QUOTE(berto_luci @ 2008 01 21, 22:28)
na mes gyvenam anglijoj,tai dieve mano,kiek tokiu vaiku kurie krenta parduotuvej ant zemes,rekia visa gerkle,motinos nekreipia demesio tai tada motina toks ''snargliukas'' pasiuncia ant triju raidziu,ta pagrasina kad gaus lupt ar kitaip bus nubaustas,o vaikas tik tyciojasi ir sako kad paskambins vaiku apsaugai.
kiek teko matyt tai labai jau tiems anglu/skotu vaikams truksta auklejimo.kas liecia mano pacios vaika..Sunui dabar metai ir 3 menesiai,tai jau kuri laika krenta ant zemes ir oziuojasi,musasi.ziuriu pagal situacija,kartais nekreipiu demesio,suduodu per nagus jei ima kas negalima,veikia kol kas,nereikia uzrisinet spinteliu ir susikelt visa turta i palubes
aisku tas sudavimas simbolinis bet jis jau zino kad karta uz tai gavo,daugiau nenori.tas kritimas ant zemes manau toks periodas,nes iki pirmojo gimt ir po jo keleta men isvien krito ir krito,dabar jau pastebiu kad vis maziau krenta.
Neneigiu, kad jie "neišauklėti". Bet čia kalbi turbūt apie vyresnius vaikus, aš verčiau knygą ir kalbėjau būtent apie vaikus iki 3 metų max. Tokie vaikų apsaugai dar neskambinėja turbūt
Na, gal koks vienas baisiai išprusęs trimetis
O jei krinta mažiai, tai čia nieko tokio baisaus nematau.
O dėl vyresnių vaikų, tai jau problem. Aišku, kad kažkas praleista auklėjime, nes mano naiviu įsivaizdavimu, vyresnis nei 3 metų vaikas turėtų ant žemės nesivoliot, o savo norus ir pyktį pateikti kitaip.
Be to, man pačiai tas "dėmesio nekreipimas" atrodo tinkamas ne kiekvienam vaikui. Maniškiam geriau tinka kita metodika - išvengti tokios situacijos arba užbėgti už akių, jei matai, kad prasideda zyzalionė.
Tik va dėl ko nepritariu. Lietuviai baisiai jau tikisi iš mažų vaikų "drausmės". Kad - pasakyta - nelįsk, o jei ne - per nagus! Ar ne paprasčiau tą spintelių turinį perskirstyt taip, kad vaikas laisvu laiku kraustytų kokius puodus iš apatinės spintelės, o viršutinėse būtų tai, kas dūžta, lūžta, smaila ir t.t.? Perskirstyt viską taip, kad būtų visiems ramiau?
Be to, vaikai gi skirtingi: vienam tas kepštelėjimas per rankas nieko tokio, o kitam trauma didžiausia, tą reikia jausti. Pvz., mano vaikui užtekdavo pabarimo ir jau pradėdavo verkti. Porą kartų esu lengvai užplojusi per užpakaliuką, kai darė ko nereikia tiesiog piktybiškai
(noriu pasakyt, kad iki idealo man toli kaip iki dangaus). Nors kai geriau pagalvoju, nieko ne piktybiškai - tiesiog jam buvo smalsu, o aš buvau pavargusi.
,bet viena karta visai isejau is kambario,ji pamate,kad as nekreipiu demesio ir to karto uzteko,dabar jau taip nedaro 
Net nezinau kaip juos reiks ir isvaryt,tuos oziukus 
Manau kartais mes tampam jautrios ir piktos, o vaikas tiesiog nori paišdykaut tai ir vadinas vaikyste 
