QUOTE(persikiuks @ 2010 10 03, 15:46)
aha jau si ketvirtadieni.
as po ilgu dvejojimu vis delto nusprendziau eiti laikyti nevazinejus. sakau gal busiu psichologiskai ramesne, nes tie instruktoriai mane varo i nevilti ir nepasitikejima savimi tom kalbom. gyvenimas parodys ar geras tas sprendimas. na, realiai pamascius, stabdyt moku, pavaras jungineju, apsidairyt irgi sugebu
, tik ta aikstele zaraza.
as po ilgu dvejojimu vis delto nusprendziau eiti laikyti nevazinejus. sakau gal busiu psichologiskai ramesne, nes tie instruktoriai mane varo i nevilti ir nepasitikejima savimi tom kalbom. gyvenimas parodys ar geras tas sprendimas. na, realiai pamascius, stabdyt moku, pavaras jungineju, apsidairyt irgi sugebu
, tik ta aikstele zaraza.as del aiksteles nepergyvenau nuo pat pirmos dienos vazinejimo joje
lengva ten visai, vaziuoji pagal linijas, gi matai viska per veidrodelius, svarbiausia kiek imanoma leciau, kad spetum pasitaisyt 
as gan letai viska dariau, kad nepridirbt ko netycia, gi nereik varyt nesustojus, gali sustot apsiziuret, jei reik vairu pakoreguoji ir psio 
as tai dariau taip: privaziuoji pratima, sustoji pagal kuoliuka kur reik, o visa kita jau ziuriu pro veidrodelius, gi matai kaip ratas palei linija eina Papildyta:
man dar svarbu buvo batai
kuo lengvesni, patogesni ir minkstu padu biski juokas eme kai viena pana atejo irgi vaziavimo laikyt ant aukstakulniu kilometriniu, fyfiskai apsirengus siaubas 
rankose maisely nesesi kazka, lyg persiaut speju o man dzin, as variau, kad tik patogiau butu,. su treningu ir lengvais batukais 
ner ten pries ka ir kada madu demonstruot
