Autistukai-14

Sveikos,

Ice, užjaučiu labai. Maniškiui diagnozė - "Nepatvirtinta epilepsija". Nes jam miego metu nevalingai vieną kumšuką sutraukia, tačiau jokie tyrimai epi nepatvirtino: du kartus daryta miego EEG, KT. Tačiau po tyrimų, kurie buvo su narkoze daryti, nusivėmus ir šiaip nekokiam būnant, pati neurologė matė plaštaką sutraukinėjant, tad kaip ir neatmetė tos diagnozės. Ką paskutinė encefalograma parodė prie ko galima būtų prisikabinti, kad pas jį nepilnai preš du metus buvo susiformavusi miego verpstė (kas duoda šiokią tokią užuominą). Kai buvo 2 m. 9 mėn., jam VRC buvo daryta miego EEG, tai rodė sujaudinimą kaktos ir smilkinių srityse, kas dažniausiai būna autistukams. Keista, ar ne? Nes dar po 2 m. EEG to nerodė. Bet, kai buvo daryta pirmoji EEG, autizmo požymiai ir buvo ryškiausi (nuo 1, 8mėn. iki 3,2 mėn. - vengimas žiūrėti į akis, nereagavimas į vardą, kalbos suvokimo ryškus sutrikimas, mokėtų įgūdžių dingimas). Dabar vyrauja kiti, tačiau yra kontaktas.

Tad nusiramink, pasikonsultuok po tyrimų dar ir su kitais neuro - nepulk iškart vaistų gerti, nebent ištinka priepuoliai. Kažkada gal minėjau, bet epi pakankamai gerai sutvarko ir homeopatiniai vaistai. Žinau atvejį, kai kasdieninius priepuolius pavyko suretinti iki 1-2 kartų per porą mėn - o tai jau stulbinantis rezultatas.

Beje, kaip jums su ausytėm, ar pavyko pas Gradauskienę prisibelsti?

Mažiukų mamytėms - vienintelis mano pastebėjimas... Su jais reikia užsiimti ir namuose, ir vesti papildomai pas specus. Daug. Nes tai imliausias amžius, kada dedat pagrindą korekcijai. Vėliau vaikas supranta kaip apeiti visus reikalavimus - sutvarko ne tik tėvus, bet ir specus kaip šiltą vilną.
Jei neklystu, iki 5 (ar 4 ) metų amžiaus priklauso ART po 17-19 užsiėmimų: logopedo, psichologo, masažisto, kinezoterapeuto - turi skirti reabilitologas. Mes eidavom pas logo, psichologą, mankšteles. Kad ir nelabai sekėsi iš pradžių, bet taip bvo mokamas susikaupimo, šiokios tokios disciplinos, ovėliau visai ir neblogi rezultatai pasirodė. Ten išmokė šokinėti, išmasažavo visą (atstatė tonusą - na šiai ir papildomai daug į namus vaikščiojo masažistė), komunikacija pagerėjo. Labai mylėjo psichologę.
Tad vėliau specialistams darželyje buvo lengviau, nes jis jau žinojo, kas tai yra pamokėlės.

Sėkmės

Beje, mums hiperaktyvumą pakankamai gerai tvarko Pycnogenol. Tokio protrūkio, kaip buvo pernai vasarą pavyko išvengti, nors užuomazgos matėsi
Tfu, tfu, tfu, kad neprisišnekėčiau.

Kai mano berniukui padare EEG, CT ir nieko blogo nerado, as tada vaiku neurologinio skyriaus vedejos paklausiau: tai dziaugtis mums cia dabar, ar dar labiau sunerimti? Nors tai buvo pries 3 metus, galiu pazodziui pacituoti, ka ji atsake: " Vat ir nezinau. Kai randi priezasti, tereikia gerai pritaikyti vaistus, ir problema susitvarko. Kai priezasties nera, kelias daug daug ilgesnis ir sudetingesnis...." Kita gydytoja neurologe (ji konsultuoja PPT, labai patyrusi ir pozityvi, vyresnio amziaus) pasakojo, kai vaikui, nustojusiam kalbeti (kaip buvo musu atveju), nustate specifine epi forma (Landliofnerio sindromas, kazkaip taip), pritaike vaistus ir vaikas kuo puikiausiai gyvena, mokosi, o epi lyg ir isaugo....
Zodziu, visame kame egzistuoja ir +, ir -; blogiausia yra nezinia....

Mums niekad nėra buvę tokių priepuolių, kaip kad aš įsivaizduoju tikrąją epilepsiję: traukuliai, kritimas žemėn, sąmonės praradimas, vėmimas ir kt.

Mes paskutinę rugpjūčio savaitę pastebėjome traukuliukus, trunkančius apie 3 sek. Vaikas visas įsitempia, pasikrato visu kūneliu, veido mimikos raumenys įsitempę, būna išsižiojęs, akytės arba primerktos truputį arba labai išsprogdintos. Iš šalies atrodytų lyg pasivaipimas. Būna arba ramybėje sėdint, arba stovint, tada greitai dar ant pirštų galų jis pabėgėja. Pavyko užfiksuoti video kamera kai Klaipėdoje delfinų paisrodymą žiūrėjome. Parodėme tai ir neurologei.
Prasidėjo labai keistomis aplinkybėmis - mūsų atostogų prie jūros metu. Prieš tai dar savaitgalį buvome krikštynose, ten buvo didelis vilkinis šuo - pirma mintis, gal išsigando Sakiau tai ir daktarei, bet ji sako, kad tai gali būti sutapimas arba tiesiog dideli įspūdžiai sąlygojo traukuliukų atsiradimą, nors pakitimai smegenų žievėj jau seniai galėjo būti
Vieną savaitę tokių pasitampymų matydavome apie 10 kartų per dieną.
Paskui pradėjo retėti - po 1-2 per dieną.
Dabar iš viso kas kokią 3 dieną po vieną kartelį, pvz. sėdint ir vakarieniaujant ramiai. Arba vakar mačiau vieną kartelį, kai filmuką žiūrėjo.
Labai bijojau dėl darželio. Jei būtų buvę po 10 kartų ar daugiau per dieną - tai būčiau net nepradėjusi leisti. Bet kai apmažėjo - tai surizikavau. Laimei - adaptacinis stresas nepadažnino. Auklėtojos nepastebi, sakiau dar logopedei, kad pastebėtų, ar dar jis tamposi, nes daugiausiai būna ramybės metu.
Mano mama iš viso nustebo, kai pasakiau, kad tirsimės dėl epilepsijos. Ji dabar mažiau vaiką mato, bet kiek matė - tai nieko nepastebėjo.
Buvome su draugais prieš 2 savaites Zoo. Mačiau, kaip vaikas porą kartų eidamas įsitempė ir pasikratė, bet draugai net nepastebėjo. Matyt nelabai krenta į akis
Neįsivaizduoju, ką gali EEG parodyti Bet jei skirs vaistus - nu mano širdis sako, kad jų dar tikrai nereikia. Arba aš nesuprantu tikrosios grėsmės ir pasekmių. Kažkodėl man atrodo, kad dings tie traukuliukai ir kad reiktų mums geriau homeopatija užsiimti. Ypač, kai vaikas dabar gana komunikabilus, bendraujantis, norintis artumo, "skaito" knygeles prieš miegą, komentuoja, rodo į paveikslėlius, daug ką įvardina, nebogai adaptavosi darželyje...

Perskaičiau šitai http://www.socmin.lt...x.php?672292944
Tai taip išeina, kad turint vidutinį neįgalumo lygį - jokių parkavimosi ir įvažiavimo per draudžiančius ženklus nėra?

Aš ir taip suprantu, kad neturi. O kaip pagalvoju, kai jis buvo mažesnis tai išlipa iš mašinos ir lekia ką nors pamatęs. Prie prekybos centrų mašinų daug, jei nesuspėsi išokti ir sulaikyti? dar ir dabar, kai sustoju kur aikštelėj, jei išgirstu, kad jis pirmiau atsidarė dureles, tai šoku lauk, kaip išprotėjus. O jei statytum mašiną arčiau, rizika būtų žymiai mažesnė.

Aha , cia tipo taip pat kaip su autistais visi isivaizduoja, krenta, ant zemes, dauzosi galva, kandziojasi ir t.t. Juk kiekviena situacija skirtinga, tas pats ir su epilepsija.Vakar paskaiciau tavo posta, tai labai ilgai galvojau, ir niekaip nesuprantu, kaip tavo kaip su medicina turinciorysi zmogaus toks idomus mastymas. Pvz. jei maza skylute dantyje, tai gal nereikia taisyti?
Ar tu zinojai, kad yra tokia epilepsijos rusis, kurios iskrovos butent vyksta smegenu centruose, kurie butent atsakingi uz kalba?
Na ir dar karta pasiziurek video, kur maugle buvo idejusi apie neorologe Aditi Sh...
Manau, tu mane supratai, bet apsisprendimas tik, jusu-tevu rankose

Musu atveju kiek man aiskino neurologai, tai iskrovos yra pastovios, nes toje vietoje yra senas smegenu pazeidimas. Vaistu vaidmuo tokia: chemiskai pakelia ta riba, nuo kurios ivyksta priepuolis. Bet iskrovos pastovios ir vaistai tu iskrovu nenuima.
As paklausiau ar vaistai musu atveju gali isgydyti. Pasake kad neaisku, bet kartais buna kad su laiku vaistai pakeicia chemine organizmo sudeti taip, kad ta riba savaime pasikelia. Arba aplamai organizmas persitvarko ir issigydo nuo epi.
Nu vien zodziu... Musu 1-2 epi fone per metus tie vaistai "kak miortvomu priparka". Rizika tik tokia, kad ivykus priepuoliui vaikas gali susidauzyti galva. Bet kadangi dabar mokslai namie vyks, tai tokia rizika be vaistu butu labai labai maza.
Pasirasiau as del tu vaistu iki pirmu baisesniu pasaliniu. Jei islys kokie baisus pasaliniai, svarstysiu galimybe visai jokiu vaistu negerti.
Pats priepuolis vaikui musu atveju nedaro nieko blogo. Tiesiog prarandama samone ir tiek.
Bet viska ka parasiau taikitina TIK mano vaikui, kuriam diagnoze jau aiski del epi. O siaip be aiskios diagnostikos gal geriau ir nerizikuoti, nes kai kuriuos vaikus pats priepuolis gali iki letalines iseities davesti.
Man asmeniskai kazkodel tai atrodo kad iskrovas (arba iskrovos iseina uz ribu, kai vyksta epi) vaikui gali provokuoti ir herpes seimos virusai. TAciau atsakymo i klausima negausiu, nes neurologai nesigylina i virusus, o virusologai greiciausiai nesigylina i epileptologija.

Beje, Ice. Kai nustatys epi pavadinima, tai gal but TAI epi rusiai tiks jums ketogenine dieta (nes pagal jusu pirmini aprasa kazkiek panasus priepuoliai ja taikyti, bet tegu neurologai pavadinima epi paraso). Apie ta dieta epi skyrelyje yra aprasas ir viena SM "raudona" mama ja taiko.

MEs dabar geriam vilcacora ir DMG su vaikais. Atvirai pasakius man patiko sis derinys. GAila kad ta vilcacora negalima ilgai gerti. Nes per 2 gal savaites bande 2 kartus sloga, siandien su gerkle kazkas islysti ir neislindo.
O DMG tai tikrai nervus ramina. Isbandziau ant saves: veikia.
Puse vasaros su spaudimu kankinausi. Cia po tu reanimaciju ir ligoniniu su namiskiais viskas vel paumejo. O po tu papildu ir spaudimas gerokai pakrito (tik dar vis skirtus vaistus geriu). Ir poliklinikoje ir kitur del vaiku nesibaru.

Papildyta:


Man atrodo kad su vidutiniu neigalumu jau yra. Nes berods taip sake VRC socialine darbuotoja. As masinkos neturiu, tai labai ir nesistengiau sios info isiminti. Siulau pasiskambinti i VRC socialinei darbuotojai ir uzklausti.

Aš neturėjau mintyje, kad gydyti nereikia. Aš tik viliuosi, kad mūsų tas epi gal būt bus ne toks baisus ir neskirs rimtų cheminių vaisų, o galėsime pvz. kokia homeopatija užsiimti Aš tik tikiuosi, bet kaip bus - bus matyt po tyrimo
Jei jau su dantimis lygini - tai tikrai ne visus pažeidimus emalyje reikia gręžti ir plombuoti. Gali pakakti ir fluoro lako aplikacijų kurselio

As asmeniskai negirdejau kad neurologai su homeopatija terliotusi. Randa iskrovas ar priepuolius ir skyria vaistus pagal schemas ir viskas. O tu arba geri arba rastiska atsisakyma (jei ligonineje esi) rasai. O nei ne ligonineje, tai gali ir siaip nieko vaikui neduot, savo atsakomybei.

kas tas DMG? cia papildas ar vaistas? nuo 'nervu' kaip suprastau?

Maisto papildas, is UK ritatitas atveze. Cia autistams ir su raidos nukreipimais siulo gerti.
Bet manau ir autistu mamoms ne pro sali butu.

kas siūlo?