Šiandien testavau

O pagal ką sprendi, kad jis kvapams skonį turi?

Nugis vienintelis vyras iš aplinkinių su kuriuo galima diskutuoti apie sudedamąsias dalis, įspūdžius dėl kvapo, ir t.t. T.y. ne tik bile kuo kvepinasi, bet atsirinkinėja, domisi ir pan.

Violetta by Penhaligon`s

Ilgai eita ratais aplink šį kvepalą. Ką pasakyti - pirmu įspūdžiu labai nusivyliau, pasipurškus pasirodė tarsi susilpninta BlueBell versija. Aštroka citrusiška pradžia, ne visai švarios žalios natos. Žiūrint į natas, tie du kvepalai nieko bendro neturi, o pasirodė per daug panašūs, kad turėti abu. Pradžia žalia - nors žalios natos neparodytos, jos ryškios. Randu, kad tai gali būti našlaičių lapai, bet mano nosis būtų linkusi ginčytis - našlaičių lapai man labai mieli kituose kvepaluose, o čia - ne, skaidrumo trūksta, prie žemės traukia... Laimė, širdis Violetoje fantastiška, jokių žaliai mėlynų varpelių nebelieka nė pėdsako, aštrumas nunyksta. Nesaldžios, natūralios našlaitės. Jaukutės, minkštutės ir moteriškos. Kvapas toks tiesiog... paprastas. Be jokių paslėptų minčių, kuklus, neišsišokantis. Artimiausias iš "našlaitinių" man būtų Lalique Le Baiser, tik Violetta daug lengvesnis, natūralesnis, be jokių užuominų apie saldumą.
V-i-k-a, pagaliau aš juos turiu . Jeigu dar netestavai - belskis AŽ

Jeigu reikėtų pakvėpinti pelenę ar kokią našlaitę Elenytę, aš siūlyčiau tik

Pati jais tikrai mielai kvepėsiu. Tada, kai norėsis tiesiog paprastumo (bet ne prastumo).

Šiandien turėjau garbės susipažint su Parfumerie Generale kūriniu "Un crime exotique"

Reik pasakyt, kad tai vienas gražesnių cinamoninių kvapų kiek teko uostyti... nors cinamonui kvepaluose apskritai jaučiu didelius, seilėtus sentimentus, užtai šiuo atveju būsiu labai šališka.
Apytikslis sąmonės srautas vos užuodus: "o jėzau kas čia kur prikepė tų dailučių cinamoninių bandelių o jau vaniliniu cukrum kad nuklojo tik kodėl sultinga??" paskui pasiskaičiau Fragranticoj, kad turėčiau uost greičiau jau imbierinius sausainiukus, bet kaip sako, kas ieško cinamono, tas jį sėkmingai ir randa... Apskritai kvapas ant mano odos beveik nekito, ne itin ilgai ir išsėdėjo. Cinamono bandelės su švelnia imbierine arbata.
Statau į vieną eilę su Fendi Theorema ir L'artisan parfumeur Tea for two. UCE man tokia nuglostyta teorema, be pirmųjų akordų dygumo. Čia išsyk įpuoli į tą svaigų (na bet gal jau ne egzotišką) saldumą, tik jis toks sultingas ar kaip čia pavadinus tą aromatic spicy grupės kvepalų ypatybę...
Na o arbata dviems UCE kontekste - tarsi vyriška tų pačių kvepalų versija. Arba bent jau vyriškesnė, griežtesnė, mažiau naivi, tokia labiau susiturinti
Žodžiu, kvepalai nelabai exotique, o dar mažiau crime, bet tai koks skirtumas, užkabliavo jie mane...

Patricia de Nicolai Kiss me tender


Pirmas papurškimas ir dvi lygiagrečios mintys - labai gražus heliotropas ir be jo - itin pažįstamas, labai neseniai uostas natų derinys. Greit atgaminau, kad tai šaltoka, pūsta (puri tokia) vanilė. Kaip tik tokią sutikau Jo Malone Vanilla & Anise. Ir pliūpsnis maistinio tipo prieskonių, ypač gausiai cinamono, ryškūs migdolai, be jokios abejonės vyšniškumo priduodantis heliotropas, aštrūs gvazdikėliai.

Pažiūrėjusi į natas galėčiau nors ir persiplėšti bedėliodama pliusus ir minusus - ar jie man patiktų (myliu heliotropą) ar aš jų nepakęsčiau dėvėjimui (maistinis cinamonas, saldus migdoliškas, apetitą keliantis, gurmaniškas kvapas erzintų). Išvada paprasta - viršutinės gurmaniškos natos tikrai ne man. Bet gėliška, labai "Patriciška" (gili, išraiškinga, šleifiška) širdis - tiesiog svajonė, išplukdžiusi milžinišką pliupsnį sentimentų ir emocijų. Bazė labai panaši į kitų mano turimų kvepalų (Secrete Datura by Maitre Parfumeur et Gantier) - gili, jaučiama tik prie riešo nosį prikišus, svaigiai gėliška, menamai saldi. Lauke ėjau - vėjas į nosį atpūtė tą pačią "jo malonišką" vanilę su anyžiais (buvo praėję 5 valandos po kvėpinimosi).

Pavadinimas itin taiklus. Matyt dėl vanilės kyla balzamu nuteptų kvapnių blizgančių lūpų kontūras. Labai romantiškas ir žaismingas, bet kartu - brandus kvapas. Sakyčiau vidutinio amžiaus moters (jokiu būdu ne jauniklės) kvepalai tuo metu, kai ji nori parodyti vis dar širdyje slypinčią mergaitišką neramią dvasią, blizgančias akis, išreikšti intelektualiai žaismingą, jokiu būdu ne vulgarų, flirtą.

Pats kvepalų kitimas - tarsi romantiško vakaro tėkmė - iš pradžių saldus jos keptas pyragas (migdolai, priekoniai, netikros vyšnios, vanilė su anyžiais), jo dovanota gėlių puokštė (apelsino žiedai, jazminaitis, heliotropas), gundantis lūpų blizgis (vanilė), palengvėjimas, elegancija, lėti, bet labai grakštūs lengvo šokio judesiai (prieskoniškumas nugaruoja, lieka lengvas, gaubiantis, sakyčiau ambriškas (kaip aš tai suprantu) ir šokti kviečiantis kvapas). Gundymas protu. Tai Jos ginklas. Nors Jam greičiau atrodytų, kad suviliojo Jis.

Iš savo kvepalyno pašalinau visus jaunatviškus, gerąja, romantiškąja prasme "rūžavus", tokioms akimirkoms ir tokioms nuotaikoms naudotus kvapus. Bet šis - kaip tik užpildys atsiradusią tuštumą. Romantiškas kvapas suaugusioms mergaitėms. Žavu.

Gyveno apie 6 valandas . Sakyčiau, "paskaičiuotas" laikas romantiškam pasimatymui.

Turiu pripažinti - likau sužavėta kūrinio idėja, išbaigtumu, kompleksiškumu, iškalbumu...

Diptyque – Philosykos


Dar vieni figiniai kvepalai.
Oi negaliu - sėdžiu ir nežinau, ar juoktis ar...
Nusipirkau netestavusi, grynai pagal aprašymą ir natas. Man jie kvepia ne figom, laužytom medžių šakelėm, žabais - tik dar nežinau kokio medžio. Grynos jaunos nulaužtos rykštės, pavasarinis toks, labai ankstyvo pavasario kvapas, su sulos leidimu, lazdynų žirginėliais asocijuojasi. Kai sniegas tirpsta, o miške prisilauži dar neišsprogusiais lapais šakelių, jų kvapas panašus būna... Man tai labai prie dūšios, bet jau įsivaizduoju, kaip mano diedas raukysis . Šitie žymiai baisiau už Jo Malonės figas... O jau už anas atsiklausiau burbėjimo...

Ant mano odos nenusaldėja. Pasikartosiu ir aš, kaip jau čia buvo sakyta - GĖRIS. Labai paprastas - bent fragrantika rodo tik 3 natas, kitur - 2, bet labai įdomus kvapas. Viena "figine" svajone mažiau. Liko dar trys

jei ne paslaptis, kas?

Diptyque labai seniai bandžiau, bet kiek pamenu, nusaldėjo...

Man irgi truputi nusaldejo.

Ant mano odos Philosykos irgi nusaldėjo, kas man pačiai pasirodė didelis jų minusas (nors aišku, dėl skonio nesiginčijama).
Labai džiaugiuosi, kad pati nesurizikavau jų pirkti pagal skaitytus užsienio parfforumuose atsiliepimus, nes man asmeniškai tai būtų nusivylimas. Mat pati mėgstu šiek tiek kitokias - vaisines/daržines figas Kaip kad LAP ar Jo Malone.

man iš figinių dar būtų labai smalsu štai šiuos išbandyti - Antica Farmacista Fico Verde, bet niekaip nesiseka gaut mėginuko. gal kas yra bandęs netyčia?

aprašymas:
Green Fig begins with fresh green notes of cut grass, luscious notes of fruit and soft violet, then softly envelopes you in the sweetness of wild fig. A finishing drydown of powdery sandalwood round out this harmonious scent; reminiscent of a stroll through a sun-drenched fig grove.

O man Diptyque Philosykos pasirode labai panasus i Trussardi Jeans- tie patys pavasariski tuopu ir berzu pumpurai

Būsimų pirkinių sąraše Nr.1 yra Figuier by James Heeley, tik dar neuždirbau ant jų
Taip pat, nepaisant mano nesimapatijos LAP, Premier Figuier taip pat prašosi (kaip išimtis iš šio gamintojo kvepalų). Nesigilinusi kaip kvepia gyvai, bet pasigilinusi į natas nukaučiau Fig Tea (Parfums de Nicolaï), tik kol kas ant kelio nepasimaišė .