Gyvenimas ištekėjus už užsieniečio

Taip, sutinku, kai tikejimo praktikavimo lygis skiriasi, yra daug lengviau sugyventi "misriose" seimose. Gal ir musu seimoje tai padeda. Kita vertus, musu su vyru ivairiais tikejimo klausimais pozicijos skiriasi. Mes daznai isiveliam i karstas diskusijas, analizuodami, analitikuodami, interpretuodami tam tikrus religinius siuzetus ar su religija susijusius gyvenimiskus klausimus. Ir as labai dziaugiuosi, kad jis turi savo pozicija, o as savo, mums buna be galo idomu polemizuoti, atrasti bendrus taskus arba visiskai nesutarti. Visa tai yra smagu, nes mes toleruojam viens kito nuomone ir nesipykstam (blogiau buna, kai zmones buna be galo jautrus tokiomis temomis ir bet koki kito mesta argumenta priima kaip izeidima), o mum tos diskusijos na jau toks malonumas!

As manau, kad vyras ir moteris savo religiniais isgyvenimais turi pasidalinti labai atvirai pries santuoka ir tuomet neteks nieko bijoti ir begioti su vaikais. Asmeniskai, niekad nesidomejau musulmonais vyrais todel, kad esu tikinti, man tai svarbu ir itariu, kad tiesiog sunku man butu gyventi su tokiu vyru. As nesilaikyciau jokiu islamo tradiciju, todel, kad jos man nieko nereiskia ir man truktu pokalbiu ir supratimo ir religiniu isgyvenimu dalinimosi krikscionybes tematika is vyro puses. Gal as klystu, gal visa tai yra labai lengvai igyendinama santuokoje su musulmonu, bet as nenorejau rizikuoti. Man taip pat butu sunku gyventi su giliai isitikinusiu ateistu. Todel manau, jei sutuoktiniam tikejimas yra daugiau maziau svarbus, idealu butu jei religiniai/konfesiniai skirtumai tarp siu zmoniu butu mazi.

Kaip jau kažkas minėjo, emigravusieji dažnai visom priemonėm bando išlaikyti savo kultūrą, dažnai netgi prieina iki radikalumo, kad tik neprarastų šaknų, "savumo". Todėl pvz. ir Danijoje kone visos turkės vaikšto su skarelėm, nedirba, nors pačioj Turkijoj taip seniai nėra.
Iš dalies galbūt tai atsakas į priešingą, nesuprantamą kultūrą, į kurią jie emigruoja. Bet kokiu atveju, tokiose imigrantų grupelėse pamatysi turbūt blogiausius, radikaliausius kultūros bruožus.


Vienintelis skirtumas tarp mano ir vyro papročių yra Kūčios. Na ir dar Velykų (bet čia jau šeimos ypatumas) jis beveik nešvenčia. Taigi, kas antrus metus kaitaliojame, kaip ką švęsim. Kadangi nė vienas nesam religingas, tai kaip tik įdomiau.

na zinoma, jus esat 100% garantuota, kad prancuzai vaiku is motinu kitatauciu neatima nejuokinkit
o vat jau musulmonai, tai vaje vaje, tik ir laukia kaip pavogt
zinau kelis pvz kai taikiai issiskyre su vyru musulmonu moteris (ji katalike beje) ir vaikai su motina liko, bet ar jus patikesit???

Aš manau, kad tai buvo skirta visų religijų atstovams .

man susidare kitas vaizdas

Patikesiu, kodel ne?
Ka jus toje mano zinuteje izvelgete priesisko, nesupratau? As pasakiau, kad moteris ir vyras pries vedybas turi aptarti tokius klausimus. Gal pvz ta moteris buvo tikinti katalike, tikejos ir vaikus taip auklet, bac cia vyras neleido, tai ir bego su tais vaikais. Butu is anksto apsitare, issiaiskine, nebutu dramu. Ar jus norite patarti, kad moteris tekedama uz kitataucio pultu i glebi nieko nepasidomejus, kokie ten toj saly istatymai? Galva reik galvot.
Jeigu jums labai idomu, Prancuzijoje skyrybu atveju vaikas atitenka vienam ar kitam priklausomai nuo situacijos. Ir vaiko nepasidalinimo klausimas sprendziamas taip, kaip ir Lietuvoje. Taip pat, prancuza vyra skyrybu atveju gina jo valstybes istatymai, o moteri kitataute gina tiek tarkim siuo atveju Prancuzijos, tiek taip pat taikomi Lietuvos istatymai moters naudai. Vaikus vyrai gali piktybiskai noreti atemineti ir Prancuzijoj, ir Vokietijoj, ir Lietuvoj ir bet kur. Todel pries tekant, uz kitataucio, visada reikia pasidometi tos salies istatymais.
Ar kazkas sitam pasisakyme jus vel izeidzia?

Visaip gali būti, bet pikti komentarai mane nebestebina tai ir nesivarginu aiškinti kas ir kaip . Asmeniškai niekam to netaikau. Aišku jei kam nuoširdžiai įdomu, tai kitas reikalas .

Ir isvis kalba buvo ne apie vaiku atemima, o auklejima. Ir problemos gali kilti ne tik musulmonu+kataliku seimose, bet ir kataliku+protestantu, protestantu+staciatiku ir t.t. Jei zmones mato, kad niekaip del to klausimo nesutiks, nei vienas nenusileis ir galop ateity reiks begti, tai gal geriau isvengti nelaimingos santuokos ir duoti siek tiek laiko kartu tas problemas apmastyti ir isspresti.

Visiškai pritariu.

Butu labai smagu baigti "religinius karus", juk jų ir taip netrūksta realiame pasaulyje. Man daug įdomiau skaityti asmenines patirtis, kaip gyvename su SAVO vyrais, o ne apie musulmonus ar katalikus apskritai.

taigi rase..
Verda lietuviska edala ir juokiasi, kad arabam jisai sukelia kraujospudi.
Va taip ir gyvena.

Bet čia jau mokytojos nekompetentingumas. kaip gi krikščioniškoje šalyje nekalbėsi apie savo šventes... tai koks reikalas tada apie šventes kalbėti, daugumos gi jų susijusios su religija... Krikščioniai islamiškose šalyse švenčia savo šventes ir Kalėdas ir Velykas, gauna atostogas tomis dienomis... pas mus visur papuoštos eglutės, sveikinimai su Kalėdomis, taip kaip ir su naujaisiais metais.



tikrai yra tokių šeimų ir pas mus, kažkada su drauge viešbutyje turėjom apsistoti, tai egiptiečių šeimos atvažiavo: vyras, žmona, n-vaikų, uošviai ir dar ten milijonas kitų giminaičių su vaikais... Nepasisekė mums, kad buvom pirmam aukšte ir gan arti baseino. Vaikai pradėjo į balkoną šokinėti, laukines duris plėšti ir t.t. Toks jau pas kai kurių šeimų mentalitetas, nusispjauti ką aplinkui jie išdarinėja, svarbu jiems gerai. Dėl šiukšlinimo, tai ir Egipte jie mėgsta šiukšles kur papuola mėtyti, pati mūsų mašiną šiukšliadėžę aprūpinau, nes vyras viską pro langą mesdavo...

Už mano vyro ištekėjusi gal ir galima būtu, jis pas mane gan tolerantiškas tokiems dalykams, labai daug kas iš jo giminės yra susituokę su krikščionėmis ir vaikus auklėja tiek pagal krikščioniškas tiek pagal musulmoniškas tradicijas. Atsimenu, kada man jo dėdė pasakojo, kad vyrui nenusileisčiau, jeigu man lieptų kažką daryti.


Vyras gali vesti krikščionę arba judaistę, bet moteriai griežtai draudžiama tekėti ne už musulmono. Tokiu atveju vyras turėtų pasikeisti religiją.


Tas vyro draugas, apie kurį kalbėjau ir gyveno Milane

Pavyzdžiui mano mama, iki šiol iš principo nekalba rusiškai, nes kada atvažiavo į Lietuva specialiai lankė lietuvių kalbos kursus, bet vienas lietuvis ją taip išjuokė, mat ji su stipriu akcentu kalba, tai dabar pas jos paprasčiausias kompleksas... Pati kartą susibariau su Maximos kasininke, nes mama kažko paklausė lietuviškai, kažkas panašaus '' kiek šitas daiktas kainuoja'', tai kasininkė jai atrėžė ''atsakyk normaliai, o ne kaip ruskė'',nu žinokit iki menedžerio danešiau reikalą... Taip pat mama laukė eilėje prie žuvies, o pardavėja jos specialiai vengia, tik prieina mamos eilė, mama tik parodo į vitriną, tai ta ir nusisuka.. Pamačiau, kad mama jau vos ne ašarose, tai paklausiau pardavėjos, kodėl jos neaptarnauja, tai ta '' aš nekalbu rusiškai'', nu bl... jinai net žodžio nei rusiškai nei lietuviškai nepasakė, o parodė pirštu ko nori... Tada abi su seserimi ją taip į vietą pastatėm, ji net nebegalėjo pamainos tęsti, pagriebė tašę ir išbėgo namo... siutina ne tik, kad jos durnėm vaidina, bet ir todėl, kad tokios jaunos puola daug vyresnę moterį...



Taip, mano vyro mama vienas iš šimto pavyzdžių


Egipte skyrybos trunka kokias tris valandas . Moteriai Egipte nepriimtina gyventi vienai, net jeigu ir išsiskyrusi, todėl dažniausiai išsikrausto pas savo tėvus, o jeigu yra vaikai ir jie lieka su mama, tada vyras turi išlaikyti ir moterį.


Islamas, kaip ir bet kokia kita religija stengiasi išsaugoti savo tikinčiuosius ir paprasčiausia gyvenimo praktika įrodo, kad vyras daro didesnę įtaką moteriai nei moteris vyrui. Jeigu jis labai jau myli savo merginą, galėtų dėl jos pasikeisti religiją, o po to jau jiems patiems spręsti ką darys toliau. Jei gerai pagalvos išeitį tikrai ras...