MB su mama bendrauja mandagiai, tėvams pasiskambina kokį kartą per savaitę (nebent reikalų yra, pvz kalėdiniai planai), svarbesniais klausimais paklausia jų nuomonės, patarimo, o šiaip gali paplepėti ir apie kasdienius dalykus, bendrus pažįstamus ir t.t. Man tai atrodo normalu, gal net norėtųsi, kad artimiau bendrautų. Gal dėl to, kad aš su savo tėvais bendrauju artimai 
Tai dabar ir galvoju, ar yra kokie įspėjamieji požymiai?
apie tipiska anyta 
nezinau ar ziurejot mergaites bet jei ne - paziurekit ! Kaip ten bebūtų, jei norėsite ilgo ir laimingo santuokinio gyvenimo, o ir vaikams savo normalios augti aplinkos, teks apsilaužyti savo ragus ( anytai taipogi) ir bendrauti kaip civilizuotiems žmonėms. 
Kaip ten bebūtų, jei norėsite ilgo ir laimingo santuokinio gyvenimo, o ir vaikams savo normalios augti aplinkos, teks apsilaužyti savo ragus ( anytai taipogi) ir bendrauti kaip civilizuotiems žmonėms. 
Labai teisingai pasakėte
Ir aš nemanau, kad tai yra per daug. Jei kelias dienas nesusiskambina tai pati primenu, kad jau senai kalbėjosi 
O filmas tai tikrai fainas Ir aš nemanau, kad tai yra per daug. Jei kelias dienas nesusiskambina tai pati primenu, kad jau senai kalbėjosi Man irgi tinka kaip MB bendraja su savo tevais, faini zmones (kiek pazistu), noretusi ir man su jais toliau ggraziai bendrauti 
Cia vat kaip kas ziuri. As kai augau tai irgi savaitgaliais pas mociute vaziuodavom, susirinkdavo visi vaikai, anukai ir budavo smagu visiems pasibendraut, o mamai pliusas, kad nereik valgyt gamint ir indu plaut 
Zinau atveji, kai moteriske pries isvaziuodama atostogu kelias dienas gamindavo valgyt ir sudedavo ka galima i saldytuva, ka i saldikli, kad kol jos nebus vyras turetu ka valgyt 
Bet čia manau tiesiog nuo žmogau būdo priklauso. Nors maniškė tai nėra bloga, bet ir labai artimo ryšio su ja neturiu, nes matomai per daug skiriasi mūsų biolaukai ir charakteriai. Tai tiesiog priimu aš jų bendravimą tokį koks yra ir viskas.
: Tik kai pagalvoju, is esmes tai su visais artimaisiais reikia graziai elgtis, rupintis, padeti... Na tie socialiniai dalykai nebutinai visur ir visad kartu, bet tikrai nors retkarciais gerai praleist laika kartu. Juk kai pagalvoji vienatve, kai turi seima yra baisu 
Tai ne mano, bet man labai artimo žmogaus. Gyvenimas merginos kaip pelenės pasakoje, nemėgos jos nuo pirmos dienos, nežinau dėl ko, bet vis aiškindavo, kad neturtinga, aukštojo mokslo nebaigusi. O pačios sūnelis tai pats jokio turto neužsidirbo, viskas iš tėvelių kišenės supirkta. Tai va, o santykiai tokie, kad ji prižiūrėdavo jų daržus, šiltnamius, kol jie sodyboje gyvendavo. Konservuodavo, po balių stalus tvarkydavo ir gero žodžio nesulaukdavo. Kai su naujagimiu kitam mieste tris mėnesiu gulėjo, nei karto nesugebėjo atvažiuoti nei vienas giminės narys, įskaitant ir vyrą. Teko vaiko nuotrauką jam el.paštu siųsti Visi matėm, koks jos gyvenimas, o jai gerai, myli tą savo vyrą. Sūnelio tokio dar paieškoti reikia, ketvirtą dešimtmetį įpūsėjęs, bet už mamytės sijono slepiasi. Toks peraugęs mamytės sūnaitėlis...fe.... O finalas toks, kas susirado kažkokią bobą darbe ir "geroji" anyta marčiai tiesiai šviesiai pareiškė, kad jos sūnelis turės jaunesnę, gražesnę ir turtingesnę. Pareiškė, kad ji nešdintųsi iš jų namų su vaikais. Tą dieną, kai išvijo iš namų, bute buvo tik policija, nes anyta norėjo ir jai ir jos mamai užvažiuoti, o tas "šaunusis" sūnelis net nepasirodė, kaip menkysta. Net pasą žmonos paėmė ir neatiduoda. Jau nepasakosiu, kokį psichologinį ir fizinį smurtą patyrė iš tos šeimos. Taip norisi visam pasauliui išrėkti šitos giminėlės ir ypač to antžmogio pavardę, bet suprantu, kad problemų sau ir jai galiu pridaryti....
: Juk ir graziu pavyzdziu buna, net ne pagal isimties taisykle
