QUOTE(lauksna @ 2007 08 05, 23:26)
Bet ankstesni pedagogai pasirinkdavo profesiją tokią ne dėl to, kad kitur neįstojo - pvz., mano mama norėjo jaunystėje keliauti, o Sovietų Sąjungoje tai daryti buvo sudėtinga, todėl ji nusprendė tapti geografijos mokytoja. Bet dėl fizinio aktyvumo sutikčiau, nors yra išimčių, kaip ir visame kame. O noras rengti per šiltai tikrai išryškėja - susidūriau... Bet jei kalbiesi, galima tai pataisyti. Pvz., ryte nusprendžiant, kaip vaikutis turi apsirengti. Auklė pamato, kad taip aprengtas vaikas lieka sveikas ir toliau pati taip daro.
Manau, kad optimaliausias amžius būtų 30 - 50. Nes 25 kartais per mažai, kad būtų pakankamai atsakomybės ir žinių.
Sutinku,kad pačios mama profesiją rinkosi tais laikais,kai pedagogika turėjo gerą vardą.Sutinku ir dėl išimčių,kaip tokių buvimo.
Tik negaliu sutikti,kad ryte vaiką aprengus vienaip,jo nereikia vėliau perrengti.Oras pakankamai pakinta per keletą val.Čia tik pati auklė turi žinoti,kaip tinka rengti,juk nepriskambins po 4-5 kartus per dieną dėl vaiko aprangos
Taip pat nepritariu,kad yra optimalus auklės amžius,kaip toks apskritai.Greičiau-optimalus charakteris tokiam darbui-darbui su vaikais.
Pati dirbau aukle daug jaunesnė būdama-15 m. pirmą kartą.Nemokėjau daug ko,bet vaiko tėvai matydami mano norą dirbti ir pareigingumą išmokė,paaiškino ir palaikė mane,davė daug naudingų patarimų,tačiau nieko nepiršo prievarta,o leido pačiai domėtis ir diskutavo su manim.Ta patirtis man gyvenime daug davė gero.Žinau ne vieną merginą,moterį,kuri neturėjo žinių,net turėdama savo vaikų.
Taigi ne amžiuje ir patirtyje esmė,o žmogaus tinkamume-nore išmokti,dirbti.Platus akiratis ir geras charakteris,mano manymu, yra tie kriterijai,kuriais reiktų vadovautis renkantis auklę.Juk gerą,sukalbamą žmogų galima išmokyti,ko nemoka,paaiškinti ir kalbėtis.