QUOTE(Viltė @ 2011 05 28, 11:12)
Bandau parasyti, vakar buvo beda, jau verkiau ne tas zodis, gulejau lovoj paslika, pati sunkiausia diena ir pries tai naktis, geriau ir 1 praeita nakti dar 1 raminamuju ir suvariau is viso gal 6 ibufen kas 6 valandas, net sianakt emiau viena, bet snd jau geriau, desine tik dar verkia, bet be akiniu nuo saules nei is vietos, netgi siandien, nors ir apsiniaukusi diena. Bet zinokit nematau. Liejasi ir i toli dar ir is arti. Biski kazko nerimauju, ar viskas bus man gerai. Belmba kaip baisu, o jeigu man neatsistatys, nezinau, ka matau ir ka nematau. Pekolis rase, kad iziurejo jau masinu numerius vaziuodamas, as tai ne. Del to baisoka man. Jau vienu tarpu galvojau, kad reikejo i AZIevkos numeri prasyti, kad mane nuramintu. Gydytoja minejo, kad galiu nematyti, bet man nuo to neramiau kazko. Siandien jau krutu po namus, biski tvarkinejuosi, jau ne taip baisiai asaroja ir griauzia ta desine, bet vis dar verkia. Tai pasijudinti norisi ir paciai ir pasitvarkineti.
...
Nesijaudink, tikrai viskas bus gerai

Ir tikrai viską labai gerai matysi

Žinau tą nerimo jausmą, nes tikrai ilgokai nemačiau

Be to tikrai mašinų numerių po operacijos visai neįžiurėjau, ne tik, kad pirmą dieną, bet ir dar keletą savaičių po to, mačiau tik visiškai arti mašinai privažiavus, galima sakyti tik prasilenkiant, ir tai tokius su šešėliu. Kiekvienam gyja skirtingai. Be to nesijaudink, jei kartais truputį geriau matysi, o po to vėl pablogės - viskas ok, man taip daug kartų buvo,atrodo jau viskas gerai, atsibundi ryte, atrodo visai nieko nematai, vėl blogiau, arba atvirkščiai, ryte gerai, o po kelių valandų vėl nekas

tiesiog epitelis tvarkosi, atsinaujina, dėl to regėjimas gali šokinėt, tai visai normalu

Kaip suprantu ne kiekvieno akys taip reaguoja į epitelio pokyčius, dėl to po operacijos visi mato skirtingai
Čia kaip su stiklakūnio drumzlėm akyse, trumparegiai labai dažnai jų turi ir nepastebi, o aš jas beveik kiekvieną kartą žiūrėdamą į ką nors šviesaus pastebiu