Dabar klausau Жозе Сарамаго - Евангелие от Иисуса, jau persiritau į antrą pusę. Nežinau, kiek romane interpretuojami I a. pradžios istoriniai-kultūriniai reiškiniai moksliškai pagrįsti, tačiau niekuo neabejoju. Silpnų nervų ir romantiškų sielų turėtojoms skaityti/klausyti nepatarčiau, nes čia nuolat lydi nuožmios kovos už išlikimą, nuolankumo ir beviltiško pralaimėjimo nuojauta...
Stilius galingas, nerandu tinkamesnio apibūdinimo. Tai, kas aprašoma ir kaip aprašoma verčia susimąstyti apie menkumo didybę, kaip skelbiama Šventame Rašte, Ką padarėte vienam iš mažiausių mano brolių, man padarėte.
