QUOTE(Feaja @ 2010 09 20, 15:03)
Man dar cia truputi tokie pamastymai. Kazkaip uzkabino ta tema, nes manau, kad musu su autore situacija siek tiek panasi

As galvoju, kad jei jau su vyru reikalai nuejo iki sekso, vadinasi jis man kazkuo patiko (as nesu davatka, esu savo gyvenime turejusi vienos nakties nuotykiu pora kartu, kai aistra nurove stoga ir norejosi ta padaryti iskart, negalvojant apie tolesni bendravima. Dabar, deja, tokios aistros pirmakart sutiktam zmogui manes nebeaplanko, o kartais gal ir noretusi)... Taigi - reikalai nuejo iki lovos ne siaip sau. Man jis patinka, as jauciu jam aistra, man su juo idomu bendrauti ir t.t. Na, ir lovoj jis pasirodo - nelabai... As gal irgi? Pirmas kartas, jaudulys, lukesciai, baimes - nesamone, kad su amzium to nebelieka! Taigi - zmogus tau patinka, bet seksas - nelabai. Ir ka? Meti tu ji? Cia as nesmerkiu, o tik garsiai mastau. Man bent jau taip nebuvo, kad butu toks totalus pravalas, kad tai, del ko as su tuo zmogumi atsiguliau, nebetektu prasmes. Manau, kad bendraujant, kalbantis, sekse galima ismokti prisitaikyti, rasti budu, ka daryti, kad abiems butu gerai.
Mh.. idomi tema
Cia idomiai pasukote viska... net keptuve nukeliau(kepu dukrai blynus) susimasciusi..

Taip, is tikruju buna paradoksu... yra buve taip. Bendravom gal puse metu, netrauke jis manes, siap pokalbiai patiko, po to kazkas "uzkabino", praleidom viena nakti ir ate. Po to padariau isvada, kad jei jau nera aistros iskart, veliau ji jei ir atsiranda tai trumpam... Ir yra buve taip, kad trauka buvo didziule is pirmo zvilgsnio, bendravimas tesesi gana ilgai, nors ir islipus is lovos kiekvienakart norejosi siusti ji kuo toliau. Bet lovoje buvo viskas idealu. Tai vat kaip buna....