Ateinu su perskaityta
Kader Abdolah 'Mečetės namai'. Tai autobiografinė knygą, apie autoriaus gyvenimą savoje gimtoje šalyje, iš kurios dėl politinės situacijos jis buvo priverstas bėgti ir prašyti prieglobsčio Olandijoje. Šį knyga lyg atsiprašymas savo paliktų giminaičių, lyg nenumaldomas tėvynės ilgesys.
Pati knyga mums labai vaizdingai pavaizduoja Iraną istorinių įvykių sukūryje, kurie formavo ir kūrė pačią šalį. Vis tik labiau akcentuojama ką tie įvykiai reiškė paprastų žmonių gyvenime, ką jiems teko išgyventi, kiek netekti. Romane minimi tokie istoriniai įvykiai kaip: amerikiečių išsilaipinimas mėnulyje 1969m, šacho valdymo laikotarpis, revoliucija 1979m, šiitų islamistų valdymo laikotarpis (man šis laikotarpis labai priminė Hitlerio ir Stalino valdžios sistemas).
Tai vienos šeimos istorija. Patirti džiaugsmai ir kančios, skaudžios netektys ir praradimai. Graži ir labai graudi istorija.
Nors asmeniškai aš labai nepritariu šiitų musulmonų gyvenimo būdui ir jų mąstymo filosofijai. Dėl to vietomis mane ši knyga labai papiktino.