Nerimas, įtampa, baimės

Pradžiai gali pasiskaityti tą skyrelį, kur apie nervų ligas, o po to po truputį ir kitus skyrius. Knyga įtraukia ir sudomina. Gero skaitymo:)

aciu labai

viskas yra mūsų galvose ir mintyse. Ir pokyčius daryti būtina, juk pati matot, kad vaistai nepadeda... Baisu yra ką jums tenka išgyvent, o kai viskas pakrypsta link savižudybės, yra dar baisiau, juk lieka vaikiukas, tėvai, draugas nuskriausti labai labai Gal bandykit remtis į juos, dėl jų gyvent, stenktis tas mintis pakeisti? Paieškokit, gal jau yra kognityvinės terapijos kokia knyga išversta? Man labiausiai padėjo ši terapija. Net teorija, kad būtent vaistai ir sukelia tas suicidines mintis, manau yra teisinga.
Laikykitės, būtinai rašykit, kalbėkit tokiais momentais, tikrai atsiras žmonių, kurie padės, palaikys Kad ir koks beprasmiškas atrodo gyvenimas tokiais momentais, galvokit, kad tai tik poveikis, kad tai ne jūs, kabinkitės už bet ko, kad tik nekelti rankos prieš save...
Ieškokit tinkamiausio kelio į romumą, taiką su savimi, priimkit save, susidraugaukit su savo nerimu ir panika, juk kuo labiau ją vysit, tuo labiau ji stengsis jus įbaugint... Na taip, dabar jūs nerimaujanti, panikuojanti, taip yra, priimkit tai... Dar pamėginkit pasiimti medinius karoliukus, tiks ir rožančius, bet geriausi tie budistiski, ir kol sėdit vienumoje ramiai, ateina mintis - vieną karoliuką pastumiat pirmyn, ateina kita -vėl pastumiat. Tuo metu, kad ir kokia mintis ateina - tai tik mintis, ji ateina ir nueina su karoliuku Tai labai padeda save atskirti nuo savo minčių. Juk mes renkamės mintis, ir mes - tai ne mūsų mintys Jos gali būti gražios, spalvotos, bauginančios, lyg patiekalai ant švediško stalo ir tik mes patys kasdien renkamės kokias jas savo galvoje galvoti ir vystyti, palaikyti. Mintys - neturi mums galios (čia iš Luizos Hey knygos), net ir suicidinės...
Laikykitės

man mano psichoterapeutas dave perskaityti logoterapijos knyga. Franklio tokio. o kognityvine - tai elgesio terapija ar pan?
as dekinga zmonems uz gerus zodzius.

na man nutraukiant vaistu nebuvo jokiu salutiniu reiskiniu visiskai, bet gal todel, kad nutraukinejau labai is leto per ilga laika

nuo Ad nutraukimo gali stipriai suktis galva. bet tai toks specifinis svaigimas, nuo to nekrentama gatveje. nutraukinejant trankviliantus kyla baisiu minciu.

[quote=Keter,2011 08 02, 11:00]
tai jeigu nerimas nera toks stiprus, jog gali ta veikla uzsiimti. as ji jauciu nuolatos. geriu vaistus, bet kas is to. ir jis vis stipreja (metais, ne dienom turiu omeny), atrodo neistversi. kartais bandau zudytis, bet neima velnias manes. nerimas ir baime man lygiaverciai zodziai. priezasciu kaipo tokiu adekvaciu nera. bet. nieko nebegaliu daryti. namuose siukslynas, dirbti nebegaliu (vis ismesdavo uz suicidinius bandymus ir menesius ligoninese), vaikas issiustas pas senelius, sirdis lipa per gerkle, visa drebu, pykina, vemiu, galva sukasi, akyse mirga, nuo prakaito slapia, zmoniu bijau. reik ismokt su tuo gyventi, ar ne? jei vaistai nepadeda. geriu sertralina, quetiapina, clonazepama arba panasius i ji. pastebejau kad nutraukus vaistus menesiui savijauta ne kiek nesikeicia. absoliut tas pats.


galbut jums nepritaikyti vaistukai arba salia nerimo yra kitos problemos?

esu tikra kad sirdis. jau vien pulsas 120-140 daug pasako. bet jie neranda (daktarai), lygiai taip kaip buna kad nestumo iki tam tikro laiko nemato.

Ne, čia ne kognityvinė terapija. Kognityvinė, galima pasakyti ir taip, kad elgesio, bet ten pagrindas yra toks, kad stebėt, rašytis savo mintis, prikirti jas tam tikrai kategorijai ir savo tą mintį nuginčyti. Keičiantis mintim,be abejo, keičiasi ir elgesys. Na tarkim, vėluojat kur, keikiat save,stresuojat, sakot sau, nu kokia aš nevykėlė ar pan., visada vėluoju. Be abejo, jei per diena savęs peikimo būna daug, tai vėlgi iššaukia nepasitenkinimą savimi, nemeilę sau, ko pasekoje seka nerimas, panika. Vat, kas išsitobulina labiau, net nebaigęs minties sustabdo save ir sako, pala, pala, na nėra taip, kad aš visada vėluoju, juk ir tada atėjau laiku, ir va dar tada, visiem kartais išeina vėluot, ir jokia aš ne nevykėlė, tiesiog neapskaičiavau savo laiko, kam nepasitaiko - kitą kart būsiu apdairesnė
Kognityvinė terapija, tai sveikimas be vaistų, nes šios teorijos autorius, yra įsitikinęs, kad vaistai padėti negali, o tik pakenkti (Dr David Burns) Aš su juo sutinku.

ai tada zinau sita. seniai seniai, kai tik pradejau pas gydytojus vaiksciot, buvo tokia psichologe poliklinikoj. ji man dave lapa, kur surasytos grafos: kas ivyko, kelinta val, ka as jauciau, ka galvojau, ka dariau. ir pasilaikyt liepe. tai po kurio laiko radau savo toki irasa, kad pati buvau pribloksta. zodz kai grizau pas teti gyvent, jis man pasake "jau 23 val o jus su dukra dar nemiegat". daejo iki to, kad mano ten parasyta, jog as nusprendziau, kad mes su vaiku tevui trukdom gyventi ir man reikia nuzudyt vaika ir nusizudyt paciai.


dabar to daryti nenoreciau (rasytis), nes perdaug neigiamybiu siuo metu. plius manija issokusi.

Labai gaila, kad man neberodo to puslapio: www.paslaptingaliga.lt O gydytojo minčių neišsisaugojau Ten buvo tiek paguodžiančių minčių apie tai išsakyta Širdis, širdis, vėžys, po to auglys - mes panikieriai visad sau atrasim ligą, bet gyvenam ilgiausiai, nes dažnai vaikštom pas gydytojus tirtis visus galus, o nerimo ir panikos atakos metu - treniruojame širdutę Jūsų pulsas kaip sportininko, bet gero pasimylėjimo metu ji plaka žymiai smarkiau Man dar labai padėjo panikos, nerimo metu pašokti, pajudėti Labai gera iškrova, ir dabar, jei tik pagaunu save nerimaujant, tuoj judu, bet ką darau, nors daryti regis jėgų nėra, bet kaip kognityvinėj terapijoj rašo,tiesiog eini ir darai, ir žiūri, kad jau padarei O jei sėdi, galvoji, aha reikia tą aną padaryt, bet taip tingiu,nėra jėgų ir t.t., nepadarysi, o ir liksi savimi nepatenkinta.
O jūs žolės nenorit parūkyt, jei jau niekas nepadeda? Tai - natūralus gamtos vaistas, pas mus UK jau seniai laidas rodo, kaip žmonės gydosi, pasveiksta, kaip Amerikoj psichologai išrašo vat tokiem panikieriam žolytės Be abejo, tai turi būti natūrali žolė, nemirkyta narkotikuose, nes tokia tik bėdos daugiau padarys...
Na žodžiu, išeitis visada yra, visada

i ta geltona teksta atsakau: nenoriu, nes bandziau ir tai buvo baisiausias mano gyvenime kosmaras.

stipriausiu nerimo momentu as sedziu ir linguoju kaip visiska nevisprote. na ir vemiu. anksciau kai dar nebuvo viskas taip subujoje, as skalbdavau rankomis, sveisdavau viska iki blizgesio, dabar jau sveikata nebe ta.