QUOTE(Linutas @ 2010 10 28, 09:24)
Butent! As ir ieskau tos ribos, na tegul pasako, kad mes esam nevaisingi ir tarkim be IVF proceduros nebus vaiku. Tada as zinau, kad tikrai ivf nedarysiu ir susitaikysiu, kad vaiku nebus. Bet ka daryti, jeigu abu sveiki ir sako bandykit, bandykit. o bandymai vyksta 3-5 metus. O ir tas gydymas stimuliacijom atrodo tik saves apgaudinejimas, juk ji ir taip vyksta....  
 
 
Va todel ir jautiesi nei papjautas nei pakartas. Jei as zinociau, kad mes negalim tikrai tureti vaiku del objektyviu apciuopiamu priezasciu (nesakitant tokiu, va gal dar nepataiket  

 ) pazliumbciau pora menesiuku ir galiausiai susitaikyciau ir kitaip planuociau gyenima. Bet dabar nezinai zmogus kaip tau elgtis ....
Matau, kad ieškai atsakymo į 2 klausimus:
1. Kodėl neturite vaikų?
2. Ar galite jų turėti, arba esate nevaisingi ir galėsite turėti tik po IVF? (ir tada padedi tašką ir daugiau nieko nebedarai). 
Aš pravaikščiojau pas gydytojus 15 metų. Neturiu atsakymo nei į vieną klausimą. Mes abu puikiausiai vaisingi, ir daktarai gūžčioja pečiais, kodėl per 20 bendro gyvenimo metų vaikų nėra.
Telieka tik nuspręsti, kada paverkti ir baigti šitą daužyma galva į sieną  
 
 
Man labiau atrodo, kad po 50 metų daktarai suras dar kokias nors priežastis, kurių dabar nežino, o ne tai, kad aš ar mano protėviai ką nors ne taip padarėm.
Beje, stimuliacijos - tai ne savęs apgaudinėjimas, o šioks toks šansų padidinimas. Natūrali ovuliacija vyksta su 1 folikulu, IUI ar IVF - su keletu.
QUOTE(Linutas @ 2010 10 28, 09:24)
Butent! As ir ieskau tos ribos....
 
Ta riba tavyje... gali būti, kad ir Tau niekas niekad nieko nepasakys.
Nors labai labai labai linkiu, kad kuo greičiau dingtum iš šio skyrelio su  laiminga pabaiga  
 
                
                    
                        
	
	Kritimas  ne pralaimėjimas. Pralaimėjimas  kai nori likti ten kur nukritai. Šri Činmoj