QUOTE(Shania @ 2010 10 01, 16:00)
Jei nesuprantat, reiskia neturit poreiko, tai ir nedarykit, ar as jus verciu?
Asmeniskai megstu, kad visi dokumentai butu sutvarkyti, o santuokos liudijimas man yra vienas is dokumentu. Mums su MB buvo savaime suprantama, kad viska iteisinsime, nes tai toks pat normalus dalykas, kaip gimus kudykiui issimti gimimo liudijima, kaip veliau gauti pasa, kaip ir sukurus seima gauti "seimos pasa" - santuokos liudijima. Kazkaip net juokingai skamba: o kam tau jis? Ar visuomenei? Prie ko cia visuomene? Ar as ji spausdinau laikrastyje, kad pasirodyciau? Yra taisykles, metu metus visiem buvo aisku kas tas santuokos liudijimas ir kam jis reikalingas, o dabar ji turedamas turi vos nesiteisinti, kam cia tu ten ejai ir kam emei, o tada dar teisintis, kodel pavardes nekeitei?
Kodel butinai tureciau daryti taip, kaip noretusi jums? Jums gaila, kad nuejau i CMB? Ar jus tikrai blondine?
Tai va kad abipusis tolerancijos trūkumas pagrindinė problema. Vienos išteka ir nesusirašiusias antrarūšėmis laiko, tos savpo ruožtu bando ištekėjusias pašiept.
O juk esmė - kiekvienas darom taip, kaip mums atrodo gerai ir patogu, kiekvienas turim savų argumentų kodėl taip, o ne kitai, kuriu pats paprasčiausias gali būt - Tiesiog Taip Noriu. Nėra valstybės prievolės registruot santuoka, tad kiekvienas laisvas tai daryt ar ne. Iš kur ta nepagarba?
Čia kaip ir kiekvienu klausimų, ką bepaimtu - žindžiusios smerkia nežindžiusias ir atvirkščiai, per cp pagimdžiusios, su epidūrais ar dar kaip varo ant natūralisčių, tos aišku skoloj nelieka ir t.t...... Įdomu, čia visur pasauly taip ar toks mūsų tautos išskirtinis bruožas?....
Jei kam norisi pagyvent iki susituokiant - valio, jei kažkam tai amoralu - telaukia žiedelių apsimainymo ceremonijos. Šiuo klausimu kiekvienas valioj pats nuspręst, kaip jam priimtiniau. Juk iš esmės tolimesnio gyvenimo kokybė nuo to nepasikeis. Jei aišku liksit gyvent kartu...
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 01, 17:13)
Žiūriu jovalas šioje temoje, kaip ir buvo galima tikėtis - apie viską ir kartu apie nieką. Net nekyla ranka komentuoti kažką konkrečiai, tad, jums leidus, pamėginsiu šį tą apžvelgti.
Iš dalies sutinku su tuo, ką
salve123 stengėsi pasakyti apie civilinę santuoką. Nėra tai kažkoks siaubas baubas - jei žmogus tikrai apsisprendęs, jei tą savo kuriamąjį socialinį darinį laiko šeima, tai kodėl jo ir nepavadinus santuoka - oficialiai, paprastai, gal ir be jokių ceremonijų, jei jų nesinori? Ieškotis notarų, sudarinėti kažkokias labai unikalias sutartis - užima ir laiko daugiau, ir kainuoja, kai tuo tarpu tas įprastas "standartinis" variantas pats savaime mano akimis niekuo nėra blogas.
Kitas dalykas, jei žmonės dar neapsisprendę - čia jau tinka visa psichologinė literatūra ir statistika, kurios gražiai buvo pateikusi
Amellie. Jei pora gyvena neapsisprendime, tai neišvengiamai turi neigiamos įtakos jų bendravimo modelio formavimuisi, kas labai gali atsiliepti net ir vėliau gyvenant jau santuokoje.
Ne jovalas - gyvenimas....
Nėra tas susirašymas privalomas, prie ko čia siaubas baubas? Na nėr poreikio, negi taip sunku suprast? Iš kur ta visiška atmetimo reakcija minčiai, kad žmonės gali ir šiaip kartu gyvent, be jokių susirašymų, bažnyčiu ir pan.? Ir ne todėl, kad nepribrendo, ar neapsisprendė, o tiesiog jiems būtent taip priimtina. Mes su mano Žmogumi apsisprendę gyvent ilgai ir laimingai, vaikai auga, išsibėgiot nekėtinam, bet ir susirašyt nekėtinam - kame blogis?
Kodėl jums, susirašiusioms, taip kliūva tas? Čia gal tas poreikis jaustis bet kokia kaina pranašesne?....