QUOTE(LumiLumi @ 2010 11 01, 22:23)
Siandien ikisau nosi i Kristute, knietejo kelis kvapus isbandyt ir labai nusivyliau

Raugintu agurku sunka, priberta bonbonkiu... Paskui islindo toks dumblo kvapas.

Raugintu agurku sunka, priberta bonbonkiu... Paskui islindo toks dumblo kvapas.
O man patiko. Patiko taip, kad pastovėjus kokias 15 min beuostinėdama riešą, papurčiau Kristėje piniginę. Čia man yra visiškai nebūdinga

Žalios rasotos rūtos - nežinia tyčia ar ne, bet mano nosiai idealiai atkartotas kaimiškų lietuviškų rūtų kvapas. Galbūt šitai pakuteno kažką giliau (vardiniai kvepalai Rūtoms

Aišku, tos rūtos - tikrai ne rūtos. Tai ryškios figos, parūgštintos tampa rūtiškos. Laukiau saldumo ir sūrumo viename - nesulaukiau, mano smegenys nepajėgios tai išrišti. Kažkas aitroko, kažkas neįprasto kvepalams, bet neapsakomai malonaus. Man jame tiko viskas - nedarna, keistumas, originalumas. Būsiu turbūt tautos atžvilgiu nepopuliari, bet jų buteliukas man nepalyginamai gražesnis nei kokios nupacackintos Lolos. Kaip ir pats kvapas. Laisvė man jaučiasi arba nedidelis netvarkingumo elementas (nekenčiu sterilumo, pedantiškumo, idealiai suderintų detalių ir t.t. - man reikia kažko truputį "nesulaižyto" - čia apskritai gyvenime). Matyt tie kvepalai "atitinka" ne tik mano vardą, bet ir mano būdą. Kad ir lyginant su gausybe šiuolaikinių Lolų, Hot Couturų ir panašių variantų mėgstu sakyti - kaip kvepalams aš jiems priekaištų neturiu, bet jie visai nedera prie mano asmenybės... O Womanity - kaip tik man. Manęs tikrai nenuvylė - kaip šiuolaikiniam kūriniui - 10 iš 10.
Kvapas pasirodė kintantis, nepaisant to, kad piramidė neparodyta - "rūtos" po kokių 15 minučių nunyksta, aiškiai išsiskiria grynesnė figų lapų nata. Širdis man labai primena Viduržemio sodus. Ir netgi suprantu, ką kitos šitame kvape išvadina raugintais agurkais. Viduržemiai mane pačią erzino kažkokia baisiai įkyria prieskonių nata (kažkuo, ką išties dedame į marinatus), bet ne raugintų agurkų rūgštimu. Galvojau - kodėl taip apspjaudė Womanity, o taip gieda ditirambus Viduržemiams... Gaila, kad Viduržemių nebeturiu, įdomu kaip po gerų metų mano nosis traktuotų jų kvapą. Iš atminties plaukia, kad širdys jų baisiai panašios, tik galvos skiriasi...