truputį (ir apie knygas, žinoma) .
Kalbėjot apie toleranciją. Ir čia nori nenori susiduri su situacija, kad teoriškai - taip, bet praktiškai... nelabai išeina. Šiek tiek varžo ir draugiški forumo santykiai, bet gal tai ir gerai, nes esame korektiškesnės, pakantesnės. Nors vėlgi – su nostalgija prisimenu anės įsiveržimą (beje, kur ji dingo?). Tolerancijos tema priminė šios vasaros nuograužą Anonimas. Knyga be pavadinimo. Daug kas manim nusivils, bet dievas mato, stengiaus, net pusę knygos perskaičiau, vis laukiau, kad užkabins, bet kas tau.... Tokias knygas aš vadinu komiksinėmis – pora štrichų tipiškai išvaizdai, taip, kad nekiltų abejonių, kur blogietis, kur gerietis, dinamika, siužetas primena kovinius filmus, kur neaišku, kas ką šaudo ar muša, svarbu, kad veiksmo būtų. Ne, nuoširdžiausiai sakau, aš ne prieš šį žanrą, tikiu, kad ir iš jo galima išspausti šedevrą, nesiginčysiu, kad ši knyga gali būti šio žanro pavyzdys, bet ..., velnias, aš jau, matyt, per sena kompiuteriniams žaidimams. Nieko gero neišėjo ir su vampyrinėmis knygomis, nors čia esu dar menkesnė kritikė, nes skaičiau, t.y, bandžiau skaityti, tik apie Suke nuotykius. Didelių abejonių (bet ir nemažesnį susidomėjimą) kelia Frajaus serija, kurią karštai ruošiuosi išbandyti. Gal vis tik ne su visa šių dienų lektūra/literatūra apsilenkiau laike. Taigi, nesupykit, būkit tolerantiškos.
Kitas neseniai aptarinėtas momentas - neskaityti to, ką visi tuo metu skaito. Iš karto prisimenu nusistatymą prieš ,,Da Vinči kodą". Gal ne visai dėl to neskaičiau, gal daugiau dėl masinės kritikos, ypač, kur kalbėta, kad ,,Angelai ir demonai" geresnė (man tuo metu atrodė, kad už pastarąją nieko blogiau negali būti), tad perskaičiau gal paskutinė. Ir ką , pasirodė labai neprastas trileris
S. Larsson ,,Mergina su drakono tatuiruote".
Gal tų pagyrų ant viršelio ir per daug, bet kad atsivertus kelio atgal nebebuvo, pasitvirtino Labai smagiai perskaičiau. Įdomu, stilius neblogas - daugiau trileriui nelabai ko ir reikia. O čia visko buvo daug, matyt, kad nė vienas nepasigailėtų nusipirkęs. Kad visi veikėjai būtų įtikinami, visos situacijos logiškos, tai aš jau seniai praradau viltį, būkit geros, priminkit man tokį trilerį. Vos skaitydama pagalvojau, kad gal kiek primena George, knygos herojus nusipirko jos romaną. Pagalvojau tada, kad geras ženklas ir, atrodo, neapsirikau. Toms, kurios mėgsta trilerius ir supranta, kad tai ne tokia literatūra, kuri pakeis pasaulį ar jūsų gyvenimą, sakau, spjaukit į prietarus ir tiesiog skaitykit. O aš dabar ugdau valią neleisdama sau atsiversti antros knygos, nžn., ar iškentėsiu...
Kitą kartą apie kitas knygas