Sveikos merginos , esu naujoke forume, bet ne naujoke gydymo, nervinimosi, laukimo reikaluose.. O rasau del to, kad nebezinau kur detis su savo pesimizmu, kai kas sako neigimu, gal is sono, is kitu patirties isgirisiu koki patarima

Jei trumpai, gandru laukiame trecius metus, turime dukryte, kuri yra antroke, o vat su antru uzdelseme, ir dabar jei galeciau grizti atgal, nelaukciau nei dienos po dukrytes gimimo..Bet tada atrode kitaip, pastojau labai greitai, viskas buvo ok, be to laikas nespaude.. Po bandymu pradzios kazkada po metu pradejau itarti, kad kazkas ne taip.. Pas paprasta ginekologe atsakymai budavo tokie- visi hormonia, tyrimai geri, pas vyra viskas ok, neissigalvokit, atsipalaiduokit ,laukit, viskas ok.. Pati pradejau sau itarineti endometrioze, is manes praktiskai pasisaipe. Tada rado kazkokiu bacilu, sugeriau antibiotikus, bet pagaliau gavau siuntima pas specialistus.. Ir ka - laparaskopija paskyre is karto, endometrioze pasitvirtino, tu balu nera daug, bet visgi antros stadijos pradzia.. Kai nunesiau savo ginei atsakyma - nenorejo pripazinti kad man endo net ir tada.. O parodyti jai norejau, jau vien del to, kad negalima uzmerkti akiu i pacientes nusiskundimus.. po laporaskopijos atsiduriau VK, nes poliklinikos ir eiles ne mano kantrybei..Bet cia norejau parasyti ne apie vaistus, gydymus, diagnozes.. Visus jausmus ir neigiamas mintis labai norisi paslepti giliai, kad jie neislystu, nejaustum, nematytum.. Ir tikrai pavyko kuri laika, juk gydaisi, juk eini pas daktarus, vadinasi nera ko verkslenti, reikia mokytis laukti rezultato.. Dariau visaip, ir bandziau labai tiketi kad jau jau greit pastosiu, ir apsimesti kad nelaukiu, ir neuzsiciklinti vien apie tai.. Bet dabar matau, kad niekur nedingo mintys, prasidejo kazkas panasaus i depresija, buna isteriju, buna pykcio isliejimas ant artimu zmoniu kurie niekuo deti :)Zodziu, nezinau kur deti tuos jausmus, net nepavyko ju nuneigti, o kur juos kreipti neaisku.. Ir pasakysiu atvirai, labai sunku tiketi kad atskris tie gandrai.. Bandau kabintis uz bet ko, seip vyras niekada neprarado tikejimo, niekada nedare spaudimo ir nekaltino, netgi sake, puikiai mums sekasi ir trise, kad tik as jausciausi gerai..O as negaliu susitvarkyti su savim nors tu ka.. O finalas visada buna pirmaja mm diena..Kaip tiketi kad kas menesi nelauktum teigiamo testo..Ir kaip neneigti neisipildziusiu lukesciu..