Knygų skaitytojų klubas, 70 tema

Aš jau šiandien visas 4 bibliotekoje susirinkau ...
Pradėsiu greičiausiai nuo "Tetos Chulijos".. Kiek girdėjau, tai "Žali namai" bei "Miestas ir šunys" sunkokos...

Gal man ? ,nes turiu ja,vistiek skaitysiu kazkada...Beje atsiliepimu apie ja girdejau daugiau neigiamu,nei teigiamu...


Lauksim lauksim


Alexia,didziulis dekui uz skirtuka,gavau siandien,labai labai fainas,man patinka tokie senoviniai vaizdeliai Ikeliau paziureti cia: http://public.fotki....kai-/page4.html,paskutinis su masina

Ot kokia Stengiuosi tobulėti, literatūrines spragas užpildyti, ir še tau koks pastangų įvertinimas.
O jei rimčiau, tai jau "po nosim" pasidėjau M. Vargos Ljosos "Miestą ir šunis". Baigsiu K. Isiguro knygą rusų kalba ir galbūt kibsiu į "Šunis...".
Papildyta:
Beje,Mamce, Helianta-Prancūzijos mylėtojos. Gal sudomins Valdo Papievio romanas "Eiti"? Išmetu "koziriį - veiksmas vyksta Provanse. Jei norėsit, sakykit - paskolinsiu.
http://www.rsleidykl...eview,1;id,1655

Man seniai, labai seniai labai patiko.
"Tetulė Chulija" truputį muilooperiškų siužetų, bet nuo "muilo" skiriasi tuo, kad tie siužetai labai įdomiai pinasi, o pabaiga jau visai link filosofijos pasuka . Norėjau įkelti savo atsiliepimo nuorodą, bet pagalvojau, kad ten per daug atskleista.

Jei "Tetulė" subalansuota plačiam skaitytojų ratui, tai "Miestas ir šunys" bei "Žali namai" gvildena ne labai patogias, skaudžias temas: skurdą, smurtą, prostituciją ir t.t. Gal dėl to ir buvo "sunkių" vertinimų. Bet šiaip tos knygos skaitosi lengvai.

Bruksniuk, su gimtadieniu praejusiu, bet geriau veliau nei niekad

Gal baisia nesibarsit, kad nebuvau pas jus visus 8 men


Ta knyga ir as vakar baigiau. Jei ne ta fantastika, tai butu buve gerai. Ji pati nera idomi, bet daug dalyku atradau joje tokiu paprastu tiesu apie kasdienini gyvenima. Kai pagalvoju, kad visi mes ji patys tiek komplikuojame, kai galime ta pacia situacija vertinti tiesiog ir kitaip. Gyvenimas toks, kaip mes ji norime suvokti. Tai VIENINTELE knyga, kuria skaitysiu antra karta, o gal ir trecia. Tik labai jau slyktu buvo paskutiniai keli puslapiai su agitacijomis nusipirkti daugiau egzemplioriu, dovanoti draugams, perpardavineti ir kitaip platinti. Visai nedera prie knygos turinio


O as nesakysiu nei gerai, nei blogai. nes ji visai kitokia, daugiau sakyciau knyga bandanti ne kazkuo suzaveti savo turiniu, o itegti tam tikrus dalykus, ar leisti suprasti kitoki gyvenima

Radau informaciją apie metų knygos rinkimus. Jau paskelbti pretendenčių penketukai:
„Metų knygos rinkimai 2010“
Į Metų knygos titulą suaugusiųjų kategorijoje pretenduoja šie kūriniai:
1. Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Autorius atsiminimų knygoje ne tik kalba apie savo vaikystę ir paauglystę, bet ir vaizdžiai pasakoja apie anų laikų Lietuvos kaimo gyvenimą, atskleidžia žmonių pasaulėžiūrą ir mąstyseną, įžvalgiai lygina su smarkiai pasikeitusiu vėlesnių laikų pasauliu.

2. Valdas Papievis. „Eiti“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Romanas, nukeliantis skaitytoją į Pietų Prancūziją, vaizdinga kalba pasakoja apie vienišo stebėtojo viešnagę svetimame krašte, jo išgyvenimus ir netikėtus susitikimus, čia atsiveria tylioji egzistencija, toli nuo šiandieninės civilizacijos triukšmo.

3. Giedra Radvilavičiūtė. „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ („Baltų lankų“ leidyba). Šiame esė rinkinyje kasdieninės gyvenimo detalės, žmonių santykių peripetijos po autorės lupa sužėri savita šviesa. Literatūrine raiška šie pasakojimai artimi novelės žanrui.

4. Rolandas Rastauskas. „Privati teritorija“ (Apostrofa). Tai eseistikos knyga, kurios autorius pasitelkdamas erudiciją, pasaulio kultūros pažinimą, kūrybinę vaizduotę, savitu, meistrišku stiliumi dėsto įžvalgas į sudėtingas šių laikų gyvenimo erdves Lietuvoje ir užsienyje.

5. Jolita Skablauskaitė. „Sado sindromas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Romane pasakojant dizainerio gyvenimo istoriją bylojama apie paslaptingą žmogaus prigimtį, nenuspėjamus poelgius, kūrybinių ir antgamtinių galių ryšį.


Knygų vaikams penketuką sudaro šios knygos
1. Rimantas Černiauskas. „Vaikai ir vaiduokliai“ (Versus aureus). Kaip smagu būtų eiti į mokyklą, jei tavęs ten kasdien lauktų mažas vaiduokliukas. Su juo ne tik galima pasitarti, jei nežinai atsakymo į mokytojos klausimą, bet ir pasikalbėti, nes jis – tikras draugas. O svarbiausia – jo niekas nemato.

2. Kęstutis Kasparavičius. „Baltasis Dramblys“ (Nieko rimto). Tai kelionė į tolimus kraštus, kur ne tik galima susipažinti su egzotiškais veikėjais – keistuoliu Triušiu, ant abiejų letenėlių seginčiu po du laikrodžius ar Kampažmogiu, bet ir pabuvoti atvirkščiame papūgų pasaulyje.

3. Selemonas Paltanavičius. „Kur išskrido pasakėlė“ (Gimtasis žodis). Tai pasakos jauniesiems skaitytojams apie gamtą, jos reiškinius, kuriose veikia ne tik gyvūnai, bet ir saulė, mėnulis bei vėjas. Jos sušildys kiekvieno širdį.

4. Renata Šerelytė. „Krakatukų jūra“ (Alma littera). Šioje apysakoje – pasakoje vaikai džiaugsis ypatinga veiksmo dinamika, daugybe humoristinių žodžių ir situacijų, o suaugusieji atras nūdienos realijų.

5. Urtė Uliūnė. „Kitokia svirplelio diena“ (Nieko rimto). Tai jaukūs trumpi pasakojimai apie Samanų miestelio gyventojus – drąsius, talentingus, sąžiningus ir nelabai…


Paaugliai jiems labiausiai patikusią knygą rinks iš šio knygų penketuko:

1. Ona Jautakė. „Kai aš buvau Kleo“ (Gimtasis žodis). Knygos herojus – dvylikametis Kleopas. Apysakoje skaitytojai ras nemažai intrigos, nuotykio ir net detektyvo elementų.

2. Remigijus Misiūnas. „Sutrumpintas meilės terapijos kursas“ (Bonus animus). Miesto paauglių gyvenimą vaizduojanti apysaka atskleidžia besiformuojantį paauglių charakterį, mąstymą, vertybių pasaulį. Siužetas nukelia skaitytoją trejetą dešimtmečių atgal, tačiau daugelis jaunystės problemų laikui nepavaldžios.

3. Gendrutis Morkūnas. „Velniškai karštos atostogos“ (Nieko rimto). Tai paskutinė autoriaus knyga, išleista jam gyvam esant. Nors apysakos veiksmas prasideda gana realistiškai, viskas pasikeičia, kai vaikai netikėtai užtinka kluone kiūtantį Padarą. Prasideda pilnas įtampos ir paslapties pasakojimas…

4. Vytautas Račickas. „Baltos durys“ (leidėjas Vytautas Račickas). Tai romanas apie paauglius, jų svajones, ieškojimus ir klystkelius. Išties liūdna istorija, kuri gali paliesti kiekvieną iš mūsų.

5. Kazys Saja. „Čia kažkas yra“ (Alma littera). Šia knyga palieka paslapties pojūtį, kuris neleidžia užgesti vilčiai. Tai jautrus pasakojimas apie nelengvą paauglio Barto likimą.

http://metuknygosrin....php?1780859724

Ir šiemet nerinksiu metų knygos, nes nieko iš minėtų neskaičiau...
Papildyta:
SoftSkin, sveika sugrįžus!
Papildyta:
Ir aš galų gale šiandien išsiunčiau...

Aš tik už Radvilaviūtę Nes kitos nei vienos neskaičiau

Perskaičiau, ruošiausi meetui ir... pamiršau.
Elenos Kurklietytės „Šešėlių verpėja“ - man nelabai patiko. Neįtikino. Gal todėl, kad veikėjas vyras ? O aš - šovinistė Na, sakykit, ką norit vyras, taip giliai jaučiantis, besikapstantis po mitą, man yra neįtikinamas. Be to nemėgstu pelkės. Ir stilius... toks... toks... migdantis. Žodžiu, nesužavėjo


Gal tau Manau, kad šią knygą verta peskaityti ir pačiai susidaryti nuomonę

Ale matai kaip cia musu nuomones issiskyre ir skoniai nesutapo Man tai kol kas geriausia siais metais perskaityta knyga...

na palaukit, tuoj tarsiu aš savo svarų žodį.. Kai tik perskaitysiu

as skaiciau tik Rastauska. Manau, tau patiktu

dabar megaujuosi Woolf "Orlandu". Po ilgo blaskymosi ir nebaigtu knygu sita man iskart prilipo