Myliu jį. Jis tai žino, bet nieko nedaro

Ai, visi vyrai kiaulės ir apsirengti nėra kuo Spjauk tu į jį, parodyk, kad ir be jo gali laimingai gyventi- net jei širdis ašaros. Tada gal susimąstys? O jei ne- tai ar tau toks tikrai reikalingas?

Kaip jau daugelis mamyčių tau sakė - sprendimas visada priklauso moterims. Priklauso nuo to ar jos nori ir toliau kentėti ir gyventi vien viltimi (o gal.. gal.. ) ar nori įrodyti sau ir kitiems,kad gali pačios susitvarkyti savo gyvenimą. Taip yra todėl,akd vyrai nesugeba sustvarkyti nei savo, o juo labiau moterų, mylinčių ir mylimų, gyvenimo. Kaip jau kažkas paminėjo - jie patys bijo kurkas labiau už mus. Juk visos meilužės - labai nepastovu,o taip gera,kai yra kur grįžti,kur žinai,kad esi laukiamas,bet neįsipareigojęs. Jie bijo likti vieni. Visi mes norim būti mylimi,bet jei nesugebam patys mylėti,tada negalime reikalauti,kad mus mylėtų.
Jei gerai supratau,tai financinių kliūčių nėra,tiesa? Tada lieka tik psichologinė priklausomybė nuo meilės (juk pasakei,kad bijai likti viena) Čia ir yra visa problema.. Labai sunku ką nors patarti, kai protas kalba viena,o širdis galvoja savaip. Visos matyt pasakys tą patį - jei myli save,negali leistis būti pastumdėle,pas kurią jis ateina,kada jam patogu. Vaikas yra vaikas,bet mama irgi privalo būti laiminga. Iš ko vaikas ims pavyzdį,jei tevą mato tik kartą ar du per savaitę,o mama nuolat apsiašarojus ir nerandanti sau vietos? Mes, visų pirma kaip moterys, ir kaip mamos, turim būti ryžtingos ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Sunkiausia yra žengti pirmą žingsnį (kad ir koks jis bebūtų - ar pasirinksi santykius išsiaiškinti su juo akis į akį (kiek pamenu,sakei,kad tai nepadėjo) ar nuspręsi imti savo meilės istorijų vadžias pati ),o paskui jau judi iš inercijos. Aplink daug vienišų vyrų, kurie tik ir laukia, subrendusios moters, kuri sugebės kartu statyti naują šeimyninį gyvenimą iš trupinėlių, grindžiant gauta skaudžios meilės patirtim
Kad ir ką nuspręstu, svarbu,kad tavo sprendimo neįtakotų buvusiojo norai. Turi žinoti ko nori pati. O mes su tavim Laikykis

neturi jis oficialios seimos. tik ar neturi dar vaiku?....

aciu jums visoms, ir jusu visu nuomone tokia pat.... ko geo zinojau, kad taip parasysit, bet man ir reikejo tai perskaityti. ir pati protu suvokiu, kad ne taip elgiuosi, tik sirdis negali atsispirti ir vis dar tikisi....

jis irgi sako man atvirai, kad susirasi geresni nei jis, bet beda ta, kad as nenoriu nieko iekoti, nes kai sakau, pasakyk man "NE" ir as suprasiu, jis to nesako. Sako - "negaliu". man kazkaip atrodo, kad jis blaskosi ir nezino, ka pasirinkti..... tik man jau pabodo....

tu samoningai nenori girdeti kas tau sakoma...nes tai kas sakoma-tau nepriimtina,blokuoji visa tai,apgaudineji pacia save niekada neturesi ramybes, jei meluosi pati sau kas tau is to??? is tu tusciu iliuziju???
atsisesk viena karta ir rimtai save "supurtyk"...jau pats laikas

Bjauri situacija. Visiskai pritariu Mexicos mintims Jam labai patogu, o tau? Nera jokios meiles is jo puses ir vargu ar bus... Sukaupk visa drasa ir patikek, kad tau jo nereikia. Na kam jis tau jei jo nera salia, jei pasirodo tik tuomet kai jis to uzsimano?
Sakai nenori pagalvoti apie joki kita, na ir negalvok, tu pirma pasistenk pamirsti si O tuomet pati nesuvoksi kaip atsiras taves vertas Nes kiek ilgai gali testis toks gyvenimas? Metus, du ar tris? O kas jei jis ateis ir pasakys, kad jis rado savo gyvenimo drauge? Tuomet bus dar skaudziau nei pasistengti viska pamazu pabaigti dabar...

Aciu, gerai kad taip rasot, suprantu kad esate teisios.
Viskas, apsispresiu ir pasizadu taip daryti, kad ateitu meile.
p.s. net bureja man siems metams man isbure meile:)

Man rodos, atėjo metas ultimatumams. Tik tas ultimatumas turbūt turėtų nuskambėti taip: "Aš pastaruoju metu daug galvojau apie mus. (...) Supratau, kad pavargau nuo santykių, kurie niekur neveda. Priėjome tašką, kada santykiai arba turi peraugti į kažkokią aukštesnę kokybę (gyvenimą kartu, pvz.), arba nutrukti. Tačiau pagal esamą situaciją nepanašu, kad būtum pasirengęs naujam santykių etapui. Nemanau, kad turėčiau reikalauti, jog tu pasirinktum. Manau, kad pasirinkti turėčiau aš pati - ar noriu, kad viskas tęstųsi po senovei, ar noriu pradėti naują gyvenimą be tavęs. Nepyk, bet norėčiau su tavimi kažkurį laiką nesimatyti (čia pasakyk konkretų terminą) ir gerai apgalvoti, ką darysiu toliau.

Tokio ultimatumo esmė:

1. Vyras nėra įvaromas į kampą, kad jis "per prievartą" privalo likti su moterimi.
2. Jis suvokia, kad moteris nesėdės ir jo amžinai nelauks. Jis nebeturės pas ką grįžti.
3. Ne jis palieka, o jį gali palikti. O tai yra baisu vyrams. Kol moteriškės dėl jų džiūsta - jie bujoja, bet būti patys palikti labai nemėgsta.
4. Durys dar neužtrenktos, jis dar gali pakeisti situaciją. Jei nori.


Manau, jis turėtų pakrutinti smegenis. O jei to nepadarys, tai išties, kam tau toks molis ? Sėkmės

Gal tas jo negaliu reiškia "negaliu tau pasakyti NE, nes sudaužysiu tau širdį ir nenorėsi daugiau manęs matyti, o mes juk turim vaikelį..." Sunku tiksliai pasakyti ką mąsto vyrai, bet akivaizdu, kad ne tą ką moterys.
Mano praktinis patarimas būtų tik nepradėk galvoti apie jį kaip apie priešą arba apie save kaip apie auką. Įsisamonink, kad taip vyksta, nes taip turi būti. Jis tavo vaiko tėvas, todėl teks būti daugiau mažiau draugais su juo. Pagalvok, kad jis tau daro paslaugą nesiženydamas (ar negyvendamas ar pan) su tavim "iš reikalo" ar iš gailesčio. Būtų daug blogiau jei po poros metų bendro gyvenimo prasidėtų rietynės, peštynės, muštynės, abu vaikščiotumėt surūgę, vaikutis irgi būtų nelaimingas.... Tada skelbtum forume temą kaip pvz "kaip išgelbėti šeimą", "ką darau ne taip" ar "parekomenduokit advokatą skyriboms" (nenoriu įžeisti nieko, skelbusio tokias temas). Jis matyt yra stipresnis už tave ir saugo jus abu nuo didelės klaidos. Tik jį patį gasdina tavo būklė. Būk stipri. Kai pradėsi galvoti apie jį, galvok kaip apie drugą, kaip jūs abu surasit savo antras puses, kaip draugiškai spręsit vaikučio auklėjimo klausimus, kaip vienas kitą paremsit... Tik atsimink, turi savo galvoj ir elgesį nusibrėžti aiškią liniją, kurios neperžengsi ir neleisi peržengti jam. Bent jau pradžioj-kuo mažiau fizinio kontakto, santykių aiškinimosi ir pan. Pirmiausiai išsiaiškink viską savo galvoj. Nemeluok sau, nes jei meluosi, viskas ko pasieksi bus labai trapu. Neturi sau kartoti, kad jo nemyli jei iš tiesų myli. Tik neleisk tam jausmui tavęs valdyti-pati jį valdyk.
Ateik čia pasipasakoti kaip sekasi, o mes tau pduosim nosinėlę išsiverkti arba draugiškai išvadinsim kvaiša, žiūrint ko tau reikės