Man rodos, atėjo metas ultimatumams. Tik tas ultimatumas turbūt turėtų nuskambėti taip: "Aš pastaruoju metu daug galvojau apie mus. (...) Supratau, kad pavargau nuo santykių, kurie niekur neveda. Priėjome tašką, kada santykiai arba turi peraugti į kažkokią aukštesnę kokybę (gyvenimą kartu, pvz.), arba nutrukti. Tačiau pagal esamą situaciją nepanašu, kad būtum pasirengęs naujam santykių etapui. Nemanau, kad turėčiau reikalauti, jog tu pasirinktum. Manau, kad pasirinkti turėčiau aš pati - ar noriu, kad viskas tęstųsi po senovei, ar noriu pradėti naują gyvenimą be tavęs. Nepyk, bet norėčiau su tavimi kažkurį laiką nesimatyti (čia pasakyk konkretų terminą) ir gerai apgalvoti, ką darysiu toliau.
Tokio ultimatumo esmė:
1. Vyras nėra įvaromas į kampą, kad jis "per prievartą" privalo likti su moterimi.
2. Jis suvokia, kad moteris nesėdės ir jo amžinai nelauks. Jis nebeturės pas ką grįžti.
3. Ne jis palieka, o jį gali palikti. O tai yra baisu vyrams. Kol moteriškės dėl jų džiūsta - jie bujoja, bet būti patys palikti labai nemėgsta.
4. Durys dar neužtrenktos, jis dar gali pakeisti situaciją. Jei nori.
Manau, jis turėtų pakrutinti smegenis. O jei to nepadarys, tai išties, kam tau toks molis ? Sėkmės
aciu, tau.
jei noriu judeti toliau, matyt, reikia taip ir elgtis
Tokiomis moterimis ypač... 
Nori pas mergas eini, nori šiaip sau kur blūdiji. Atsibosta viskas, prisimeni, kad yra namai, kur visada lauks karšta vakarienė ir dar karštesnės akys, siūlančios ne tik meilę, bet ir visą save... Faina 
Nenustebsiu, jei po kokių penkerių metelių, o gal ir dar anksčiau, tavo vyriškis "kiaulės akimis" paprašys paskolinti sūnų savaitgaliui. Gražu juk, kai maži vaikai nuotakos nuometą neša, ant fotkių žiūrisi 
