QUOTE(Linutas @ 2011 01 20, 20:48)
a taip, dar sitas postas primine man dar viena gyvenimo etapa.

Nagi, kai prasidejo paieskos nepastojimo priezasties ir galimybiu ieskojimas, prasidejo tikras mano oziavimasis. Ir..., gal pavadinciau, tas spjovimas i vandeni.
Kazkada senai senai, sukeliau chaosa ovuliacijos stimuliaciju temuteje. Vel gi, isakiau savo nuomone atvirai, bet kiek kategoriskai, kaip stimuliuojantys vaistai kenkia sveikatai, kad as labai nenoreciau ju ryti, nes man tie cheminai hormonai primena parsavedziu rujos sukelima (juk apie ju sveikata mazai tegalvojama, svarbu, kad duotu kuo daugiau parseliu) ir tt. Zodziu, velgi, buvau suprasta, kad lyginu zmones su kiaulemis, o tenorejau issiaiksinti, kokiu yra necheminiu, o kitokiu svelnesniu budu sukelti ovuliacijai ir tiek. Buvau isjuokta ir, zinoma, informacijos, kokios tikejausi, supratau, tam forume negausiu. Ieskojau kitur, kitaip, zinoma siek tiek info radau.

Tad bandziau svelnesnius metodus.
Bet va tada, jauciu ir gavau ta likimo pamoka, kuria turejau issrebti. zinoma, mano eksperimentai ir naturalus gydymaisi nedave rezultatu.
Kitas mano uzsispytrimas del laparaskopijos. Ir cia gavau toki spyri i
sikna, kad turejau nusileisti ir perlipti per save. zinoma, ir laparaskopija jokios naudos nedave. anaiptol, paliko dar daugiau klaustuku. Taip, supratau, kad vel esu pamokyta to pacio likimo, kuriam vis kaisiojau liezuvi.
Na, ir stai, kai perlipau pati per save, gavau tris saunius randelius (mano pirmoji gyvenime operacija, paradoksalu, bet ne del gyvybes ar mirties klausimo, o savu noru palindau po skalpeliu

) ir kai vis tiek, kaip ta pati parsavede, kuriai reikia sukelti ruja, suryjau dufastona, kad nutraukti cikla, o po to sugeriau stimuliuojancius, brudna chemija mano pavadintus vaistus, tik tada ir pavyko.
As gavau tokias pamokas, kurioms nuleidau galva, ir turejau ta prispjaudyta vandeni isgerti.
Tegaliu dziaugtis ir dekoti Dievui, kad tik to uzteko. O, ka as zinau, kaip sakau, gal po 7 metu pati irgi daryciau IVF (jei iki to laiko neatsirastu kitu svelnesniu budu

) ir mano poziuris i visa sita butu kitoks. Dabar bent jau as taip galvoju
Issipleciau isijautus
Dabar labai gerai parasyta.Ta ir norejau pasakyti, kad niekada nereikia taip drasiai kalbeti, nes gali viskas ir atsisukti.O merginos iki IVF prieina ne is neturejimo ka veikti, ne is mandrumo, o todel, kad kito pasirinkimo nera.
Papildyta:
QUOTE(Pelargonija @ 2011 01 20, 17:53)
Amir, na nereikia taip piktai sklaidytis.... šitokių dalykų jokiu būdu niekam nelinkim, tai geriau ir neminėti.
gink dieve as to nelinkiu...tik sakau, ji kalbejo, lygtai jau visos jos problemos isiprende ir viskas vyksta pagal plana kaip ji ir norejo,kad jai neprireiks IVF tai toli grazu gyvenime taip nebuna, kalbu is savo skaudzios patirties.
rasant intonacijos nepateiksi, akiu kalbant nesimato, todel zmones isskaito tai ka nori isskaityti
Papildyta:
Tino nesupykit, bet man atrodo, kad pati motinystei dar nesubrendusi.
Nesvarbu pradejimo budas.Jei mama myli savo vaika, tai koks skirtumas kaip jis pradetas, nemylima vaiko labiau vien del to, kad i ji "investuota 15 ar 20 tukst.litu. ir ant pjedestalo nekeliama ir del to labiau nelepinama.
O siaip investuojama i vaika visa gyvenima ir ne vien pinigus.Pirmiausia meile, supratimas, siluma, laikas ir dar daug kitu dalyku.
Paprasciausiai kaip minejote, kad pati buvote lepinama vaikysteje, tiesiog nezinote kito seimos modelio , o noretumete ir to bijote ir visai nesvarbu, kaip bus vaikas pradetas.
Tik pasiekę tikslą sužinome, kad kelias buvo tinkamas. P.Valeri