Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Man atrodo,kad bent jau LT,kur IVF yra nekompensuojamas valstybes,tai tikrai niekas tu embrionu nemeto,o brangina kaip didziausia turta. Nes tik pacios tvirciausios,graziausios,darniausios seimos iki to prieina. Silpnos seimos ir netikri santykiai isbyra po keleto nesekmiu...
Nezinau,kaip yra tose salyse,kur IVF yra pilnai kompensuojamas,gal ten ir buna,kad karta pastoje ir sulauke vaiku,kitus embrionus tiesiog palieka tyrimams ar ismeta? Kur deda snaigutes,jei seima nebenori daugiau vaiku? As nezinau... Aisku,kad reikia grieztos kontroles,bet ir kompensavimo.
Bet kodel alkoholikui donoro kepenis persodina nemokamai,nors galetu sakyti,kad pats kaltas del savo ligos.. Arba nuo auksto kraujospudzio vaistus kompensuoja,nors jis padidejes dazniausiai del zmogaus nesveiko gyvenimo budo...
O del nevaisingumo tai dazniausiai zmones net nekalti,o turi susimoketi pilna kaina...
Bet as bet kuriuo atveju manau,kad bent dalinis kompensavimas turetu buti,nes nevaisingumas yra liga,o jei kitom priemonem jos neimanoma pagydyti,tai reikia bent isspresti galutini skauduli - vaiku nebuvima. Aisku,mes kiekviena turbut mielai gydytume konkreciai pati nevaisinguma,kad paskui galetume naturaliai pastoti,bet kai niekas negali pasakyti kodel jis atsirado ir kaip ji gydyti,tai reikia rinktis tuos budus,kurie yra nevaisingumui apeiti.
Kodel,kai skauda ranka,tai vaistai skiriami,o kai skauda siela,tai siuloma susitaikyti su ta busena?..


Man irgi ne karta kilo toks klausimas... nes uz viska mokejau pati,bet jau buvau priejusi tokia stadija (ir amziaus prasme),kad norejau tik vaiku,o ar vyras liks seimoje tai jau buvo antraeilis dalykas... Gerai,jei paskui viskas susiklosto geriau negu tikejaisi,bet gali buti visaip...
Kadangi esi jauna,tai labai nuosirdziai sakau,kad kelis kartus pergalvok ar tikrai nori buti su tuo zmogum,nes jei dabar tenka tempti ir stumti,tai greiciausiai taip teks daryti visa gyvenima... Jei tai tenkina,tai viskas gerai,bet jei norisi kitokio bendravimo,supratimo,palaikymo,tai labai retai zmones pasikeicia i ta puse... Nors gal ir tokiu stebuklu buna
Gal paklausk TB ar tikrai jis nori vaiku ir matyti tave laiminga,ar tik nori suremontuoto busto ir ND. Nes dazniausiai,kai moteris laiminga,besilaukianti,tai seimoje viskas savaime sklandziau issisprendzia.. ir pinigu atsiranda,ir remontai susitvarko,ir kitos problemos kazkaip issisprendzia... Gal tikrai vaikelis atsenesa savo krepseli
..nes niekada nera idealaus laiko vaikeliui pradeti,o jei toks ir buna tai butent tada ir nesigauna...


Isivaizduoju,kad tau buvo nejuokinga,bet mus tai sauniai prajuokinai

Ir daugiau tokių yra... Maniškiam dabar Nr.1 - namo renovacija Vyrai gi prieš smerčią išsikrapštys iš kiaušių paskutinį spermatozoidą ir pratęs giminę, jų laikas nespaudžia
Tik moterims vaikai - Nr.1, o vyrai turi svarbesnių reikalų... remontai, mašinos

Sveikos moteriškaitės
Skaitau tai ką rašote apie savo vyrus ir jų požiūrį/poziciją nevaisingumo gydyme ir negaliu patikėti. Tik dar kartą suvokiu, kad man gyvenime labai pasisekė su MB, kad jo besąlyginė meilė ir kantrybė man yra didžiausias turtas. Nes jei jis manęs nepalaikytų, nebeturėčiau jokios prasmės gyventi. Žinoma jis neskaito spec. literatūros ir nesidomi tiek mūsų problema, kiek dėmesio jai skiriu aš, na bet pinigų tai tam nei gaili nei skaičiuoja ir palaiko mane visu 100 % net jei reikės IVF (ko labai tikiuos nereikės). Nors visos bėdos, dėl kurių nesusilaukiame vaikelio, yra mano, bet pats visą laiką pasiklausia kaip man sekės pas gyd., ar nereikėtų jam pasikartok kokių nors tyrimų, ar pagert kokių vaistų ar vitaminų...
Mergaitė, stiprybės jums, katrybės, meliės ir tikėjimo

Labukas
Kaip MV, sneka vien apie pinigu uzdirbima, motociklus, specialia apranga....Noriu ir as kartais ji priploti
Jam palanku,tas angliskas neskubejimas, tenkina tie paskiriami vizitai...
Va taip letai ir einame i prieki...

graudu skaityti tavo istorija tokiu keliu abu kaip seima toli nenuvaziuosit- kuo toliau tuo labiau griausit vienas kita, o situacija nesikeis, nebent tu persigalvosi vaiku klausimu arba jis pakeis poziuri ir rysis gydymuisi (kad ir ne jo kalte). Linkiu stiprybes ir dideliausios sekmes

stebėdama MB mąstymo pokyčius vaikų šaukimo linkme, pastebėjau, kad apskritai jam kažkaip mąstyme viskas smegenyse apsivertė, kai jam nustatė ligą ir teko operuotis savo turtą. Pasirodo ne mano vienos bėdos trukdė mums pastoti. Nuo tada jis pradėjo keistis. Po pokalbių ir išpažinčių paaiškėjo, kad jis tiesiog pilnai pasitikėjo manim ir mano sprendimais, visiškai nebijojo dėl mano ligos, neturėjo baimių, kad aš galiu būti nevaisinga, tieisiog apie tai negalvojo. Ach kaip patogu. Kitą vertus, tuom turbūt ir skiriasi moterys nuo vyrų, kad jos daugiau galvoja į priekį, o jie daugiau linkę spręsti problemas čia ir dabar. MB sunku padalinti dėmesį skirtingoms problemoms. Jei jis turi problemų darbe, jam sunku rūpintis visais kitais klausimais, jei jis rūpinasi namo renovacija, tai jam sunku prisiminti, kad reikėtų vaikutį šauktis. Tai jau aš apsipratau kažkiek ir stengiuosi šiuo klausimu jam priminti ir perimu iniciatyvas į savo rankas.

Oi prisiskaičiau čia apie sapnus ir pati kažkodėl sapnavau, kad mudu su vyru gyvenome ant jūros kranto, kažkur, kur nuolat karšta, ir turėjom nuostabų namą su baseinu kieme. Atrodo nieko netrūko, jokių barnių, deja vaikų irgi nebuvo (kaip ir realybėje) ir gavau laišką, kuriame MB prašo skyrybų Ašarų pakalnės buvo, pabudau sugadinta nuotaika nuo pat ryto. Bijau ir be vyro ir be vaikų likti pasirodo, kad ir kokią drąsuolę bevaidinčiau

žinok manyčiau jis bijo ir remontas tik pasiteisinimas... va saviški jau taip prispaudžiau ir šiandien pasidarėme spermogramą... deja jo posakis bus laikas bus ir vaikas ka tik nuėjo šunui ant uodegos....ir dabar pats toks susinervinęs, kad nežinau ar jam labaiu reikia guodimo ar man.... na bet tikuosi viskas ir Jums ir musm išsispręs... tik deja laikas tiksi jau nei vieno naudai, deja... pražiopsojom savo progą su tais pyp pyp pyp namų remontais ir norais susikurti geresnį gerbuvį

Su tokia baime gyvenu nuolat Ir nezinau, kaip tas baimes isvyti lauk, arba kaip su jom susigyventi....

nieko nuostabaus kad motinystes instinktas pas moteri stipresnis, ir be to vyrams vis atrodo kad jie dar jauni, vis kiti prioritetai ir t.t. tik kazin ka jie veiks po to puikiai suremontuotame but tusciame bute? reikia daeiti iki galo pokalbyje "ka bus toliau"... kokios iliuzijos? kad jie jiaunes, kad viskas susitvarkys savaime, kad rytoj poryt pinigai prades kristi is dangaus kibirais?? ko laukiam taip sakant?

o ta palaikymo tema su vyru reikia vystyti jau dabar, nes pradzioj - islaidos nevaisingumo gydymui, o po to islaidos vaiko islaikymui... kad tik nereiktu viska tempti ant savo kupros kartu su vyru

Verciantys susimastyti zodziai

skaitau ir taip atrodo kad apie manp vyra butu kalbama ,jos nori parduoti masina ,ne tam kad IVF butu,o tam kad galetu geresne nusipirkti.O as galvoju parduotume kaip faina butu IVF isietu gal .na vienu zodziu kaip kazkuri mergaite rase,maniskiui jauciu jau pabodo ir ji nenori ubagais iseiti.bet as jam pasakiau nereikia man nieko nei masinos nei rubu brangiu niekada ir negalejau sau to leisti,nei kosmetikos brangios,kad tik tas vaikelis atsirastu,o tada ir atsigriebtume. ir galeu apie busta pasvajoti,o tai gyvename pas uosvius ,ir geresne masina.Kad tik nors vieno vaikelio...

vakar buvau aukle pas kriksto vaikus dvynukus,nors esu vieno kuma,bet abu jie man brangus.tai paalvojau na sutverta buti mama esu na kodel neduota man to gerumo ir silumos atiduoti saviems vaikams.

Jauciuosi lygiai taip pat tie materialiniai dalykai neuzpildys tustumos, kuri yra ,kai neturi vaiko. Jau ir masinos ir namai tampa nebemieli