pagaliau ir as prisiruosiau pakalbet apie skaitinius
Sh.Endo "Tyla" - apie Japonijos "krikscionizavima". nors siaip nemegstu literaturos apie krikscionybe, nei apie tikejimus apskritai, bet sia susigundziau, nes aprasoma Japonija. turiu silpnybe vioms rytu salims, be to si istorija
nera apie tupa europiete istekejusia uz musulmono - o tai, pripazinkim, retas reiskinys siu dienu literaturoj. bet tuo visi privalumai ir baigiasi. knyga gana nuobodi, neikvepianti, tad neprisiverciau jos baigti.
dar. erzina mane tokios grandiozines citatos knygose: "kaip gyventi, kai Dievas tyli?"
T.Parsons "Be taves" - apie jauna vyra, kurio zmona mire. apie tai, kaip jis depresuoja, pasineria i darba, trumpalaikius romanus su studentemis (jis desto anglu kalba zmonems, kuriems anglu kalba antroji), daro viska, kad uzsimirstu. tada ivyksta ivykis (
vienos studentes nestumas ir is to sekantis abortas), kuri butu galima ivardinti kaip sukretima, luzio taska.
knyga lengva, maloniai ir greit skaitosi, taciau per daug nuspejama, sabloniska. jokiu giliu prasmiu neizvelgiau. tik pajutau nostalgija gyvenimui Anglijoj
S.Collins "Bado zaidynes" - net nezinau, kam priskirti sia knyga: utopija, fantastika, niurios ateities prognozes, absurdas? 12-18 metu paaugliai atrenkami tam, kad dalyvautu Mirties zaidynese, kur zudo vieni kitus. pasakojimas gan patrauklus, kabinantis, bet niekaip nepaleidzia jausmas "kas cia per ligota fantazija?". labai teisingai kazkuri, berods Tutele, pasisake apie sia skaitala. nevertas demesio. gaila, kad atsiliepimus pamaciau po to, kai jau apturejau sia knyga.
M.V.Llosa "Bjaurios mergiotes isdaigos" - apie meile. tiesiog labai gera istorija apie tikra meile. paauglys Rikardas isimyli bjauria mergiote, si meile jam atnesa ir didziausia laime, ir nusivylimus. kas man labai patiko, tai kad jis myli ja matydamas visus jos trukumus, nepaisydamas bjauraus budo, melagysciu ir isdavysciu, pabegimu. ji irgi, manau savotiskai ji myli, nes jis - vienintelis pastovus dalykas jos gyvenime. myli tiek, kiek gali myleti ambicinga ir reikli moteris vyra, kurio vienintelis gyvenimo tikslas - dirbti ir gyventi paryziuje.
man labai patiko.
T.Parsons "Mano mylima zmona" - apie Sanchaju, apie anglus ir ne tik, kurie ieskodami geresnio gyvenimo darosi karjera naujajame "ekonomikos stebukle", apie antrasias zmonas, drauges meiluzes kines, ir praktiskus santykius, apie vienisuma. pagrindinis veikejas blaskosi tarp savo angliskos seimos ir naujos mylimosios kines. modelis panasus, kaip ir kitu Parsonso knygu - nelaimingas, vienisas zmogus blaskosi, tada ivyksta koks nors sukretimas, jis pasirenka, apsisprendzia. ir gyvenimas vel tesiasi.
tiesa sakant tikejausi kazko panasaus i "Pasiklyde vertime", bet deja, deja - si istorija gerokai silpnesne