QUOTE(Ernestytaaa @ 2010 11 10, 17:22)
Visų pirma, tikėkis geriausio ir aukštyn nosytę.Mano sunėnui panašiai buvo, bet regis dabar jau viskas baigia sekmingai išsispręst. 
Net jei ir pasitvirtins diagnozė ir bus lengvos formos parezė, mankštelių dėka, sanatorijų manau bus viskas gerai ir nelabai pastebima. Mano ligelė yra viena sunkiausių cp formų, bet perspjoviau daugelio daktarų speliones. Nors ir dabar sunkokai vaikštau bet gyvenu taip aktyviai kad aktyvumu pralenkiu ir nemažai sveikųjų.
Net jei ir pasitvirtins diagnozė ir bus lengvos formos parezė, mankštelių dėka, sanatorijų manau bus viskas gerai ir nelabai pastebima. Mano ligelė yra viena sunkiausių cp formų, bet perspjoviau daugelio daktarų speliones. Nors ir dabar sunkokai vaikštau bet gyvenu taip aktyviai kad aktyvumu pralenkiu ir nemažai sveikųjų. Žaviuosi tokiais žmonėm, man pavyzdys...
Tikrai reikia dirbti ne tik su dukra, bet man pačiai su savimi. Juk vaikas iš mamos nuotaiką perima, o noriu, kad namuose būtų kuo daugiau optimizmo, energijos ir šiaip visokio pozityvo. Nes gyvenime vis tik turbūt svarbiau ne sveikas kūnas, bet sveika ir švari siela. QUOTE(GREK @ 2010 11 10, 20:44)
labutis, junkis drąsiai pas mus, nors labai linkiu, kad jums nepatvirtintų diagnozės šios. Mano mažiaus atvejis lygiai toks pats, kairė pusė, lengva forma. Taip kad drąsiai klausk, kas neramina, pasistengsiu padėt, kiek galėsiu, bet iki sekmadienio, nes išvyksim į Druskininkus abu į Saulutę 
Kaip gerai, kad ryžausi čia parašyti. Labai daug klausimų būtų, bet palaipsniui, per laiką juos išklausiu
Jums jau 4 m., daug jau praėjot... Aš per tuos 9 menesius labai nusiplūkiau, vis tik nors vyras padėjo, mamai tenka didžiausias krūvis. Bėdos nuo antro mėnesio prasidėjo, kai mažiukė rėkdavo ir rėkdavo, gal pūtė pilvelį tada, bet kai suvalgomo maisto kiekis nedidėjo, o mažėjo, svoris neaugo, atsidūrėm ligonineje ir taip kelis kartus. Vis ieškojo kur problema, bet rado ir pripažino tik refliuksą. Gastroenterologai sakė keisti mišinį, gėrėm vaistus, bet vaikas vis tiek nevalgė, o valgyti trukdė matyt ta nelemta parezė - neišeidavo jai normaliai čiulpti buteliuko, springdavo ir po 30 ml mesdavo valgyti. Tai mus išgelbėjo tik košės, pradėjom nuo 4 mėnėsiu. Dar ir dabar kartais kąsnis užstringa ir išvemia maistą, bet jau lyg ir lipam iš tos duobės.
Na o kai nuėjom i savo poliklinikos Vaiko raidos centrą, apžiūrėjusi neurologė pasakė, kad yra greičiausiai lengva parezes forma. Mūsų neurologė sako neįžvelgianti, bet nereiškia, kad jos nėra, reikia stebėti ir dirbti su vaiku.
Tai va tokia mūsų istorija.
Beje, pasidžiaugsiu - vakar Gabija pati lovelėje atsistojo
Tik niekaip neišeina atsisėsti pačiai. Jei lovelėje pasodinu - atsistoja lengvai, jei paguldau - pyksta, nes niekaip neišeina atsisėsti, kaip užgurtas mums tas atsisėdimas... GREK, o kaip jūsų sūnelis? Kada galėjo atsisėsti pats ir kada vaikščioti pradėjo?
Šiaip įdomiai parašėt dėl sanatorijos, t.y. kad mes dar per maži. Galbūt tada mus išsiūs kai metukų sulauksim, nedaug jau liko, o kol kas turim masažų kursą, o po Naujų vėl mankšteles skirs, taip gal sulauksim gimtadienio ir, jei reiks, važiuosim. Geriau, aišku, nereiktų.
Labai daug jau prirašiau, atsiprasau
Geros dienos visoms!
