As tik uz pagyvenima kartu pries vestuves!
Juk kiek vestuviu po tokiu pagyvenimu kartu neivyksta...O butu kiek skyrybu...
Bendri namai,bendra buitis atskleidzia visai kitus zmogaus bruozus.
QUOTE(Samarija @ 2012 01 03, 10:20)
As tik uz pagyvenima kartu pries vestuves!
Juk kiek vestuviu po tokiu pagyvenimu kartu neivyksta...O butu kiek skyrybu...
Bendri namai,bendra buitis atskleidzia visai kitus zmogaus bruozus.
Juk kiek vestuviu po tokiu pagyvenimu kartu neivyksta...O butu kiek skyrybu...
Bendri namai,bendra buitis atskleidzia visai kitus zmogaus bruozus.
Absoliuti tiesa. Jau geriau jokių vestuvių, nei po pusmečio suprasti, kad "charakteriai nesutampa". Tiesa sakant, kai pagalvoji tai čia yra ginčas be galo - gyveni kartu iki vestuvių - rizikuoji, kad tų vestuvių nebus, negyveni kartu iki vestuvių - rizikuoti, kad tavo santuoka bus pasmerkta, nes tavo brangusis yra paskutinis nevala, alkoholikas ir smurtautojas negerbiantis nei savo žmonos nei savęs (prašau nesuėskite - tik pavyzdys)
QUOTE(Samarija @ 2012 01 03, 10:20)
As tik uz pagyvenima kartu pries vestuves!
Juk kiek vestuviu po tokiu pagyvenimu kartu neivyksta...O butu kiek skyrybu...
Bendri namai,bendra buitis atskleidzia visai kitus zmogaus bruozus.
Juk kiek vestuviu po tokiu pagyvenimu kartu neivyksta...O butu kiek skyrybu...
Bendri namai,bendra buitis atskleidzia visai kitus zmogaus bruozus.
Visiškai sutinku. Draugystė ir teorijos apie bendrą gyvenimą yra viena, o tikras gyvenimas kartu - visai kas kita...
Gyvenimas prieš vestuves neapsaugo būsimos santuokos nuo žlūgimo, bet vistiek gyvenimą kartu būtina išbandyt minimum 1 metus
QUOTE(siaudai @ 2011 08 03, 09:32)
Zinokit jau as geriau ta ziedeli reikalui esant nusiimciau, nematau skirtumo kai skiriasi susizadeja zmones ar ne(juk skirybos gali ivykti ir gyvenant santuokoje), bet uztat matau skirtuma to ziedo esmeje, kad vyras vistik planuoja su tavimi kurti seima o ne apsigyvena vien tam kad patogu, namai sutvarkyti, rubai isskalbti,islyginti, seksas reguliarus, pietu pagaminti ir t.t kas gyvena supras ka noriu pasakyti. Bet velgi sakau tai ka isgyvenu, tikiu kad yra moteru kuriom siuo klausimu pasiseke labiau.
Kartais žmonės ir tuokiasi dėl tokių dalykų, nes juk patogu. Tiek vyrai, tiek moterys.
O tas žiedo užmovimas. Na, užmaus taip sakant 'dėl šventos ramybės', o moteris laukia tų vestuvių ir nesulaukia.
Ir man asmeniškai normalu kai žmonės 2-5 metus gyvena ir nesituokia, gal taupo vestuvėms, nes nori patys susimokėti, o ne tėvų ar bankų prašyti, o gal jiems abiems tikrai taip patogu (kas tikrai nėra smerktina).
Kad ir skiriasi tas gyvenimas kartu prieš santuoką ir po, bet jei esi tikras, kad tu nori būti su tuo žmogumi, tai vis tiek stengsiesi išsaugoti tai ką sukūrei, stengsiesi rasti kompromisus, leisiesi į juos, o ne stovėsi kaip ožys ragus įrėmęs ir tik savo varysi. Ir jei žmogus tokiame santykių lygyje (gyvenimas kartu iki vedybų) nesistengia, neieško bendrų sutarimų, tai klausimas ar po santuokos jis irgi to norės/ieškos (o gal tos vestuvės irgi iš pareigos, nes ilgai kartu, nes taip patogu).
Juk zmogaus per kelias dienas ar menesius neimanoma pazinti,tai kaip galima iskart tuoktis 
Man kazkaip nesuprantama kam taip reikia su tom vestuvem skubeti.Geriau pirma apsitrinti, apsislifuoti, o paskui jei viskas gerai ir zenytis.Gyvenimas kartu,tai ne tas pas,kas draugauti susitikinejant 
Man kazkaip nesuprantama kam taip reikia su tom vestuvem skubeti.Geriau pirma apsitrinti, apsislifuoti, o paskui jei viskas gerai ir zenytis.Gyvenimas kartu,tai ne tas pas,kas draugauti susitikinejant
QUOTE(Samarija @ 2012 01 06, 10:52)
aš ir tokios pat nuomonės. Tas susitikinėjimas daugiau rožinės spalvos, viskas faina, gražu, idealu. Gyvenant kartu atsiranda bendra buitis, kuri kartais pareikalauja iš poros kompromisų ieškojimo, tarpusavio supratimo, pagalbos. Asmeniškai aš esu tik už gyvenimą kartu prieš vestuves! Draugų tarpe yra istorija, kuri baigėsi po 1mėnesio bandymo gyvent kartu, kai prieš apsigyvenimą jie draugavo 4metus! Va kokių kuriozų būna.
Aš manau, visi sprendžia, kaip jiems geriau.. vieni taip, kiti - kitaip.. ir čia kiekvieno asmeninis reikalas..
Aš, pavyzdžiui, gyvenu su vyru be jokių antspaudų (sugyventiniu vadint nenoriu
). Laukiam vaikelio, bet nemanau, kad dėl to reikia skubėt ir pult kelt vestuves.. Tikrai nesijaučiu kažkokia kitokia, nei tos, kurios gyvena susituokusios..
Aš vyro nemyliu mažiau dėl to, kad antspaudo nėra.. jis taip pat dėl to manęs mažiau nemyli.. Taigi, jokių problemų nematau
Aš, pavyzdžiui, gyvenu su vyru be jokių antspaudų (sugyventiniu vadint nenoriu
). Laukiam vaikelio, bet nemanau, kad dėl to reikia skubėt ir pult kelt vestuves.. Tikrai nesijaučiu kažkokia kitokia, nei tos, kurios gyvena susituokusios.. Aš vyro nemyliu mažiau dėl to, kad antspaudo nėra.. jis taip pat dėl to manęs mažiau nemyli.. Taigi, jokių problemų nematau
Man tai keistai skamba, kai sako, jog būtina pagyventi kartu iki vestuvių.
Pulti į santuokų rūmus su pirmu sutiktu - tai nesamonė. O pulti gyventi kartu, vesti bendrą ūkį ir daryti vaikus - tai normalu? Išsiskyrimas nesutapus charkteraims ar dėl kitų priežasčių lygiai toks pats skausmingas ir turint štampą pase, ir be jo. Ir nesuprantu kaip draugaujant (dar negyvenant kartu) nematyti žmogaus savybių. Juk apie kažką kalbatės, dalinatės ateities planais matote vienas kito tėvus draugus. Tai daug pasako. Matote kaip vaikinas ar mergina elgiasi savo namuose, su tėvais, broliais, draugais. Kaip ir kam leidžia pinigus, kaip planuoja laiką. Ar laikosi pažadų, ar įmanoma susitarti. Tam juk nebūtina metus gyventi kartu.
Ir apskritai nereiktų priešpastatyti gyvenimo iki santuokos ir negyvenimo kaip absoliutaus gėrio ir blogio. Pateikdami įvairius pavyzdžius iš apinkos, mes galime klysti dėl tikrųjų priežasčių.
Su vyru iki vestuvių kartu negyvenome. Porą kartų buvome kartu išvykę atostogauti. Dviejų metų draugystės pilnai užteko, kad jį pažinčiau. Nesiginčysiu, po vestuvių buvo tam tikrų naujovių. Bet tai tik buitiniai niuansai, kurie yra tik niuansai. Jeigu tie niuansai man nepatinka, keičiu savo požiūrį į juos arba ignoruoju, nes esmės jie nekeičia. Tą esmę perpratau iki vestuvių.
O be to, gyveimas yra labai nepastovus dalykas, gali nutikti pačių netikėčiausių dalykų. Žmonės taip pat keičiasi. Pagyvenant kartu iki vestuvių visų situacijų nenumatysi ir visų variantų nesužaisi.
Pulti į santuokų rūmus su pirmu sutiktu - tai nesamonė. O pulti gyventi kartu, vesti bendrą ūkį ir daryti vaikus - tai normalu? Išsiskyrimas nesutapus charkteraims ar dėl kitų priežasčių lygiai toks pats skausmingas ir turint štampą pase, ir be jo. Ir nesuprantu kaip draugaujant (dar negyvenant kartu) nematyti žmogaus savybių. Juk apie kažką kalbatės, dalinatės ateities planais matote vienas kito tėvus draugus. Tai daug pasako. Matote kaip vaikinas ar mergina elgiasi savo namuose, su tėvais, broliais, draugais. Kaip ir kam leidžia pinigus, kaip planuoja laiką. Ar laikosi pažadų, ar įmanoma susitarti. Tam juk nebūtina metus gyventi kartu.
Ir apskritai nereiktų priešpastatyti gyvenimo iki santuokos ir negyvenimo kaip absoliutaus gėrio ir blogio. Pateikdami įvairius pavyzdžius iš apinkos, mes galime klysti dėl tikrųjų priežasčių.
Su vyru iki vestuvių kartu negyvenome. Porą kartų buvome kartu išvykę atostogauti. Dviejų metų draugystės pilnai užteko, kad jį pažinčiau. Nesiginčysiu, po vestuvių buvo tam tikrų naujovių. Bet tai tik buitiniai niuansai, kurie yra tik niuansai. Jeigu tie niuansai man nepatinka, keičiu savo požiūrį į juos arba ignoruoju, nes esmės jie nekeičia. Tą esmę perpratau iki vestuvių.
O be to, gyveimas yra labai nepastovus dalykas, gali nutikti pačių netikėčiausių dalykų. Žmonės taip pat keičiasi. Pagyvenant kartu iki vestuvių visų situacijų nenumatysi ir visų variantų nesužaisi.
QUOTE(vilmoske @ 2012 01 16, 23:33)
Aš vyro nemyliu mažiau dėl to, kad antspaudo nėra.. jis taip pat dėl to manęs mažiau nemyli.. Taigi, jokių problemų nematau
tai kodėl nesituokiat?
man keista, kai vienas kitą myli, gyvena kartu, bet nesituokia. Įsitikinimai neleidžia ar vyras nesiryžta pasipiršt?
aš manau, jei vyras nesiperša, vadinas, jis nėra tikras, kad su manim nori nugyvent visą gyvenimą
as tik uz pagyvenima kartu pries vestuves
tik apsigyvenusi kartu su MB pamaciau jo tikraji veida,kaip ir jis aisku manaji, ko tik susitikinejant nematem vienas kitame
praejo nemazai laiko kol apsislifavom, ismokom priimti kompromisus, ismokom susigyventi su vienas kito charakteriais
ir dabar drasia sirdim galiu laukti vestuviu
bent jau musu atveju jei mes butume susituoke pries apsigyvenant kartu, net neabejoju kad abu butume labai nusivyle santuoka, ir galbut (?) ir issiskyre, nespeliosiu..bet pirmi apsigyvenimo kartu mums metai buvo labai sunkus
tik apsigyvenusi kartu su MB pamaciau jo tikraji veida,kaip ir jis aisku manaji, ko tik susitikinejant nematem vienas kitame
praejo nemazai laiko kol apsislifavom, ismokom priimti kompromisus, ismokom susigyventi su vienas kito charakteriais
ir dabar drasia sirdim galiu laukti vestuviu
bent jau musu atveju jei mes butume susituoke pries apsigyvenant kartu, net neabejoju kad abu butume labai nusivyle santuoka, ir galbut (?) ir issiskyre, nespeliosiu..bet pirmi apsigyvenimo kartu mums metai buvo labai sunkus
