Įkraunama...
Įkraunama...

Psichologinės problemos ir nevaisingumas

QUOTE(miskinuke ten @ 2011 01 16, 18:47)
Lorati, tu cia apie ka  lotuliukas.gif  ?

na paie tai, kad save laikau gan prasta moterimi g.gif na jei sakau kad esu širšė, gyvatė- net jei gaminu vyrui, plaunu, tvarkau... kad ir kaip stengčiausi esu savimi nepatenkinta... iš tikrųjų mano darbas žiaurus, sėdimas ir labai psichologinis, tai kartais kerta per smegenis.... doh.gif
Atsakyti
lotari, nesi prasta... net negalvok taip ! turbut sunkus laikas... pavargai ir nesamones lenda i galva. gal reik paprasciausiu atostogu - issimiegoti, susitvarkyti namus, nueiti i filma, paskaityti gera knyga... ar kazka kita nuveikti malonaus..
Atsakyti
QUOTE(miskinuke ten @ 2011 01 16, 19:13)
lotari, nesi prasta... net negalvok taip ! turbut sunkus laikas... pavargai ir nesamones lenda i galva. gal reik paprasciausiu atostogu - issimiegoti, susitvarkyti namus, nueiti i filma, paskaityti gera knyga... ar kazka kita nuveikti malonaus..

manau jau reik keisti darbą, nes iš ten viską namo parsinešu... g.gif nes jei grįžtu namo ir jungiu kompą iškart atlikti rytojaus uždupotis darbui tai manau jau nebesveikai žiūriu į darbą...
Atsakyti
QUOTE(Lotari @ 2011 01 16, 19:54)
net jei gaminu vyrui, plaunu, tvarkau... kad ir kaip stengčiausi esu savimi nepatenkinta...



man irgi tas pats, manau del to kad mama vaikysteje visa laika kartodavo kad esu nevykusi seimininke, nesitvarkau etc. ... nuolat lygindavo mane su mano draugemis, kad visos geros, tvarkingos o as... doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lin4ia: 16 sausio 2011 - 20:12
QUOTE(Lin4ia @ 2011 01 16, 20:11)
man irgi tas pats, manau del to kad mama vaikysteje visa laika kartodavo kad esu nevykusi seimininke, nesitvarkau etc. ... nuolat lygindavo mane su mano draugemis, kad visos geros, tvarkingos o as...  doh.gif

vaikystės geriau neprisiminti verysad.gif iki šios dienos susitikimas su mama prilygsta III pasauliniam karui verysad.gif
Atsakyti
panos.... pas visus yra buve problemu su tevais. nera idealiu tevu ir mes nebusim idealios mamos. ir musu vaikai pyks ant musu del kazko... toks gyvenimas. nepykite ant ju, nes ju pacios pridarysite gal dar didesniu klaidu nei jos... jos juk irgi stengesi buti geros, tik visi mes skirtingai suprantame ta geruma.
Atsakyti
QUOTE(Lotari @ 2011 01 16, 19:54)
na paie tai, kad save laikau gan prasta moterimi  g.gif 

Taigi...

Širšės minta skysčiais. Retkarčiais vabalais, bet ne tam, kad juos suėstų, o tam, kad pamaitintų vaikus. Žmones puola palyginus retai, dažniausiai tada, kai jas suerzina arba sutrukdo pavalgyti. Be priežasties negelia. Ant širšių pečių gula didelė atsakomybė, jos "vadovauja" darbininkių ir patinų kompanijai. Beja, širšės labai gajos, padeda krūvą kiaušinėlių.

Gyvatės. Ne visos nuodingos, ne visos gelia, Lietuvoje aplamai tokių nėra. Jos neapsakomai reikalingos - iš jų gaminami vaistai, kuriuos galima naudoti bet kokių ligų gydymui. Be to, jų oda galima pasipuošti, jomis grožimasi. Jos slidžios, o tai reiškia jos gali pralįsti bet kur, dėl specifinės kūno struktūros yra labai lanksčios.

Svarbu tai, kas esame, bet dar svarbiau yra tai, kuo tikime ęsą. Į tą patį faktą galima pažiūrėti labai įvairiai. Bet jau turbūt man nebereikia nieko sakyti, pati nuostabiai atradote tai, ką norėjau Jums parodyti smile.gif

Ir beja niekur neradau informacijos, kad širšės ar gyvatės kažkaip kenktų, geltų ar kaip kitaip gasdintų gandrus mirksiukas.gif
Atsakyti
Ačiū visoms už supratimą ir pasidalinimą mintimis 4u.gif Kas dėl psichologės - man trupučiuką baugu kalbėtis apie tai, kaip jaučiuosi dėl jos nėštumo, juk nėščioms hormonai ir visokie prietarai į galvą lenda, ir jautrumas padidėjęs.. Jei ji pati neklaus, tikriausiai neužsiminsiu apie tai, nes labai skaudu kažkaip vien galvoti apie situacijos absurdiškumą - nėščia moteris konsultuoja nevaisingą.. verysad.gif Šiuo metu tas nepastojimas vėl labai skaudus, ir jei jau imčiau jai ką sakyti, tai tik teisybę, kaži, kuom tai baigtųs.. Baugu.

O dabartinė mano būsena iš dalies (be visų kitų dalykų) tikriausiai yra paskatinta terapijos - anksčiau viską gniauždavau savy, tiesiog viską viską, sulaikydavau jausmus ir ašaras, o per tuos pokalbius juk pirmiausia apie jausmus ir kalbam.. Iš pradžių net būdavo juokinga ir nesuprantama - "o ką tuo momentu jautei?". "O koks skirtumas?" - galvodavau. O dabar toks jausmas, kad nieko nebegaliu savy nulaikyti, ašaros rieda, anot namiškių, vien pirštą parodžius. Raminamieji šiuo atveju padėtų man kasdien gyventi, o tuomet jau gal pajėgčiau galvoti, iš kur visa tai. Nes šiuo metu viską darau tik per jėgą, ryte keliuosi, nes reikia, o aplinkui nerandu prasmės ir viskas atrodo juoda.

Kur semtis tikėjimo? Kad kada nors pavyks?
Atsakyti
Korra, būtų gerai, jei dabar, tokiojo būsenoje nenutrauktumėt terapijos. Konsultacijos metu ateina tokia stadija, kada sugriūna senosios elgesio normos, o naujos dar nesusiformavę. Tuo metu žmogus būna labai jautrus, jausmingas ir lyg nuogas. Tai labai gera terpė dirbti, bet jei šioje stadijoje klientas dingsta, jam vienam pačiam būna labai sunku atsistoti ant kojų. Kartais net gali susidaryti įspūdis, kad apsilankius pas psichologę tik pablogėjo, ašarų tik padaugėjo, bet tai natūralu, taip turi būti, vadinasi einate teisingu keliu, pasiekėte pačias gelmes.

O dėl to, kad jai nenorite kažko sakyti, ką bandote apsaugoti - ją ar save? Kaip ir bet kurių kitų artimų santykių gyvenime, taip ir terapinių santykių pagrindas yra nuoširdumas. Jūs mažiau pasieksite, jei būsite su savo psichologe nenuoširdi. Juk turbūt mokate pinigus už konsultacijas. Taigi, pirmyn. Taip ir sakykite - man norisi verkti dėl šios situacijos absurdiškumo, Jūs, nėščia moteris, konsultuojate mane nevaisingą.... ir pan. Būkite nuoširdi. Sėkmės.
Atsakyti
QUOTE(Korra @ 2011 01 16, 18:12)
Ačiū visoms už supratimą ir pasidalinimą mintimis  4u.gif  Kas dėl psichologės - man trupučiuką baugu kalbėtis apie tai, kaip jaučiuosi dėl jos nėštumo, juk nėščioms hormonai ir visokie prietarai į galvą lenda, ir jautrumas padidėjęs.. Jei ji pati neklaus, tikriausiai neužsiminsiu apie tai, nes labai skaudu kažkaip vien galvoti apie situacijos absurdiškumą - nėščia moteris konsultuoja nevaisingą..  verysad.gif Šiuo metu tas nepastojimas vėl labai skaudus, ir jei jau imčiau jai ką sakyti, tai tik teisybę, kaži, kuom tai baigtųs.. Baugu.

O dabartinė mano būsena iš dalies (be visų kitų dalykų) tikriausiai yra paskatinta terapijos - anksčiau viską gniauždavau savy, tiesiog viską viską, sulaikydavau jausmus ir ašaras, o per tuos pokalbius juk pirmiausia apie jausmus ir kalbam.. Iš pradžių net būdavo juokinga ir nesuprantama - "o ką tuo momentu jautei?". "O koks skirtumas?" - galvodavau. O dabar toks jausmas, kad nieko nebegaliu savy nulaikyti, ašaros rieda, anot namiškių, vien pirštą parodžius. Raminamieji šiuo atveju padėtų man kasdien gyventi, o tuomet jau gal pajėgčiau galvoti, iš kur visa tai. Nes šiuo metu yks?

as semiuosi energijos is tu, kurioms pavyko. Ir pakeisk psichologe. Ji tave trikdo, o tau reikia ramios energijostekmes.kaip gali zvelgti i save jei nerimauji kaip ji jausis,,cia tas pats kaip myletis kai lelius kitam kambary-tau nejauku ir baisu, o jam tai tas pats
Atsakyti
QUOTE(Madonnna @ 2011 01 15, 18:54)
mano sesers (gyvena uzsienyje) maziukas 4,5 m. turi drauga ispana. tai grizta visokiu izpanisku zodziu prisirankiojes  lotuliukas.gif
cia labai neseniai sako mamai: " I said penis"  doh.gif  doh.gif  doh.gif  O norejo vaikas pasakyti "I said Spanish"  lotuliukas.gif


korra - nescia moteris - gyva moteris. ji tokia pati, nepasikeite, jokie ten tie hormonai nezaidzia ir nieko ji nepasikeicia... as kai buvau nescia, vis ieskojau, kada cia naktimis noresiu braskiu su grietinele ar raugintu ir vyra siusiu i ita miesto gala ju ieskoti, arba kada cia tapsiu kazkokia kitokia - nieko panasaus, buvau tokia pat kaip visada. vyra niekur nesiuntinejau be reikalo.
psichologe taip pat supranta tavo situacija, ji turbut taip pat supranta ir visos situacijos absurdiskuma, bet tu apie tai jai turi pasakyti, ne ji... ji nesako, nes jai tai galbt netrukdo, arba trukdo, bet nezino ar tai taves netrikdo, jei tu tyli...
Atsakyti
QUOTE(miskinuke ten @ 2011 01 16, 23:14)
panos.... pas visus yra buve problemu su tevais. nera idealiu tevu ir mes nebusim idealios mamos. ir musu vaikai pyks ant musu del kazko... toks gyvenimas. nepykite ant ju, nes ju pacios pridarysite gal dar didesniu klaidu nei jos... jos juk irgi stengesi buti geros, tik visi mes skirtingai suprantame ta geruma.


sutinku kad pykcio tevams laikyti neverta, bet su savo psichologinemis problemomis kilusiomis is vakystes, jei jie trukdo normaliai gyvent, reikia tvarkysit butinai ax.gif
Atsakyti