Savo viduje mes esame vaikai ir tokie liekame beveik visą savo gyvenimą.
Z. Froidas
Bendraukime draugiškai ir dalinkimės patirtimi
Savo viduje mes esame vaikai ir tokie liekame beveik visą savo gyvenimą.
Z. Froidas
Bendraukime draugiškai ir dalinkimės patirtimi
QUOTE(ritatitas @ 2010 08 31, 11:01)
Ne apie nesąmones eina kalba, rašyk ka nori ir kaip nori, aš neturiu mados žmonėms diktuoti ką ir kaip rašyti, bet skaitant tavo postusman kartais kyla abejonių ar tiesa yra tai ką tu rašai ir viskas...Tu mane supratai. Atsiprašau, čia tik mano nuomonė ir gali išvis nekreipti dėmesio į ją
tai nieko tokio, galiu patvirtinti, kad tiesa (bent jau parašymo akimirką tai būna tiesa, nesiskaito tokie pvz kaip kad parašau, jog bijau egzamino, o paskui nustoju bijoti).
QUOTE(Pou @ 2010 08 30, 22:25)
Sveikos, mergaitės,
su artėjančiom šventėm. Linkiu, kad mus aplankytų viltis. Na ir visai nesupykčiau kantrybės avanso. Aš jos visuomet prašau. Na ir supratimo, t.y., kad aš sugebėčiau geriau suprasti savo vaiką ir jo poreikius.
F, aš bandau suprast tave, negaliu teigti, kad suprantu. Bet prašau pasistengti ir mus, autistų mamas, suprasti. Taip, sutinku, kad Toratora geriausias požiūris į vaiką. O, bet, tačiau... jos vaikas Aspergis. Tu ir tavo vyras taip pat. Tai ne tas pats, kas autizmas. Jūs turite elgesio, adaptacijos, socializacijos problemų. Daugumos mūsų vaikai turi sunkiau įveikiamų: kaip kalbos suvokimo problema, sutrikusi motorika, disgrafijos, dislalijos, galų gale intelekto. Tai netapatūs dalykai. Ir jie keičia mamų požiūrį į vaiką.
Taip, vienos mūsų, kaip Šviesioji, blaškosi po internetą ieškodamos medicininės informacijos. Jai tai svarbu. Kitos pritaiko įvairias terapijas. Aš jau praėjau daugelį stadijų. Kai kam neturiu laiko, kai kam - pinigų... Tad šiuo metu tiesiog stengiuos be išlygų sūnų mylėti. Leidžiu pailsėti nuo pakvaišusios iš nevilties mamos. Kai galiu - apkabinu, kai leidžia - bučiuoju, kuo dažniau kartoju, kaip jį myliu. Na jis man sako, kad myli ir mane. Ir jaučiu, kad savaip, bet myli. Myli, užjaučia, pasiilgsta. Kol kas man to užtenka.
Bet mūsų skyrelyje susirinkusios išsilavinusios, išprususios mamos. Mums sunku susitaikyti su situacija, nes mes pačios iš savęs kaip asmenybių reikalaujam daug. Daug investavom, investuojam į save. Dabar investuojam į vaiką ir tikim, kad tai atsipirks. Taip, kartais perlenkiam lazdą, bet ką gi mums daryti? Negi nieko... Argi mes atleisim sau už tai? Aišku, neatleisim ir jei perspausim vaikus. Tačiau kur tikroji tiesa, kol kas negali nė viena mūsų, netgi tu, atsakyti. Kiekviena einam savo keliu.
Tai tiek.
su artėjančiom šventėm. Linkiu, kad mus aplankytų viltis. Na ir visai nesupykčiau kantrybės avanso. Aš jos visuomet prašau. Na ir supratimo, t.y., kad aš sugebėčiau geriau suprasti savo vaiką ir jo poreikius.
F, aš bandau suprast tave, negaliu teigti, kad suprantu. Bet prašau pasistengti ir mus, autistų mamas, suprasti. Taip, sutinku, kad Toratora geriausias požiūris į vaiką. O, bet, tačiau... jos vaikas Aspergis. Tu ir tavo vyras taip pat. Tai ne tas pats, kas autizmas. Jūs turite elgesio, adaptacijos, socializacijos problemų. Daugumos mūsų vaikai turi sunkiau įveikiamų: kaip kalbos suvokimo problema, sutrikusi motorika, disgrafijos, dislalijos, galų gale intelekto. Tai netapatūs dalykai. Ir jie keičia mamų požiūrį į vaiką.
Taip, vienos mūsų, kaip Šviesioji, blaškosi po internetą ieškodamos medicininės informacijos. Jai tai svarbu. Kitos pritaiko įvairias terapijas. Aš jau praėjau daugelį stadijų. Kai kam neturiu laiko, kai kam - pinigų... Tad šiuo metu tiesiog stengiuos be išlygų sūnų mylėti. Leidžiu pailsėti nuo pakvaišusios iš nevilties mamos. Kai galiu - apkabinu, kai leidžia - bučiuoju, kuo dažniau kartoju, kaip jį myliu. Na jis man sako, kad myli ir mane. Ir jaučiu, kad savaip, bet myli. Myli, užjaučia, pasiilgsta. Kol kas man to užtenka.
Bet mūsų skyrelyje susirinkusios išsilavinusios, išprususios mamos. Mums sunku susitaikyti su situacija, nes mes pačios iš savęs kaip asmenybių reikalaujam daug. Daug investavom, investuojam į save. Dabar investuojam į vaiką ir tikim, kad tai atsipirks. Taip, kartais perlenkiam lazdą, bet ką gi mums daryti? Negi nieko... Argi mes atleisim sau už tai? Aišku, neatleisim ir jei perspausim vaikus. Tačiau kur tikroji tiesa, kol kas negali nė viena mūsų, netgi tu, atsakyti. Kiekviena einam savo keliu.
Tai tiek.
Labai gražiai parašėt. Aš irgi pagalvojau, kad yra skirtumas tarp Aspergerių ir sunkaus autizmo, dėl to jums sunkiau. Bet mano vyras, kai labai susinervina, tai ima elgtis kaip ne Aspergeris, o kaip autistas (muša save, nebereaguoja į nieką ar bėga nežinia kur).
oj dingo pirmas paveikslėlis 
Keista, o aš nebematau 
F, kaip tu issivaizduoji psichiniu ligu prevencijos igyvendinima siuolaikinem salygom?
Nes as asmeniskai galvodama apie vaiko buvima mokykloje tai gavau jam nedidele mokykla. Dar netycia su mokytoja (nu man taip atrodo) pasiseke. Nes lyginant ja su mokytojom kitoje mokykloje (kur bandem isitrinti, nes kaimynu atsiliepimai buvo geri) tai kaip zeme ir dangus poziuris i neigalu vaika bendroje klaseje. Aplinka irgi pakankamai saugi, nes mokykla pradine, WC skirtas tai paciai klasei, tai i bendra koridoriu nereikia eit. Taciau kokie bus santykiai su klasiokais sunku numatyti. Taciau zinau kad mokytojos akyse vaikas bus saugus.
Del domejimosi kitais dalykais. Skaiciau G.Doman pora knygu (cia apie vaikus su pazeistom smegenim), trumpai buvau su VRC ergoterapeute persnekejisi, preita savaite dar toki indu video perziurejau kaip autistai mato judanti vaizda.
Taigi, su visa kompetencija galiu teigti, kad bent jau 70 proc. autistu vaiku elgesio sutrikimu NERA SUTIRKIMAI, o vaiku bandymas save gydyti, gydyti savo smegenys ir ju rysius su kitom kuno dalim. Del kitu 30 proc. sunku ka ir pasakyti, gal but tiesiog neadekvatus elgesys del organizmo sutrikimu. Todel mano manymu gal is tiesu reiktu palikti (mato proto ribose kol negresia vaiko gyvybei ir svetimo turto saugumui) viska kaip yra, ignoruojant visuomenes poziuri.
Del tora-tora vaiko galiu pasakyti tik tiek, kad tais laikais, kai dar nenustatinejo nuo mazens autizmo ir nebuvo interneto (o reiskia ir informacijos), tai nelabai didelis ir pasirinkimas buvo ka aplamai galima su tokiu vaiku daryt. Taciau teigiamas dalykas buvo tas, kad kai nezinojo ka daryt, tai gal ir nurasyt greit bijojo. Kaip dabar greit padaroma su musu vaikais: nurasomi i spec. mokyklas, kai nesugebantys mokytis pagal bendras programas (nes biudzetas ne per daugiausiai moka uz tokius vaikus, o niekas terliotis nenori) arba nurasomi del elgesio sutrikimu (nes irgi niekas nenori papildomu rupesciu sau ant galvos). O dauguma tevu aplamai nezino apie visas galimybes. Nes specialios tarnybos neinformuoja (o daznai ir patys ne viska zino, arba zino labai siaurai), o sistemos, gyvenancios is valstybes biudzeto pasitaupo neigaliu vaiku saskaita ir siaip (del savanaudisku paskatu) ir dalinai del to, kad ir valstybe pataupo. Nes visa popierine istatymine sistema neigaliuju atzvilgiu yra sutvarkyta, tik pats finansavimas nepasiekia tu neigaliuju, nes tarpines sistemos pokeliui suvartoja siuos pinigus. O suvartoja todel, kad kontroles nera praktiskai jokios (o ir brangu ta kontrole organizuoti) ir kiekviena "kontora" savo pavaldumo ribose daro ka nori iki tol, kol nera isorinio apciuopiamo spaudimo arba gresmes nusistovejusiai tvarkai.
Beje, buvo labai naudinga tora-tora ideja del spec.pedagogo.
Pou, blaskausi ne tik po interneta, bet jau apejau ir apskambinau visa aplinka, is kurios tikejausi kazkokios tai pagalbos savo vaikui bei aiskinausi ju galimybes. (Mano drauge pasake taip: nepasiseke savivaldybei, poliklinikai, darzeliams, mokykloms, ligoninei, VRC, PPT ir kt. kontoroms
Nu mano atejimas kaip "fors-mazor" salygos sutartyje. ). Isanalizavau kaip veikia skirtingos "kontoros", ju tarpusavio rysius, istatymine ir pavaldumo tvarka. Zinau daugeli ju stiprias ir silpnas puses. Nepasakyciau kad nieko negavau, bet sveikatos man tai kainavo. Beje ir telefonines saskaitos isaugo.
maliukas, parasykit butinai kaip sekasi namu mokymas ir kaip jis organizuojamas.
cezi, del tos "indiskos" nuorodos. Apklausiau as Santariskiu neurologus. Jie paminejo kad greiciausiai girdejo del tu indu metodikos. Ir Santariskiu neurologu nuomone ta pati (apie ka sako indai, apie smegenu iskrovas) turetu parodyti miego encefalograma. Taciau mano maziui jos niekaip neiseina padaryti, nes raminamieji ir migdomieji jam issaukia atvirkstine reakcija: hyper, agresija, dideli nerima. Ir uzmiega jis jau tada kai EEG kabinetas nedirba.
Siaip aiskino taip: padaro dienos EEG, magnetini rezonansa ir lygina su miego EEG. TAda pasimato tendencijos del tu iskrovu. Ar jos yra senos/nesenos, kokia itaka daro smegenim ir del gydymo aiskiau tada.
Dienos EEG ir magentini mano berniukui dare, bet problema yra miego EEG.
Nes as asmeniskai galvodama apie vaiko buvima mokykloje tai gavau jam nedidele mokykla. Dar netycia su mokytoja (nu man taip atrodo) pasiseke. Nes lyginant ja su mokytojom kitoje mokykloje (kur bandem isitrinti, nes kaimynu atsiliepimai buvo geri) tai kaip zeme ir dangus poziuris i neigalu vaika bendroje klaseje. Aplinka irgi pakankamai saugi, nes mokykla pradine, WC skirtas tai paciai klasei, tai i bendra koridoriu nereikia eit. Taciau kokie bus santykiai su klasiokais sunku numatyti. Taciau zinau kad mokytojos akyse vaikas bus saugus.
Del domejimosi kitais dalykais. Skaiciau G.Doman pora knygu (cia apie vaikus su pazeistom smegenim), trumpai buvau su VRC ergoterapeute persnekejisi, preita savaite dar toki indu video perziurejau kaip autistai mato judanti vaizda.
Taigi, su visa kompetencija galiu teigti, kad bent jau 70 proc. autistu vaiku elgesio sutrikimu NERA SUTIRKIMAI, o vaiku bandymas save gydyti, gydyti savo smegenys ir ju rysius su kitom kuno dalim. Del kitu 30 proc. sunku ka ir pasakyti, gal but tiesiog neadekvatus elgesys del organizmo sutrikimu. Todel mano manymu gal is tiesu reiktu palikti (mato proto ribose kol negresia vaiko gyvybei ir svetimo turto saugumui) viska kaip yra, ignoruojant visuomenes poziuri.
Del tora-tora vaiko galiu pasakyti tik tiek, kad tais laikais, kai dar nenustatinejo nuo mazens autizmo ir nebuvo interneto (o reiskia ir informacijos), tai nelabai didelis ir pasirinkimas buvo ka aplamai galima su tokiu vaiku daryt. Taciau teigiamas dalykas buvo tas, kad kai nezinojo ka daryt, tai gal ir nurasyt greit bijojo. Kaip dabar greit padaroma su musu vaikais: nurasomi i spec. mokyklas, kai nesugebantys mokytis pagal bendras programas (nes biudzetas ne per daugiausiai moka uz tokius vaikus, o niekas terliotis nenori) arba nurasomi del elgesio sutrikimu (nes irgi niekas nenori papildomu rupesciu sau ant galvos). O dauguma tevu aplamai nezino apie visas galimybes. Nes specialios tarnybos neinformuoja (o daznai ir patys ne viska zino, arba zino labai siaurai), o sistemos, gyvenancios is valstybes biudzeto pasitaupo neigaliu vaiku saskaita ir siaip (del savanaudisku paskatu) ir dalinai del to, kad ir valstybe pataupo. Nes visa popierine istatymine sistema neigaliuju atzvilgiu yra sutvarkyta, tik pats finansavimas nepasiekia tu neigaliuju, nes tarpines sistemos pokeliui suvartoja siuos pinigus. O suvartoja todel, kad kontroles nera praktiskai jokios (o ir brangu ta kontrole organizuoti) ir kiekviena "kontora" savo pavaldumo ribose daro ka nori iki tol, kol nera isorinio apciuopiamo spaudimo arba gresmes nusistovejusiai tvarkai.
Beje, buvo labai naudinga tora-tora ideja del spec.pedagogo.
Pou, blaskausi ne tik po interneta, bet jau apejau ir apskambinau visa aplinka, is kurios tikejausi kazkokios tai pagalbos savo vaikui bei aiskinausi ju galimybes. (Mano drauge pasake taip: nepasiseke savivaldybei, poliklinikai, darzeliams, mokykloms, ligoninei, VRC, PPT ir kt. kontoroms
Nu mano atejimas kaip "fors-mazor" salygos sutartyje. ). Isanalizavau kaip veikia skirtingos "kontoros", ju tarpusavio rysius, istatymine ir pavaldumo tvarka. Zinau daugeli ju stiprias ir silpnas puses. Nepasakyciau kad nieko negavau, bet sveikatos man tai kainavo. Beje ir telefonines saskaitos isaugo. maliukas, parasykit butinai kaip sekasi namu mokymas ir kaip jis organizuojamas.
cezi, del tos "indiskos" nuorodos. Apklausiau as Santariskiu neurologus. Jie paminejo kad greiciausiai girdejo del tu indu metodikos. Ir Santariskiu neurologu nuomone ta pati (apie ka sako indai, apie smegenu iskrovas) turetu parodyti miego encefalograma. Taciau mano maziui jos niekaip neiseina padaryti, nes raminamieji ir migdomieji jam issaukia atvirkstine reakcija: hyper, agresija, dideli nerima. Ir uzmiega jis jau tada kai EEG kabinetas nedirba.
Siaip aiskino taip: padaro dienos EEG, magnetini rezonansa ir lygina su miego EEG. TAda pasimato tendencijos del tu iskrovu. Ar jos yra senos/nesenos, kokia itaka daro smegenim ir del gydymo aiskiau tada.
Dienos EEG ir magentini mano berniukui dare, bet problema yra miego EEG.
Rugsėjo 15 d. (trečiadienį) 16.30 kviečiame visus Kauno mieste gyvenančius tėvelius, auginančius vaiką su autizmo sindromu ar autizmo bruožais, į tėvų savipagalbos grupės susitikimą. Telefonas besidomintiems 8-37-269154, 8-37-269220.
