Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Sveikutes merginos ir as jungiuosi prie sitos temeles...

Ilgai masciau ar parasyti man savo istorija,bet baisu,labai baisu kad nesuprasit....pagaliau nusprendziau...as tikrai sutinku kad nevaisingumas yra labai susijes su psichologinem problemom,kai labai nori tai ir neiseina,o dar kasdieninis stresas pastovus saves prievartavimas,neverinimas kaip moters( ar vyro)vaistu naudojimas..visa tai daro itakos musu organizmui musu psichinei sistemai..
Pries 7 metus pradejom tirtis,pasirode vyro spermiukai per leti,be gyd pagalbos tik per stebukla galim susilaukti mazylio,o as visa laika svajojau tureti vaikiuka tai mano didziausia svajone..Visa laika kaltinau vyra jeigu susipykdavom tai mano pirmiausi zodziai budavo tu niekam tikes ,nevertinau jo kaip vyro...kol po 3nesekmingai darytu IVF lietuvoje,atsibodo pinigus mesti i bala,nusprendem cia pratesti gyd,gyne mane pasiunte lap,ir ten man istiria kad mano abu kiausintakiai nepratekami,saaugu daugybe..zodziu as ne kuo gerene uz savo Brangu vyra kuri tiek metu zeminau savo ir jo akyse,nevertinau joo..Jis niekada man nera pasakes blogo zodzio apie mano problemas,kol viena vakara su draugais gryzo is vakarelio trupuciuka isgeres,atsisedo pries mane ir pravirko..sako as tau niekada to nesakiau,kaip skaudziai tu man padariai sakydama kad as niekam tikes..O Tu?? ir viskas daugiau nepratare nei zodzio,tada ir supratau kokia as buvau kaip jam buvo skaudu!!! Rasydama si laiska pasijauciau tikra niekse,slykscia svimyla!....
Rodos gyvenime nieko netruksta gyvenam labai gerai abu turim gerus darbus, turim savo nama abu po masina,suo,daug keliaujam..pinigai niekada nebuvo mums problema,bet tikriausia didziausia problema yra mumyse,mes nemokam vertinti tai ka turim ir kiek bebutu visada bus mazai,tikriausia dievas dar tikrina mus musu santkius..Kiekviena diena klausiu saves kodel kiti tevai ismeta savo vaikus,o mes saviesiems galetume duoti viska,bet dievas mums ju neduoda,kodel toks nesaziningumas gyvenime?
Rasydama si laiska blioviau kaip vaikas,Kokie Ziaurus mes galim buti tiems kuriuos mylime..Myliu savo vyra visa sirdimi ir tik neseniai supratau ant kiek jis yra man svarbus,be jo mano gyvenimas butu beprasmis...Aciu kad isklauset.

Nuostabus tavo vyras tau labai pasiseke ir manau,jam irgi ne maziau pasiseke,kad turi tave


Aciu uz atviruma Vercia dar ir dar karta susimastyt...

Labai suprantu tavo dabartinio luzio busena, bet nesuprantu kito dalyko, jeigu rado saaugu kiausintaikuose tai nepaaiskina kodel nepasiseke IVF, nes IVF kiausintakiai kaip ir nereikalingi Gal paprasciausiai reikia meginti dar, gal ne Lietuvoje bet tarkim Latvijoje...

Del istartu negraziu zodziu... yra kaip yra ir neverta jau grauztis ir kaltinti save, kiekvienas turim teise skaudziai isgyventi nesekmes ir juodais momentais istarti zodziai tiesiog atspindi to momento skausma...

Gal ne as viena pastebejau bet beveik kiekvienoje sio skyrelio zinuteje nevaisingumo tema eina lygiagreciai su pinigu turejimo/neturejimo tema Gal kazkas yra tame, gal yra koks rysis tarp situ dvieju dalyku? Juk poziuris i pinigus irgi daug ka atspindi apie musu gyvenimo pozicijas, prioritetus, tam tikru dalyku vertinima. Kodel iseina taip kad seimos kurios pirmenybe teikia materialinei gerovei gyvenymo pradzioje dazniausiai turi problemu susilaukiant vaiku? Galima pavadinti tai "didesniu atsakingumu", "fundamento paruosimu busimam vaikui" bet kazin ar tai tikroji priezastis. Dazniausiai delsiama nes norima pagyventi sau, skirti pinigu savo komfortui, pramogoms ir t.t. nes kiekvienam aisku kad vaiku atsiradimas tai reiskia kad seimos pajamos labai sumazes nes kazkas keliems metams iskris is karjeros, o islaidos padides, maziau laiko liks sau, bus daugiau rupesciu. Ne kiekvienas to nori ir yra subrendes tam. Pripazinkim kad taip yra, gal ne garsiai bet tyliai viduje. O kai zmones prisisotina materialine gerove, ir pasiekia materialinio lygio kai gali moketi milziniskas sumas nevaisingumo gydmui jis nevelnio nepadeda. As jokiais budais nenoriu moralizuoti, nes pati turbut patekau i tuos pacius spastus, tiesiog gal butu naudinga susimastyti ir padaryti isvadas. Knygoje "As iki gimimo" susiradau vieta kur rasoma kad vaiko siela nenori ateiti i perdaug geras salygas, bet ateina labai daznai atrodo paciu netinkamiausiu momentu kai zeme pradeda slysti is po koju. Turbut taip ir yra, kad vaikas ateina kai pagaliau esame pasiryze atsisakyti visko ka turim ir realiai tai darom, griuna taip ilgai statytas fundamentas... Taip iseina kad matyt negali tureti visko vienu metu ir karjeros ir geru pajamu ir vaiku... Apsidairykit aplink, ir palyginkit skirtingas seimas. Man idomu ka manot

Bent jau mūsų atveju vaikelio norėjom nuo pat pirmosios dienos, nors materialinė padėtis nei tada, nei dabar nėra gera. Tikrai nelaukėm kol pastatysim namą, turėsim superinius darbus ir pan. Bet šitą dalyką aš irgi ne kartą pastebėjau, jog žmonės labai ilgai laukia, saugosi, taupo geresniam gyvenimui ir tik tada pradeda ieškoti vaikų. Bet dauguma jų ir susilaukia be problemų pagal tokį gyvenimo planą, kaip ir manau yra labai neturtingų, negalinčių apskritai susimokėti net už tą pirminę konsultaciją.
Papildyta:

Gal ne šitame skyrelyje reiktų apie tai rašyti, bet visos tos stimuliacijos ir sukelia sąąugų atsiradimą, dažnai tai ne priežastis, o jau IVF pasekmė.

Bet dėkui už atvirą pasakojimą, net sugraudino, saugok ir mylėk savo antrąją pusę, nuostabus žmogus.

Taip tikrai nera, kaip jums atrodo. Pazystu labai daug seimu, ir tikrai galiu pasakyti, kad tai tik subjektyvus tavo isivaizdavimas. Ir turintys pinigu nepastoja, ir ju neturintys nepastoja, kaip ir atvirksciai.

Labai pritariu Sprendziant is savo ir kitu patirties, poziuris i materialini gerbuvi kazkodel labai paveikia ir butent tas sritis, kur, atrodo, jokio materialumo nera ir negali buti.

taigi...nereikia kaltinti kito, nes gali viskas pasidoryti visai kitaip. Mano patirtis labai panasi
Tikiuosi ir vyrui ta pati pasakei, ne tik mums, nes jam sitas mintis tavo svarbu isgirsti

Manau, kad jūs nusišnekėjot ir labai stipriai.
Nes kai pradedama ieškoti sliekų subinėje ir kelti klausimus "kodėl aš kalta, kad nesusilaukiu vaikų", taip galima dasikasti ir iki caro Ruriko laikų ir rasti begalę nuodemių sąrašų.

Na va, kaip skirtingai skaitome ir suprantame. As tokio klausimo "neisskaiciau"

Aš neskaitau, aš reziumuoju.
Nevaisingumui randame daug pasiteisinimų:
Palaidas gyvenimo būdas;
Nepalaidas gyvenimo būdas;
Perterklinis gyvenimo būdas;
Neperteklinis gyvenimo būdas;
Per vėlyvas bandymas pastoti;
Per ankstyvas bandymas pastoti;
Per didelis atsipalaidavimas;
Visiškas neatsipalaidavimas;
Netinkamas laikas;
Netinkama vieta;
Ir šiaip - netgi mėnulio fazės netinkamos.

Gal laikas susitakyti su mintimis, kad yra problemos su pastojimu, pripažinti akivaizdžius faktus ir tada imtis kažkokių veiksmų arba neisiimti veiksmų?
Nuo to, kad rasta kažkokie karminiai pasiteisinimai, kodėl nepastojama, geriau nepasidarys. O gal ir pasidarys, juk bus rasta bent kažkoks pasiteisinimas, kodėl moters / vyro organizmas yra toks, o ne kitoks.

1. Ne pasiteisinimu ieskoma. Ieskoma priezasciu, kodel taip atsitiko/kodel taip yra. Priezasciu, kurias galima butu priskirti prie fiziniu (lengvai ivardijamu kaip persirgtos ligos, organu disfunkcija ir pan.), ir priezasciu, kurias apciuopti yra sunku.
As i si skyreli atejau is IUI. Ir "pas mus" buvo mergina, vaikelio sulaukusi po kazkelinto IUI (5- ar 6-o), praejus 10 metu. Sutapimas ar ne, bet pastojo padariusi pertrauka nuo gydymu, praejusi akupunkturos kursus, ir ... pakeitusi poziuri i tam tikrus dalykus. Niekas negaletu pasakyti, kuris pokytis labiausiai itakojo sekminga rezultata.
2. Taip, as manau, kad kartais esame baudziami uz musu materializma, uz nemokejima dziaugtis tuo, ka turime. Uz klaidingai priimtus sprendimus ir dar daugeli kitu dalyku, kurie yra visiskai nuo musu priklausomi. Bet tai nereiskia, kad as negaliu susitaikyti su kilusiomis problemomis. Man tai visiskai nesusije dalykai. As susitaikiau jau seniai, ir priimu tai kaip isbandyma man ir musu seimai.
O tas knisimasis ir ieskojimas priezasciu ar paaiskinimu gali buti ir labai naudingas, jei neuzsiknisama per daug giliai ir nebematoma pagrindines priezasties, kodel buvo knisamasi.

Nu ir nesusilaikau.
Taip į pevas nuvažiuojama. Karma, vertybės, bausmės, protėvių nuodėmės.
Tegul.
Apie save: kaip šeima startavom finansiškai nuo nulio. Niekuomet nebuvo prioritetas karjera ar materija. Ir nėra.
Tai metams einant norom nenorom tuo apaugi-materija ir pareigom. Tai ką dabar, mest viską, išeit į mišką, kad būtų pakankamai blogai?
Nesisaugojom nė vieną dieną. Taip pat maniakiškai neplanavom. Ir ką- nulis.
Nesenai dėl nevaisingumo kaltino LPL ir abrtus. Dabar mobilius ir kompus. Dar karmą. Dar...ką tik nori.
Vaikai, kaltų ieškojimas- totalios bejėgystės požymis.
Mes bevaikiai, tai mūsų gyvenimas. Kaltų dėl to nėra. Taškas.