Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Nenoriu veltis i diskusijas, nes karta buvau isivelusi Aciu, daugiau nebenoriu
Tik norejau parasyti, kad matyt, ne tik aplinka veikia zmones. Kaip zinia, uzsienyje tos pagalbos seimoms, susidurusioms su nevaisingumu, yra daugiau. Ir viename tokios paskirties internetiniame puslapyje skaiciau, kad seimos i nevaisingumo problema reaguoja skirtingai, tame tarpe ir agresyviai. Ir net psichologo konsultacijose buna agresyviu reakciju i veiksmus/klausimus/pasiulymus. Po tokios info siame skyrelyje lankytis galiu daug ramiau Tiesiog kitaip i ta agresija pradejau ziureti ir ja vertinti.

žinoma, tie visi vaistai, kuriuos priversta moteris vartoti, kad pasiekti tikslą, GAL ir įtakoja vaiko sveikatą.
bet kas paneigs, kad tam vaikui (koks skirtumas natūr produkt, stimuliuojančių pagalba, IUI ar IVF pagalba) nepakenkė maistas, muilas, šampūnas, oro gaiviklis ir pan., kuriuos tėvai vartojo ... ?

bet negi žinodamos, kad GALBŪT vaikas turės sveikatos problemų atsisakytumėte pabandyti susilaukti vaiko ?

ir kuo vaikai "pagaminti " ivf, iui ar natur skiriasi? išoriškai - niekuo. o sveikatos problemos.... gali būt tėvai (seneliai, proseneliai ir pro pro...) kuo sveikiausi "pasigamint" natūraliai vaiką, kuris... tik gimus paaiškėja, kad nėra sveikas...

mano pažįstamos giminėj taip nutiko, mamytė vaikščiojo pas genetikus, tie tvirtino, kad viskas gerai, tik kažkodėl kai gimė vaikutis paaiškėjo, kad nieko ten negerai... bet juk taip gali nutikti bet kam.

berods etera kažkada rašė, kad ivf savaime suprantama kitokie vaikai. bet čia turėta minty, kad tėvai dėl jų nuėjo milžinišką kelią, jie to vaikelio tiek laukė, tiek norėjo, kad ir vaiko "serenados" kai dygsta dantukai yra ausį glostanti muzika, tuo tarpu kiti netyčia susilaukę kitaip reaguoja į visus vaikučio "zirzimus"...
nors... čia galima sakyti, kad visa esmė tame, kaip žmonės pasirengę turėti vaiką. juk kam netyčia nukrito, kai dar visokie barai, linksmybės galvoje, žinoma, vaikas būtų bėda, o tiem, kas laukia, ruošiasi jo atėjimui kitaip žiūri į vaiko auginimą.
kitą vertus negalima atmesti ir tokio dalyko, kaip perdegimas ar net nežinau kaip pavadinti...
gali laukti n metų, tikėtis kad bus taip ir anaip, įsivaizduoti viską, bet sulaukus vaiko, kur garantija, kad nebus taip, kaip įsivaizdavai? juk tuomet irgi gali būti problemų ? ar ne taip ?

ir apskritai, net žinodama, kad N ar M vaistai kenkia man, vis vien bandyčiau susilaukt vaiko. juk paskui kai iš senatvės kratysies, lazdele remsies ir stebėsi jaunimą galvosi : "galėjau pabandyti", o galbūt sėdėsi fotelyje aplink šliaužos mažiai ir šypsosies " va kokie mano anūkai".....
niekada nežinosi. gyvenime turi rinktis.

gerai, jei turi galimybę. bet man labiau (atsiprašau) gaila tų, kurie neturi galimybės (finansinės) nors kartą pabandyti, nei tų, kurie pabandė, bet nepasisekė.
nes pirmieji, kai galės finansiškai bandyti, jų organizmai gali pasakyti "sorry, too late". o antrieji, bent jau pabandė.
šiaip tai slidi tema, kam geriau, kam blogiau... niekada nežinosi...

Ir vel apie IVF ir apie tokiu budu pradetus vaikus.
Pasigendu temos esmes "Psicholologines problemos ir nevaisingumas"
Prie ko cia IVF? Ar norite pasakyti, kad jei gime vaikai yra kitokie, tai del to mes susiduriam su nevaisingumu?
As sioje temoje noreciau pasiaiskinti, kas trukdo pastoti, kokios psichologines priezastys?
Kazkaip ratas apsisuka ir vel IVF?

Pavyzdziui, kaip keisti, jei savo vaiku susilaukti yra vienintele galimybe IVF?
isivaikinti? Bet ivaikinti vaikai manau, kur kas daugiau turi ne tik sveikatos bedu, bet ir psichologiniu.... Santariskese nemaciau nei vieno sveiko vaiko, kuris po to patenka i vaiku namus...ir ten rimtos bedos...

As irgi siulau pamirst sia tema IVF vaikai ir verciau pakalbet, kaip sulaukt to IVF ir po nesekmes nenuleist ranku...

Apie pyktį...

Sužinome, kad kažkas turi rūpesčių dėl vaikų auklėjimo, kad kai kurie su pagalba gimę vaikai paaugę turi emocinių problemų.
Vienas minčių kelias. Įdomu, kokios tai problemos, o kaip yra mano šeimoje, ką darau aš, kad taip nenutiktų, ką daryti man, kad nuo to apsisaugotume. O taip, čia aš elgiuosi teisingai. O štai čia man dar trūksta žinių, patirties.
Kitas minčių kelias. Kaip jūs drįstate mane šmeižti, ir aplamai šmeižti visas IVF mamas. Aš nelepinu savo vaikų, aš tobula mama ir mano vaikas jokių problemų neturi ir neturės. Kur įrodymai, kur statistika, ką čia kliedite?

Sužinome, kad kažkam sunku susitaikyti su medicininiu gydymu.
Vienas minčių kelias. O kaip yra man? Taip, ir aš rizikuoju savo sveikata, bet nepaisant to, vistiek einu šiuo keliu. O kaip kitoms moterims pavyko pastoti be medicininio gydymo? Kaip kitos besigydančios moterys tausojo savo organizmą?
Kitas minčių kelias. Ach TU ... Kaip drįsti mus taip vadinti, kaip tau negėda, dėl savo jausmų, tavo jausmai nesąmonė. Neįžeidinėk čia mūsų.

Diskusija, ar sakysime savo vaikams, kokiu keliu jie atėjo į šeimą.
Vienas minčių kelias. Aš sakysiu/nesakysiu. Įdomu, ką galvoja kitos mamos? Kokia patirtis užsienio šalyse, kur šie vaikai jau paaugę, kaip jiems sekasi? Jei nuspręstume sakyti, kaip manote, kaip tai padaryti? Kada pasakyti, kad sukeltume ir sau ir kitiems mažiausiai skausmo? Kokia jūsų nuomonė, kaip apsaugoti savo vaiką nuo patyčių, nes kiti vaikai moka būti labai žiaurūs?
Kitas minčių kelias. Kas čia per diskusija? Kurlink jūs mus vedate? Darote su mumis kažką, ko mes patys nesuprantame, kažkokią abrakadabra. Jūs mumis manipuliuojate, ir išvis kodėl apie tai kalbame?

Stoviu aš nei vienoje, nei kitoje barikados pusėje. Ir temas semiu ne iš savo galvos, o bandau atspindėti viską, kas kyla čia.
Išlieti savo pyktį, kitas emocijas? Tai tikrai labai svarbu. Kodėl gi ne, šios temos tikslas gali būti ir toks.

O bendrai paėmus, linkiu visoms sėkmingos darbo savaitės ir pozityvių minčių.
Papildyta:

Na įvairios nuostatos, pagalbinio gydymo baimės, gali būti viena iš svarbių priežasčių, kodėl nepasiseka.
Bet jei įdomu kažkas konkrečiai - klauskite, kalbėkite, diskutuokite, rodykite temos kryptį pačios.

pyktis tai emocine busena, o ne psichologine problema...

sorry, bet nieko nesupratau nuosirdziai.
Papildyta:


sito irgi nelabai supratau.... patikrinti savo vertybes, sprendimus ir keisti nuomone. kokiu klausimu keisti ?
bet as jau turiu vaika po ivf.... kodel man vel grizti i pradzia ir vel is naujo kapanotis kazkur ir kazka galvoti. bet as visiskai gerai jauciuosi, as turiu pati didziausia gyvenimo turta ir stebukla.

Pala pala neužleisiu eilės... trep kojele, aš noriu būt paskutinė!

cic, merginos, dabar visos naujokes stos i gala. o jus dvyniu susilauksit

Aš pripliusuočiau dar visus vaikus, gimusius vėlyvam amžiuj ir vienturčius. Juk problemos tos pačios - perdėtas dėmesys, perdėtas saugojimas ir t.t.

cia labai daugeliui atveju budingi bruozai, ne tik vaikams, gimusiems po ivf. cia reiketu turbut si klausima nagrineti per vaiku auklejimo prizme, bet cia tema man atrodo visai kita. dauguma neturi vaiku siame skyrelyje, o mes nagrinesime kaip butu jeigu butu... nu nezinau...
Papildyta:



dar del sito galvojau ......

nepykite, tokia profesija, juk nieks nezino, kas jus esate. jus snekate juk su niku, ne vardu ir pavarde, nieks nezino nei jusu issilavinimo, nei patirties, o gal jus koks "biciukas" kitoje ekrano puseje....

bet kai ta emocine busena niekur nebeveda ir uzsiciklina, tai gali prikurti labai daug psichologiniu problemu..